- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- II-183-1046/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00505-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Pareiškėjas
- A. V.
institucijos, priėmusios nutarimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos – atstovui A. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. V., gim. 1964 m. spalio 10 d., gyv. (duomenys neskelbtini) Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto A. K. 2018 m. balandžio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-PAN-ANR_N-152-2018 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Skundžiamu nutarimu A. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 38 dalį ir 317 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 575 Eur bauda už tai, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. 8.00 val. iki 2018 m. vasario 20 d. 10.00 val., jis, būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje vykdė atliekų surinkimo veiklą neturint teisės užsiimti tokia veikla Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje, be to, laiku neįvykdė 2017 m. kovo 22 d. Lietuvos respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vyresniosios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės K. H. UAB (duomenys neskelbtini) duotame privalomajame nurodyme Nr. E2-17/2-4 nustatyto reikalavimo iki 2017 m. gegužės 26 d. nutraukti mišrių atliekų surinkimo veiklą Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje.
Šalies argumentai
2018 m. rugpjūčio 14 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas A. V. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Skunde nurodo, kad dėl privalomojo nurodymo nevykdymo jis nubaustas negalėjo būti, nes šis privalomasis nurodymas dar nėra įsiteisėjęs. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu atmetė UAB (duomenys neskelbtini) skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vyresniosios inspektorės K. H. 2017 m. kovo 22 d. privalomąjį nurodymą Nr. E2-17/2-4 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus V. J. 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr.(19)-V3- 494. Šis Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas yra apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Taigi, patikrinimo akte konstatuojama, kad UAB (duomenys neskelbtini) neįvykdė privalomojo nurodymo, nors akivaizdu, kad pareigūnė dar neturi informacijos apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtą sprendimą (byla dar neišnagrinėta). Kol Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra nepriimtas, privalomasis nurodymas nėra įsiteisėjęs, todėl už jo galimą nevykdymą juridinio asmens vadovui bausmė neturėtų būti skiriama. Pareiškėjas nesutinka ir su nubaudimu už kitą nusižengimą. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 12 dalies nuostatomis, atliekų tvarkytojas, teikiantis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, šia veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu jį išrenka savivaldybė ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, Panevėžio mieste šiuo metu (nuo 2018 m. sausio 29 d.) yra susidariusi tokia situacija, kad nei vienas atliekų tvarkytojas (nei UAB(duomenys neskelbtini), nei AB (duomenys neskelbtini) nėra išrinktas savivaldybės teikti mišriųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas. Savivaldybės administracija absoliučiai ignoruodama tą faktą, kad ir kitas atliekų tvarkytojas – AB (duomenys neskelbtini) nėra išrinktas savivaldybės bei su juo nėra sudaryta sutartis (2014 m. gruodžio 11 d. sudaryta sutartis Nr. 22-1437 yra panaikinta), administracine tvarka persekioja tik vieną iš paslaugas teikiančių juridinių asmenų – UAB(duomenys neskelbtini) bei jos vadovą. UAB (duomenys neskelbtini) nepavojingų atliekų surinkimu, vežimu verčiasi nuo 2000 m. vasario 24 d. Bendrovė turi teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus (pakuočių atliekų surinkimui), turi pavojingų atliekų licenciją, yra registruota atliekų tvarkytojų valstybės registre. Mišrių atliekų vežimo paslaugas bendrovė daug metų teikia Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje esantiems juridiniams asmenims bei Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje gyvenantiems gyventojams ir juridiniams asmenims. UAB (duomenys neskelbtini) su Panevėžio rajono savivaldybės administracija buvo sudariusi 2014 m. vasario 20 d. Komunalinių atliekų surinkimo sutartį Nr.Sl-48, yra laimėjusi atvirą konkursą „Dėl mišrių komunalinių atliekų surinkimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo arba šalinimo įrenginius paslaugos“ ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl mišrių komunalinių atliekų surinkimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo arba šalinimo įrenginius paslaugų teikimo. Nors nuo bendrovės įsikūrimo pradžios UAB (duomenys neskelbtini) daliai Panevėžio miesto juridinių asmenų teikė atliekų išvežimo paslaugas, bendrovė nėra (ir nebuvo) sudariusi sutarties su Panevėžio miesto savivaldybe, kadangi tokios sutarties sudaryti nesutiko savivaldybės administracija, proteguodama ir saugodama nuo konkurencijos savo bendrovę AB(duomenys neskelbtini). Panevėžio miesto savivaldybės administracija nuo 2014 m. vasario 6 d. pradėjo reikalauti, kad UAB(duomenys neskelbtini) nutrauktų visas su klientais – juridiniais asmenimis sudarytas komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sutartis ir nesudarinėtų naujų (tai padaryti UAB (duomenys neskelbtini) buvo priversta nuo 2018 m. balandžio 1 d.). Šį reikalavimą motyvavo tuo, kad administracija yra sudariusi sutartį su AB (duomenys neskelbtini), tik ją yra pasirinkusi komunalinių atliekų tvarkytoja ir vežėja Panevėžio miesto teritorijoje. UAB (duomenys neskelbtini) kelis kartus kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją, prašydama su UAB (duomenys neskelbtini) sudaryti sutartį, tačiau administracija to padaryti nesutiko. Nors sudarytos sutarties su miesto savivaldybe bendrovė sudariusi neturi, ji savivaldybei ir kitoms institucijoms nuo pat veiklos pradžios teikia duomenis ir ataskaitas apie savo veiklą Panevėžio mieste, yra registruota atliekų tvarkytojų valstybės registre, taigi, teisės akto pažeidimas (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 12 dalies) dėl sutarties su savivaldybe neturėjimo yra tik formalaus pobūdžio, be to, jis yra laikinas (iki kol savivaldybė konkurso būdu išrinks atliekų vežėją). Panevėžio miesto savivaldybės administracija, nekreipdama dėmesio į šias svarbias aplinkybes, pasitelkdama instituciją, inicijuoja administracines bylas UAB (duomenys neskelbtini) ir jos vadovui A. V.. Iš išdėstytų faktų akivaizdu, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi sudariusi sutarties su Panevėžio miesto savivaldybės administracija vien tik dėl to, kad Panevėžio miesto savivaldybė ignoruoja Konkurencijos tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimą ir priimtus administracinių teismų sprendimus. UAB(duomenys neskelbtini) vadovas nesutinka su tuo, kad esant tokiai teisinei situacijai Panevėžio mieste dėl komunalinių atliekų vežėjų parinkimo, kai pažeidimą daro ir teismų sprendimų nevykdo pati Panevėžio miesto savivaldybės administracija, jis turėtų būti nubaustas administracine tvarka už tai, kad neva tai veža atliekas neturėdamas teisės užsiimti tokia veikla. Atsižvelgiant į tai, kad UAB(duomenys neskelbtini) turi teisę užsiimti atliekų surinkimo ir vežimo veikla, ši teisė bendrovei teismo sprendimu nėra atimta ar laikinai apribota, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas nutarime nepagrįstai konstatavo, kad UAB(duomenys neskelbtini) direktorius padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 38 dalyje. Nubaustojo nuomone, savivaldybės pareigūnai turėjo teisę patys bausti jį pagal ANK 367 straipsnio 1 dalį už Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 12 dalyje nurodytą pažeidimą, kadangi tai numatyta Panevėžio miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 33 straipsnyje. Todėl esant normų konkurencijai buvo pasirinkta ne ta teisės norma. Teoriškai būtų galima svarstyti, ar UAB (duomenys neskelbtini) vadovo veikoje nėra nusižengimo, numatyto ANK 367 straipsnio 1 dalyje, sudėties, tačiau už šio pažeidimo padarymą teisė bausti nusižengimą padariusį asmenį Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento specialistui nesuteikta.
Institucija atsiliepimo į skundą nepateikė.
