Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal V. A. ieškinį atsakovui G. A., tretiesiems asmenims Bigbank AS filialui, A. T., institucijai teikiančiai išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant vieno iš sutuoktinių kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Apeliantas (atsakovas) G. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-07-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-89-213/2020 dalyje dėl pastato-ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: atmesti ieškovės V. A. ieškinio reikalavimus: (i) pripažinti pastatą-ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), V. A. ir G. A. bendrąja jungtine nuosavybe, (ii) pastatą-ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti tarp sutuoktinių natūra, jį priteisiant G. A., (iii) G. A. įpareigojant išmokėti V. A. piniginę kompensaciją už jam tenkančią pastato dalį. Priteisti iš ieškovės V. A. atsakovo G. A. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje bei atitinkamai pakeisti bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

9.5 Pažymėjo, kad teismo eksperto išvados dėl Pastato pagerinimo iš esmės, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir prieštarauja Byloje esantiems įrodymams. Nurodė, kad teismo ekspertas savo ekspertizės išvadą grindė negaliojančia teisės norma - teikdamas nuorodą į Statybos įstatymo 2 str. 18 d., kuriame (aktuali redakcija surašant ekspertizės aktą) pateikiama įgaliotojo atstovo sąvoka - „Įgaliotasis atstovas - kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 305/2011“. Teismas tai palaikė „apsirikimu“ ir pats savo nuožiūra pakoregavo ekspertizės aktą, pateikdamas nuorodą į Statybos įstatymo 2 str. 38 p.: „38 p. nurodoma, kad „Pastato atnaujinimas (modernizavimas) - statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas“. Akivaizdu, kad tokia eksperto išvada šioje byloje yra bevertė: ekspertas neatliko jokios analizės, skaičiavimų, ekspertas rėmėsi negaliojančia įstatymo nuostata, kuri netgi ir teismui atlikus Ekspertizės akto korekciją, pakeičiant eksperto nurodytą normą kita, nesudaro pagrindo daryti išvadai apie esminį Pastato pagerinimą, nes joje apibrėžiama, kas yra „pastato atnaujinimas (modernizavimas)“. Šioje teisės normoje nėra nurodoma, kada pastatas laikomas atnaujintu iš esmės.

9.6 Nurodė, kad trečiasis asmuo A. T. yra ieškovės sesuo, kuri yra akivaizdžiai šališka, todėl jos paaiškinimai vertintini kritiškai. A. T. nedalyvavo pastato statybose, nežinojo kam jis priklauso, kas jį finansuoja ir byloje tik pateikė ieškovei išskirtinai palankią, bet tikrovės neatitinkančią poziciją. A. T., siekdama pagrįsti, kad sutuoktiniai neva investavo į pastato įrengimą, teigė, kad sutuoktiniai neturėjo namų apyvokos daiktų, tačiau tai niekaip nesusiję su pastato įrengimu ir jo pagerinimu.

9.7 Pažymėjo, kad teismas sprendime nurodė, kad „esminio pastato pagerinimo aplinkybe teismas laiko tai, jog pastate buvo pašalinti garažo vartai, padidinti langai, padarytas pastato erdvių remontas, kaip matyti iš fotonuotraukų, kambariuose buvo sudėtos grindys, nudažytos sienos ir kt.‘‘. Atsakovas pateikė į bylą visus įrodymus (projektą, medžiagų įsigijimo dokumentus), kurie pagrindžia, kad Pastato pirmajame aukšte buvusio garažo pakeitimas į svetainę, langų pakeitimas, vidaus perdažymas viso kainavo 9 897 Eur. Atsakovas paaiškino, kad jis yra profesionalus stalius, todėl pats gali atlikti ir atliko visus statybos darbus (kai kuriuos su draugo pagalba), išskyrus lubų įtempimą. Todėl laikytina, kad Pastato pagerinimo kaštai yra tik medžiagos, skirtos tokiam remontui. Kadangi Pastato vertė vertinimo metu yra 46 600 Eur, tai šioje vertėje remontui skirta 9 897 Eur suma yra akivaizdžiai mažesnė nei Pastato vertė ir todėl, remiantis kasacinio teismo praktika toks remontas negali būti pripažintas Pastato pagerinimu iš esmės. Teismas nepateikė jokių konkrečių argumentų, skaičiavimų, kodėl Pastatas turi būti pripažintas pagerintu iš esmės sutuoktinių lėšomis, todėl nebuvo pagrindo ir tokiai išvadai. Taigi, kadangi ieškovė nei savo darbu, nei asmeninėmis lėšomis pastato nepagerino, pastatas buvo pagerintas sutuoktinių lėšomis tik 9 897 Eur sumoje, tai nėra laikytina Pastato pagerinimu iš esmės, todėl nėra teisinio pagrindo pastatą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir, atitinkamai, jį padalinti.

