Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. C. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė I. C. bei jos atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, jog su atsakovu A. Ž. turi bendrą vaiką. Atsakovas atliko 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Per šį laiką buvo keli jo skambučiai ieškovei. Atsakovas jau laisvės atėmimo vietoje vartojo narkotines medžiagas. I. C. manė, jog išėjus iš įkalinimo įstaigos jiems su atsakovu pavyks atkurti ryšį, bendrauti, tačiau to neįvyko. Atsakovą supo tas pats draugų ratas, jis nesistengė dirbti, užsidirbti, įniko į alkoholį bei narkotines medžiagas, vaiku nesirūpino, jo pomėgiais, lankomais būreliais nesidomėjo, sūnaus neauklėjo, išlaikymo jam neteikė. Sūnus kelis kartus yra matęs tėvą gatvėje, tačiau minėjo, jog šis praėjo pro šalį net nepasisveikinęs. Ieškovė nurodė, jog E. G. Ž. savo tėvu vadina ieškovės sutuoktinį A. C., su kuriuo gerai sutaria, kartu užsiima įvairiomis veiklomis, lanko bendrus būrelius ir nori turėti pavardę C. Ieškovė pažymėjo, jog skirtinga jos sūnaus E. G. pavardė sukelia nemažai nepatogumų, pvz., gydymo įstaigose, mokykloje. Be to, ieškovės sutuoktinis A. C., su kuriuo jie augina dar vieną sūnų, ateityje norėtų E. G. įsivaikinti.

Atsakydama į klausimus ieškovė nurodė, jog atsakovui išėjus iš įkalinimo įstaigos, jo motina bei sesuo jau kitą dieną pasikvietė E. G. Ž.. Berniukas susitiko su tėčiu močiutės namuose, pasikalbėjo, tačiau grįžęs papasakojo, kad neturi su tėvu apie ką kalbėtis, ką vienas kitam pasakyti. Ieškovė siūlė sūnui surasti su atsakovu bendrų veiklų, pvz., pažaisti krepšinį. Atsakovui paskambinus, berniukas dar sykį lankėsi pas močiutę, kur bendravo su tėvu, tačiau grįžęs pasakojo, jog atsakovas buvo apsvaigęs, lakstė, bėgiojo. Tokių atsakovo ir sūnaus susitikimų buvo trys. Ieškovė paaiškino, jog niekada nedraudė sūnui bendrauti su tėvo motina (močiute), jo seserimi (teta), su kuriomis berniukas puikiai sutaria, tačiau yra prašiusi atsakovo sesers nevesti berniuko į namus, kuriuose gyvena atsakovas, tuo atveju, jei jis yra apsvaigęs, tačiau yra pasitaikęs ir toks atvejis. Tuomet sūnus paskambino ieškovei ir apie tai papasakojo. I. C. taip pat paaiškino, kad tuo metu, kai buvo organizuojamos sūnaus krikštynos, berniukas pats paskambino tėvui, pakvietė jį dalyvauti, tačiau atsakovas neatvyko. Pasak ieškovės, atsakovas sūnų paskutinį kartą matė maždaug prieš metus, paskambindavo tik kartą į pusmetį ar metus, žadėdavo sūnui keliones ir kitus nebūtus dalykus ir nieko neištesėdavo. Pati ieškovė yra susitikusi su atsakovu ir kalbėjusi dėl sūnaus. Šio susitikimo metu A. Ž. taip pat buvo apsvaigęs, nors tai ir neigė. Minėtasis šalių susitikimas nedavė jokios naudos, atsakovas ir toliau veda netinkamą gyvenimo būdą, yra matomas apsvaigęs, jokių realių pastangų keistis nėra. Tėvas su sūnumi nebendrauja, vaiku nesidomi, nei psichologinės, nei finansinės paramos vaikui neteikia, emocinių ryšių tarp tėvo ir sūnaus nėra. Glaudūs emociniai ryšiai yra susiformavę tarp berniuko bei trečiojo asmens. Pasak ieškovės, atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę, ji dėl išlaikymo sūnui priteisimo nesikreipė, kadangi nenorėjo, jog atsakovui kauptųsi įsiskolinimas. Norėjo, jog išėjęs iš laisvės atėmimo vietos jis galėtų be įsiskolinimų pradėti naują gyvenimą, tačiau taip neįvyko. I. C. teismo posėdžio metu nurodė, jog ir dabar neprašo priteisti iš atsakovo išlaikymą, kadangi ji pati su sutuoktiniu pilnai išlaiko sūnų E. G. Ž.. Ieškovė akcentavo, jog atsakovas, vartodamas alkoholį ir psichotropines medžiagas, sūnui dar blogą įtaką, o sūnus jo gėdijasi ir sako, jog nenori būti toks, kaip tėvas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovė nurodė, jog netiki, kad atsakovas kada nors pakeis savo gyvenimo būdą bei pradės rūpintis sūnumi.

