Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui S. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir antstolė R. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo: nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokos metu turėtą pavardę, nustatyti, kad po santuiokos nutraukimo ji atsiskaitys su Valstybine mokesčių inspekcija ir antstole R. V. pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2241-729/2017 savo asmeninėmsi lėšomis. Ieškinio pagrindu nurodė, kad mano, jog santuoka iširo dėl abijeų kaltės, nes skyrtingi charakteriai, pomėgia, požiūriai į gyvenimą ir dėl to jie kartu gyventi negali. Nurodo, kad nuo 2011 m. nebeveda santuokinio gyvenimo, jokio turto santuokos metu nėra įgiję. Tiek jos, tiek atsakovo tėvo valdžia vaikių R. S. ir P. S. atžvilgiu yra terminuotai apribota ir vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su globėja S. K. ir priteistas iš jų abioejų išlaikymas vaikams.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į bylą nepateikė.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsakovo S. S. skola valstybės biudžetui yra 153,21 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokos, o ieškovė turi administracinių baudų 130,00 Eur sumai bei 201,00 Eur skolinga pagal vykdomuosius raštus. Neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo šalių skolos valstybei būtų pripažintos jų asmeninėmis prievolėmis.

Trečiasis asmuo antstolė R. V. pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Parengiamojo teismo posėdžio metu šalys pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir pateikė 2019 m. liepos 26 d. sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kurią prašė tvirtinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 538 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktiniu sutikimu protokoline nutartimi prirėmė ir nutarė nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka (CPK 540 straipsnio 1 dalis), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis, 3.62 straipsnis).

Pareiškėja J. S. nurodė su atsakovu kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2009 metų, taikytis atsisako, nes mano, kad nėra galimybės išsaugoti santuokos. Nurodė, kad jokio dalintino turto neturi, bendrų kreditorių neturi. Paaiškino, kad su atsakovu turi du nepilnamečius vaikus, tačiau tiek jai, tiek atsakovui yra terminuotai apribota tėvų valdžia vaikų atžvilgiu. Nurodė kad ji šiuo metu gyvena su savo motina ir teikia išlaikymą vaikams, o skolas antstolei moka dalimis.

Pareiškėjas S. S. palaikė prašymą ir prašė jį tenkinti, paaiškino, kad kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2009 m. Turto dalintino neturi, kreditorių bendrų neturi.

Pareiškėjų 2019 m. liepos 26 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtintina, nes atitinka Lietuvos Respublikos CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (b.l. 7). Šalys turi du nepilnamečius vaikus P. S., gimusį (duomenys neskelbtini). ir R. S., gimusią (duomenys neskelbtini). (b.l. 8-9). 2017 m. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono rūmai) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2241-729/2017 šalims terminuotai 1,5 metų terminui yra apribota tėvų valdžia jų nepilnamečių vaikų R. S. ir P. S. atžvilgiu, bei priteistas iš jų išlaikymas nepilnamečiams vaikams mokamas po 50,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, vaikams nustatyta globa, o jų globėja paskirta S. K. (b.l. 13-18). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad šis teismo sprendimas šiuo metu nėra pakeistas, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal J. S. ieškinys dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo, tačiau byla nėra išnagrinėta. Byloje esančiais duomenys patvirtina, kad šalys santuokos metu jokio nekilnojamojo turto ar kito registruotino turto neįgijo (b.l. 11-12, 58-59). Nustatyta, kad atsakovo S. S. skola valstybės biudžetui yra 153,21 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokos, o ieškovė turi administracinių baudų 130,00 Eur sumai bei 201,00 Eur skolinga pagal vykdomuosius raštus (b.l. 19-24, 66-67).

Pažymėtina, kad yra nustatytos visos santuokos nutraukimo sąlygos, numatytos CK 3.51 straipsnyje.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktinių santuokinis ir šeimyninis gyvenimas yra nutrūkęs, pareiškėjai bendro ūkio neveda, kartu negyvena dešimt metų, susitaikyti atsisako, sprendžia, kad nėra tikslinga skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.54 straipsnio 2 dalis) ir pareiškėjų santuoka nutrauktina (CK 3.53 straipsnio 1 dalis). Taip pat tenkintinas pareiškėjų prašymas po santuokos nutraukimo pareiškėjai palikti santuokinę pavardę – „S.“, o pareiškėjui – „S.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Teismo vertinimu, pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnis).

Šalims pavykus geruoju susitarti dėl santuokos nutraukimo ir perėjus iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną, ir bylą baigus nagrinėti ypatingąja teisena ir santuoką nutraukus abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, bylinėjimosi išlaidos šalims ir valstybei neatlygintinos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 96 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51, 3.53, 3.190 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 443, 541 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

prašymą patenkinti.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) (buvusi pavardė iki santuokos sudarymo K.), nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes, tai yra atsakovui jo prigimtinę pavardę - „S.“, o ieškovei santuokos metu įgytą pavardę - „S.“.

Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

Patvirtinti pareiškėjų 2019 m. liepos 26 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sekančiomis sąlygomis:

1. Šalys pareiškia, kad jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto neturi.

3. Šalys pareiškia, kad daugiau jokio kito tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi, o namų apyvokos daiktus pasidalino, kai pradėjo gyventi atskirai, ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturi.

4. Šalys pareiškia, kad bendrų kreditorių neturi.

5. J. S. ir S. S. tėvų valdžia jų nepilnamečių vaikų P. S., gimusio (duomenys neskelbtini). ir R. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu yra terminuotai apribota Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono rūmai) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2241-729/2017, todėl klausimas dėl vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nespręstinas.

6. Nustatyti, kad J. S. prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai ir antstolei R. V. yra jos asmeninės prievolės, kurias po santuokos nutraukimo lieka jos asmeninėmis prievolėmis.

6. Nustatyti, kad S. S. skola valstybės biudžetui 153,21 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokos, yra asmeninė S. S. prievolė valstybei.

Pareiškėjams išaiškinti, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Santuokos liudijimą grąžinti jį išdavusiai metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.