Šalies argumentai
A. V. ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus motyvus ir skundą prašė tenkinti. Papildomai nurodė, kad apie septyniolika metų vykdo komunalinių atliekų tvarkymo veiklą. Iš pradžių viskas buvo gerai su Panevėžio miesto savivaldybe, bet 2005 m. savivaldybės atstovo buvo nubaustas už tai, kad vykdo šią veiklą neturėdamas savivaldybės leidimo. Mano, kad savivaldybė tokiu būdui norėjo išstumti jo valdomą įmonę UAB(duomenys neskelbtini) iš rinkos, nes turėjo ir vis dar turi savo proteguojamą įmonę (duomenys neskelbtini). Kai apskundė savivaldybės veiksmus Konkurencijos tarybai ir Konkurencijos taryba konstatavo, kad savivaldybės veiksmai yra antikonkurenciniai, savivaldybė iki 2017 metų nekreipė dėmesio į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) teikia komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas daliai miesto teritorijoje esančių juridinių asmenų. 2017 metais vėl viskas prasidėjo iš naujo, buvo atliekami neeiliniai patikrinimai. Supranta, kad be savivaldybės leidimo surinkinėja atliekas, bet iš rinkos pasitraukti negali, kadangi grįžti bus nebeįmanoma. Dabar irgi kreipėsi į miesto savivaldybę dėl sutarties sudarymo, bet savivaldybė net ir po nepalankaus jai Konkurencijos tarybos sprendimo vis tiek atsisako sudaryti sutartį.
Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo nustatyta, jog UAB(duomenys neskelbtini) neturi teisės verstis komunalinių atliekų tvarkymo veikla Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje. Buvo atlikti neeiliniai patikrinimai. Tokie patikrinimai yra atliekami, kai gaunama informacijos apie galimai daromus administracinius nusižengimus. Apie pažeidimus gali pranešti, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, taip pat ir savivaldybė, tačiau savivaldybė negali įpareigoti Institucijos atlikti patikrinimus ar kitokius veiksmus. Nustačius pažeidimus, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. V. buvo įpareigotas iki 2017 m. gegužės 26 d. nutraukti neteisėtą veiklą, tačiau jis to nepadarė ir privalomojo nurodymo neįvykdė. Pažymėjo, kad privalomojo nurodymo apskundimas nurodymo vykdymo nesustabdo. A. V. privalėjo suprasti, kad privalomasis nurodymas turi būti vykdomas ir turėjo nutraukti savo veiklą, kurią vykdė neturėdamas leidimo.
Skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Skunde ginčijamas A. V. kaltės klausimas tvirtinant, kad jo veiksmuose nėra ANK 317 straipsnio 1 dalyje ir 247 straipsnio 38 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties, todėl administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
ANK 247 straipsnio 38 dalyje numatyta, kad atliekų surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) neturint teisės užsiimti tokia veikla užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. V. tvirtina, kad jis pagal šią įstatymo nuostatą yra nubaustas nepagrįstai, kadangi jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties – jis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas Panevėžio miesto savivaldybėje daliai juridinių asmenų teikia neturėdamas Panevėžio miesto savivaldybės leidimo tik dėl to, kad pati savivaldybė proteguoja vieną įmonę, t. y. AB(duomenys neskelbtini), ir kitoms įmonėms tokių paslaugų teisės teikti nesuteikia sąmoningai, t. y. net ir Konkurencijos tarybai priėmus sprendimą dėl savivaldybės antikonkurencinių veiksmų ir įpareigojus iki nustatyto termino organizuoti konkursą atliekų tvarkymo paslaugų teikėjui išrinkti, savivaldybė jokių veiksmų ir toliau neatlieka ir šiuo metu, todėl tiek UAB(duomenys neskelbtini), tiek ir AB(duomenys neskelbtini) atliekų tvarkymo paslaugas Panevėžio miesto teritorijoje teikia be jokių galiojančių sutarčių su Panevėžio miesto savivaldybe. Tačiau teismas su tokia pareiškėjo nuomone nesutinka. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 11 ir 12 dalyse nustatyta, jog savivaldybė ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius atrenka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atliekų tvarkytojas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikti savivaldybės teritorijoje gali tik tuo atveju, jeigu jį išrenka savivaldybė ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Atitinkamai, kol paslaugų teikėjas nėra atrenkamas, jis paslaugų Savivaldybės teritorijoje teikti negali. Iš šių įstatymo nuostatų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių (pareiškėjas neneigia, kad UAB(duomenys neskelbtini) dirba be savivaldybės leidimo) akivaizdu, kad nesant Panevėžio miesto savivaldybės leidimo Panevėžio miesto teritorijoje teikti atliekų tvarkymo paslaugas, pareiškėjo veiksmai negali būti laikomi pateisinamais, teisėtais ir atitinkančiais teisės normų reikalavimus, nes, kaip teisingai nurodė Institucijos atstovas, kitų asmenų (šiuo atveju bendrovės AB(duomenys neskelbtini) ar pačios savivaldybės) neteisėti veiksmai nesudaro pagrindo pareiškėjo veiksmus laikyti teisėtais (iš ne teisės teisė neatsitranda). Tai, kad pareiškėjas aiškiai suvokia savo veiksmų neteisėtumą pagrindžia jo paties paaiškinimas, kad jis žino, jog neturi savivaldybės leidimo ir savo veiklos nestabdo todėl, kad tai būtų ekonomiškai nenaudinga – sustabdžius veiklą Panevėžio miesto teritorijoje, grįžti į šią rinką būtų nebeįmanoma. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad A. V. pagal ANK 247 straipsnio 38 dalies nuostatas nubaustas pagrįstai.