9.8 Nurodė, kad teismas Sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad pastatas pripažįstamas bendrąja daline sutuoktinių nuosavybe, tačiau nusprendė pastatą priteisti atsakovui, atitinkamai įpareigojant išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją. Šiuo atveju buvo netinkamai pritaikyta CPK 270 str. 5 d., t. y. pažeisti sprendimo rezoliucinei daliai keliami reikalavimai.

10. Ieškovė V. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo netenkinti atsakovo G. A. apeliacinio skundo; palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-07-24 sprendimą dalyje dėl Ūkio pastato pripažinimo šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir bendro turto padalijimo nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12.1. Nurodė, kad apeliaciniame skunde atsakovo nurodomos aplinkybės (faktinis pagrindas) yra laikytini jo samprotavimais, kurie nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Tokiu būdu iš esmės atsakovas tik išreiškia savo nepasitenkinimą jam nepalankiu Teismo sprendimu nurodytoje dalyje, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo išsamių teisinių argumentų ir nepateikia įrodymų, patvirtinančių Teismo sprendimo dalyje dėl Ūkio pastato pripažinimo šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir bendro turto padalijimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Be to, apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nenurodo teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų ar netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo priimant skundžiamą Teismo sprendimą skundžiamoje dalyje Tokiu būdu įvertinus apeliaciniame skunde nurodomus atsakovo teiginius, darytina išvada, kad jie yra formalūs ir deklaratyvaus pobūdžio. Taigi, apeliaciniame skunde pateikiama atsakovo pozicija dėl Teismo sprendimo dalyje dėl Ūkio pastato pripažinimo šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir bendro turto padalijimo tik patvirtina jo nepasitenkinimą dėl Ūkio pastato pagerinimo iš esmės šalių bendromis lėšomis teisinio kvalifikavimo.

12.2. Pažymėjo, kad nors bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad Ūkio pastatas buvo pertvarkytas į gyvenamąjį namą, t. y. pritaikytas jame gyventi, tačiau atsakovas iš esmės nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, paneigiančių Ūkio pastato esminius pertvarkymus ir kartu pagerinimą iš esmės, o būtent: Ūkio pastate buvęs garažas pertvarkytas į poilsio kambarį; pakeistos Ūkio pastato langų konstrukcijos; ūkio pastato palėpėje (mansardoje) buvo įrengti poilsio kambariai šalių vaikams. Šioje byloje pirmos instancijos teismas visiškai teisinga ir pagrįstai nustatė, kad Ūkio pastato atlikti pertvarkymai pripažintini jo pagerinimu iš esmės.

12.3. Nurodė, kad teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas M. K. patvirtino, jog atliekant ekspertizę buvo nustatyti esminiai Ūkio pastato remonto darbai kaip – pakeisti langai, pašalinti garažo vartai, įrengtas centrinis mazgas ir iš esmės pastatas šiuo metu turi visus gyvenamosios paskirties pastato konstrukcinius elementus ir pritaikytas gyventi.