Teismui paskelbus atsakovo paiešką, procesiniai dokumentai (t. y., ieškinys su priedas) atsakovui A. Ž. buvo įteikti asmeniškai (bylos priedo b. l. 10), tačiau atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo byloje nepateikė.

Liudytoja R. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra atsakovo mama, o jos sūnus yra sergantis žmogus, narkomanas. Liudytoja nurodė, jog apie teismo posėdį atsakovas žinojo, kadangi pati jam apie tai pasakė, tačiau dalyvauti atsakovas dėl kažkokių jai nežinomų priežasčių negalėjo. Pasak liudytojos, anūką ji labai myli, su juo bendrauja, susiskambina, domisi, kaip jam sekasi, kaip mokykloje. Ieškovė niekada jų bendravimo neribojo. Liudytoja paaiškino, jog atsakovas rašė anūkui laiškus, sveikinimus, kažkiek skambindavo sūnui, o kai išėjo iš įkalinimo įstaigos, matėsi gal penkis kartus, paskutinį kartą gal prieš metus. Liudytojos teigimu, atsakovas myli savo vaiką, jam rūpi, tik jis nemoka parodyti savo jausmų. Pasak liudytojos, grįžęs iš įkalinimo įstaigos atsakovas apie pora mėnesių nevartojo narkotinių medžiagų, tačiau vėliau ėmė jas nuolat vartoti; kokias narkotines medžiagas vartoja, liudytojai nėra žinoma, tačiau žinoma tik tai, jog jas įsigyja čigonų tabore. Liudytoja paaiškino, jog bandė atsakovą gydyti, jam yra tekę gulėti ir ligoninėje, tačiau jis vėl ir vėl grįždavo prie narkotikų, juos vartoja kiekvieną dieną. R. Ž. paaiškino, kad atsakovas ieškovei sūnaus išlaikyti ir auginti nepadeda, kadangi neturi iš ko. Atsakovas nedirba, nes dėl savo būklės dirbti negali. Iš kokių lėšų įsigyja narkotines medžiagas, liudytojai nėra žinoma. Pasak liudytojos, ji kaip mama, visada turi viltį, kad sūnus pasikeis ir nebevartos narkotinių medžiagų, tačiau nežino, ar šiuo metu tai įmanoma. R. Ž. nėra svarbu, kokią pavardę turės jos anūkas.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog Tarnybos darbuotoja ištyrė ieškovės aplinkos sąlygas, bendravo su nepilnamečiu, surašė buities tyrimo aktą ir aktą. Nustatyta, kad nepilnamečio E. G. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai gyvena skyrium. Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi E. G. Ž., sutuoktiniu A. C. ir jų nepilnamečiu sūnumi L. C. gyvena ieškovei ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių 60 kv. m. bute su visais patogumais, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose tvarkinga, švaru, nepilnamečiams skirtas atskiras kambarys, vaikams sudarytos tinkamos sąlygos ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininke, gaunamas mėnesio darbo pajamas sudaro apie 700 Eur. A. C. nurodė, kad sutuoktinės sūnų E. G. augina šešerius metus, juo rūpinasi, vadina jį vardu arba sūnumi, išlaiko, dalyvauja vaiko auklėjime, atlieka visas tėvo pareigas, ko nedaro biologinis vaiko tėvas. Tarnybos darbuotojai nepavyko susisiekti pabendrauti su atsakovu dėl nepilnamečio sūnaus E. G., ištirti jo aplinkos sąlygų, surašyti buities tyrimo akto. Nustatyta, kad nepilnametis E. G. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, taip pat lanko bokso treniruotes. Nepilnametis pasakojo, kad gyvena su mama I., A., kurį vadina tėčiu, ir broliu L.. Vaikas atkreipė dėmesį į tai, kad jo pavardė yra „Ž.“, o kitų šeimos narių – „C.“, todėl nepilnametis norėtų, kad jo pavardė būtų tokia pati kaip kitų šeimos narių ir, kad jo tėtis būtų A.. Pasak vaiko, jis pažįsta savo biologinį tėvą A. Ž., kartais susitinka, tačiau bendrauti nenori, nes jį mato apsvaigusį, galbūt nuo alkoholio ar narkotikų, berniukas nelabai supranta apie ką tėvas kalba. Su senele R. ir teta O. iš tėvo pusės, berniukas gražiai bendrauja. Tarnybos nuomone, yra pagrindo atsakovui taikyti valdžios apribojimą nepilnamečio sūnaus E. G. atžvilgiu (I tomas, e. b. l. 134-138).

Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą atstovė papildomai nurodė, jog atsakovas A. Ž. nesidomi, nesirūpina nepilnamečiu sūnumi, su juo nebendrauja bei neišlaiko. Atsakovas, grįžęs iš įkalinimo įstaigos, kurioje praleido 12 metų, kelis kartus matė sūnų, tačiau nėra išsamiau domėjęsis E. G. Ž. poreikiais, pasiekimais mokykloje, nėra išsamiau su juo bendravęs. Iš byloje surinktų įrodymų (ieškovės, trečiojo asmens paaiškinimų), taip pat atsižvelgiant į bylos dokumentuose išdėstytą nepilnamečio vaiko nuomonę, E. G. tėvu laiko trečiąjį asmenį A. C.. Atsakovas A. Ž. nepilnamečiu sūnumi visiškai nesirūpina, vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, daro žalingą įtaką sūnui bei byloje nėra duomenų apie tai, kad tokia situacija galėtų pasikeisti. Dėl šios priežasties, institucijos atstovės nuomone, atsakovo tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus atžvilgiu turėtų būti apribota neterminuotai.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą laiką ir vietą, išklausęs kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę, išnagrinėjo civilinę bylą atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai

CPK 403 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas ieškinio dėl tėvų valdžios ribojimo turinys, įtvirtinta, kad ieškinyje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodytas tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) pagrindas.

Ieškinyje prašoma neterminuotai apriboti atsakovo A. Ž. tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus E. G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės, ieškovės atstovės, atsakovo atstovės, trečiojo asmens, liudytojos paaiškinimus, nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas pilnai – atsakovui neterminuotai apribotina tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus atžvilgiu.

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas prieina prie išvados, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas yra nepilnamečio E. G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (I tomas e. b. l. 8).

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis nustatyta, jog atsakovas A. Ž. yra ne kartą teistas (pagal Baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį). 2005 m. (duomenys neskelbtini) jam buvo paskirtas suėmimas, vėliau - terminuotas laisvės atėmimas 12 metų (E. G. Ž. gimė atsakovui esant įkalinimo įstaigoje). A. Ž. iš laisvės atėmimo vietos paleistas 2017 m. (duomenys neskelbtini), tačiau 2017 m. (duomenys neskelbtini) jam buvo pareikšti nauji įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, porai mėnesių paskirtas suėmimas, vėliau – kardomoji priemonė sušvelninta (I tomas, e. b. l. 80-85).