Dėl to, kas turėjo nubausti pareiškėją už šiuos jo veiksmus, pažymėtina tai, vadovaujantis ANK 589 straipsnio 31 punktu administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus pagal ANK 247 straipsnį surašo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Kaip minėta ANK 247 straipsnio 38 dalis numato administracinę atsakomybę už atliekų surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) neturint teisės užsiimti tokia veikla. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad A. V. Panevėžio miesto teritorijoje komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikė neturėdamas tam Panevėžio miesto savivaldybės leidimo, taigi neturėdamas teisės atlikti tokius veiksmus būtent minėtoje teritorijoje, o ne apskritai. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad A. V. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ir skundžiamas nutarimas už šios teisės normos pažeidimą priimtas pagrįstai. Neginčytina ir tai, kad ir patys savivaldybės pareigūnai turėjo teisę nubausti pareiškėją už atliekų tvarkymą be savivaldybės leidimo, tačiau tai padaryta nebuvo. Todėl tik tada, jei ir savivaldybės įgalioti pareigūnai, ir aplinkos apsaugos institucijos pareigūnai būtų nubaudę pareiškėją, būtų pagrindas spręsti, ar A. V. nėra nubaustas dvigubai. Šiuo gi atveju pareiškėjas buvo nubaustas tik tokius įgaliojimus turinčios Institucijos, kuri nubausdama pareiškėją, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Pareiškėjas bei jo atstovė tvirtina, kad A. V. negalėjo būti nubaustas pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį už privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, kadangi kol Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra nepriimtas, privalomasis nurodymas nėra įsiteisėjęs, tol už jo galimą nevykdymą juridinio asmens vadovui bausmė neturėtų būti skiriama. Atsakant į šį skundo argumentą pažymėtina, kad iš tiesų iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog pareiškėjas apskundė teismui privalomąjį nurodymą ir dėl šio nurodymo galiojimo teisėtumo dar nėra priimtas galutinis teismo sprendimas, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi, skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo. Taigi akivaizdu, jog įstatymas imperatyviai nurodo, jog privalomasis nurodymas turi būti vykdomas net ir tada, kai jis yra apskųstas teismui. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui darytina išvada, kad A. V. už privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų nevykdymą taip pat buvo nubaustas pagrįstai, nes kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, net ir po privalomojo nurodymo priėmimo jis toliau tęsė komunalinių atliekų tvarkymo veiklą Panevėžio miesto teritorijoje neturėdamas savivaldybės leidimo.
Pareiškėjui skundžiamu nutarimu už abu pažeidimus buvo paskirtos administracinės nuobaudos – straipsnių sankcijose numatytos baudos, kurių dydis lygus šių bausmių vidurkiui, nenustačius A. V. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Baudos subendrintos ir skirta subendrinta nuobauda – 575 Eur dydžio bauda. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Teisme nagrinėjant skundą, pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių taip pat nebuvo nustatyta, todėl mažinti A. V. paskirtos baudos nėra jokio pagrindo. Teismo vertinimu, nuobauda buvo paskirta atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas aplinkybe, yra teisinga bei atitinkanti protingumo reikalavimus.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad A. V. skundas yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti ir panaikinti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto A. K. 2018 m. balandžio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-PAN-ANR_N-152-2018 nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. V. skundo netenkinti.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto A. K. 2018 m. balandžio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-PAN-ANR_N-152-2018 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.