Administracinių nusižengimo registre fiksuoti atsakovo per pastaruosius keletą metų padaryti besikartojantys administraciniai nusižengimai, susiję su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu be gydytojo paskyrimo; važiavimu viešuoju transportu be galiojančio bilieto (nusižengimai neretai fiksuoti (duomenys neskelbtini)), taip pat fiksuoti viešosios tvarkos pažeidimai, atsakovas baustas administracine tvarka už tai, jog viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, nesiorientavo aplinkoje, pvz., pareigūnams jis prisipažino čigonų tabore vartojęs narkotinę medžiagą „heroiną“ be gydytojo paskyrimo (I tomas e. b. l. 86-105).

Vadovaujantis ieškovės, trečiojo asmens bei liudytojos parodymais, nustatyta, jog išėjęs iš įkalinimo įstaigos, atsakovas kelis kartus matėsi su sūnumi, su juo bendravo, tačiau tiek ieškovė I. C., tiek liudytoja R. Ž. patvirtino, kad paskutinį sykį tėvas su sūnumi bendravo maždaug prieš metus. Atsakovas yra nusišalinęs nuo nepilnamečio sūnaus E. G. Ž. auklėjimo, vaiko sveikata nesirūpina, sūnumi neužsiima, juo nesidomi, išlaikymo neteikia. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog atsakovas yra nepajėgus rūpintis savo sūnumi, niekur nedirba, pragyvenimo šaltinio neturi (I tomas e. b. l. 21). Visa vaiko auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo našta tenka motinai I. C. ir jos sutuoktiniui A. C.. Vadovaujantis 2018 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus buities tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotais duomenimis, E. G. Ž. motina I. C. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininke, mėnesio vidutines pajamas sudaro 700 Eur.; gyvena ieškovei ir sutuoktiniui A. C. nuosavybės teise priklausančiame 60 kv. m. trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini); su sutuoktiniu augina bendrą vaiką L. C. Buities tyrimo akte nurodyta, jog vaikams yra skirtas atskiras erdvus kambarys, kuriame yra reikiami baldai, namų apyvokos daiktai ir ugdymui reikalingos priemonės, vaikams sudarytos tinkamos sąlygos jų ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui.

Pasak nepilnamečio E. G. Ž., bendrauti su biologiniu tėvu jis nenori, nes jis nuolat būna apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų, savo tėvu vadina A. C. ir norėtų turėti jo pavardę „C.“ (I tomas e. b. l. 137-138). Bylos nagrinėjimo teisme metu tiek ieškovė, tiek institucijos, teikiančios išvadą, atstovė patvirtino, jog tarnybos specialistai su nepilnamečiui E. G. Ž. bendravo bei išklausė jo poziciją nedalyvaujant tretiesiems asmenims, todėl bylos nagrinėjimo metu proceso dalyvių bei jų atstovų sutikimu, buvo nutarta pakartotinai vaiko neapklausti bei vadovautis vaiko nuomone, išsakyta vaiko teisių apsaugos institucijos specialistams.

Vadovaujantis ieškovės, atsakovo atstovės, trečiojo asmens bei liudytojos (atsakovo motinos) parodymais, administracinių nusižengimo registro duomenimis, darytina išvada, jog atsakovas jau ilgą laiką turi priklausomybę narkotinėms/psichotropinėms medžiagoms, tačiau gyvenimo būdo nekeičia ir nėra duomenų, jog situacija ateityje gali pasikeisti – atsakovas A. Ž. gyvena tenkindamas tik savo poreikius ir nėra suinteresuotas tėvo valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo vaikui. Taip pat nustatyta, kad atsakovas A. Ž., nors būdamas jauno amžiaus, ilgą laiką vartoja psichotropines medžiagas, alkoholį, neteikia sūnui jokio išlaikymo, yra nusišalinęs nuo sūnaus priežiūros, visiškai nerodo jokios iniciatyvos rūpintis vaiku bei nesiekia atkurti prarasto ryšio su juo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, todėl nėra pajėgus užtikrinti savo nepilnamečio vaiko interesų. Tokių atsakovo, kaip tėvo, pareigų nevykdymas, vertintinas kaip atsakovo veikimas priešingai vaiko interesams. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas negali užtikrinti gyvenimo sąlygų, būtinų nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi tik dėl savo kaltės ir byloje nėra duomenų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad atsakovo gyvenimo būdas gali iš esmės pasikeisti. Atsakovo abejingumas vaiko atžvilgiu, nesidomėjimas juo, suponuoja, kad ryšys tarp tėvo ir sūnaus yra nutrūkęs, atsakovui nėra svarbu dalyvauti sūnaus gyvenime. Šiame kontekste pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių ugdymo poreikių tenkinimui. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos, tėvų meilė ir rūpestis. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ir abejingumo savo tėviškoms pareigoms, laikytinas jų kaltais veiksmais. Todėl tokių atsakovo pareigų nevykdymas, t. y., nesirūpinimas sūnumi, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis, nesidomėjimas sūnaus sveikata, lavinimu, išlaikymo jam neteikimas, vertintini kaip atsakovo veikimas priešingai vaiko interesams.

Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) atsakovui įteikti asmeniškai, tačiau atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, taip pat neatvyko į teismo posėdį, nedavė paaiškinimų. Vadinasi, atsakovui nėra svarbu, ar jam bus išsaugota tėvo valdžia vaikui, kokios tėvo valdžios apribojimo pasekmės.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų ir aptartų rašytinių įrodymų visumą ir į byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys atitinka tris tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y., vengimą atlikti savo pareigas, žalingos įtakos vaikui darymą amoraliu elgesiu ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), o atsakovo kaltė pasireiškia tiek aktyviais veiksmais (rodo netinkamą pavyzdį nepilnamečiui vaikui būdamas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų), tiek ir neveikimu, t. y., atsakovas nuo pat vaiko gimimo su juo negyveno, net ir išėjęs iš įkalinimo įstaigos, sūnaus nelankė, juo tinkamai nesirūpino, neprižiūrėjo, neauklėjo, nesiekė ir nesiekia susigrąžinti vaiko į šeimą, neteikia vaikui jokio išlaikymo.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovo elgesys atitinka dalį iš CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų pagrindų ir kad jie atsirado dėl kaltų atsakovų veiksmų (neveikimo), spręstina, koks iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytų vaiko teisių gynimo būdų taikytinas, t. y., atsakovo, kaip tėvo, valdžia vaikui apribotina laikinai ar neterminuotai. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, jog atsižvelgiant į ilgalaikį atsakovo nesirūpinimą vaiku, vengimą vykdyti tėvo pareigas, kartu įvertinant aplinkybę, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad toks atsakovo elgesys, galėtų ateityje pasikeisti, teismas sprendžia, jog atsakovui taikytinas neterminuotas tėvo valdžios nepilnamečiui vaikui ribojimas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsakovui išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, vaikas be atskiro tėvo sutikimo gali būti įvaikintas.

CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, t. y. pasikeitus situacijai ir atsakovui pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį, rūpinantis vaiku, domintis jo poreikiais, ugdymu ir sveikata, pradėjus teikti išlaikymą, atsakovas gali kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Kartu atsakovui išaiškintina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai pakeitė savo elgesį; 2) tėvai gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas numato, jog žyminis mokestis dėl tėvų valdžios apribojimo yra nemokamas. Atsižvelgiant į tai, jog pateikdama teismui ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ieškovė I. C. Luminor banke sumokėjo 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį (I tomas, e. b. l. 14), išnagrinėjus bylą, šis sumokėtas žyminis mokestis ieškovei grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkintas pilnai, iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 270,00 Eur (II tomas, e. b. l. 1-5).

Patenkinus ieškinį iš atsakovo A. Ž. į valstybės biudžetą taip pat priteisinta 20,56 Eur teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406 straipsniu, 496 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Neterminuotai apriboti atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus E. G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Grąžinti I. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 14 d. Luminor banke sumokėtą 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį (mokėtoja I. C.). Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi šiuo teismo sprendimu.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės I. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 270,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,56 Eur (dvidešimt eurų, 56 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo vykdytina skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.