12.4. Pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje trečiasis asmuo A. T. paaiškino, jog šalims persikėlus gyventi į ginčo Ūkio pastatą 2001 metais, jame nebuvo nei namų apyvokos daiktų, patogių sąlygų šeimos būstui. Šalys minėtą pastatą pagerino santuokos metu. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. A.(atsakovo tėvas) taip pat parodė, jog 2004 metais padovanojant sūnui (atsakovui) Ūkio pastatą jame jau tuo metu buvo virtuvė, šildymo sistema, iškaltos sienos dailylentėmis, visas pastato vidus buvo ištinkuotas, įrengtas antras aukštas tačiau kaip matyti iš ekspertizės akto priedų – kadastrinių matavimų bylos – ginčo pastatas neturėjo šildymo (ekspertizės akto lapas Nr. 23). Kaip matyti iš pastato fotonuotraukų, bei kaip nustatyta iš eksperto, bei ieškovės paaiškinimų – pastate šildymas buvo įrengtas vėliau, todėl tai – viena iš faktinių aplinkybių laikyti vienu iš Ūkio pastato pagerinimų. Taip pat esminio pastato pagerinimo aplinkybe pirmos instancijos teismas laikė tai, jog Ūkio pastate buvo pašalinti garažo vartai, padidinti langai, padarytas pastato erdvių (įrengtų patalpų, kambarių ir pan.) remontas, o tai patvirtina fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog kambariuose buvo sudėtos grindys, nudažytos sienos ir kt. Be to, kaip nurodė liudytojas R. A. (atsakovo tėvas) Ūkio pastatas buvo statomas iš esmės, kaip ūkinės paskirties statinys, o šią aplinkybę patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro įrašai apie ginčo statinio paskirtį ir tai, kad jame buvo tik pagrindiniai elementai gyventi ir įrengta tik dalinė apdaila, todėl pagal ekspertizės aktą Ūkio pastate buvo atlikta daug remonto darbų. Dėl to pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog laikotarpiu nuo 2004 metų iki 2017 metų Ūkio pastatas buvo iš esmės pagerintas, todėl spręstinas klausimas dėl jo pripažinimo šalių bendrąją jungtine nuosavybe.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas dalinai tenkintinas.

11. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovės paaiškinimus dėl reikalavimo padalinti santuokinį turtą, padarė išvadą, kad ieškovė nuo 2001 m., gyvendama santuokoje su atsakovu, prisidėjo prie šeimos būsto kūrimo, dėl to pripažino ginčo pastatą -ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalijo jį lygiomis dalimis, t. y. nustatė, kad ieškovė turi teisę į piniginę kompensaciją - ½ dalį pastato rinkos vertės. Bendra kompensuotina atsakovo ieškovei suma nustatyta 24 200 Eur, įvertinus tai, kad atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisiama 3 100 Eur automobilis TOYOTA YARIS, 1 800 Eur, automobilis TOYOTA PREVIA ir ūkinis pastatas. Teismas padarė išvadą, kad ūkio pastatas buvo pagerintas šalių santuokos metu, priimdamas ieškovės paaiškinimus, jog ieškovė, gyvendama su atsakovu santuokoje nuo 2001 metų, augindama su atsakovu du šalių vaikus, gaudama darbines pajamas prisidėjo savo darbu, taip pat finansiniu indėliu į šeimos būsto kūrimą, šiuo atveju ginčo pastato, pagerinimą ir pritaikymą šeimos poreikiams, todėl minėtą ginčo pastatą teismas pripažino bendrąją ieškovės ir atsakovo jungtine nuosavybe (CK 3.90 str. 1 d.). Teismas nenagrinėjo reikšmingų bylai aplinkybių - kokia dalimi buvo pagerintas ūkinis pastatas, būtent šios aplinkybės, nustatant kokio dydžio kompensaciją turi sumokėti atsakovas ieškovei, priteisiant turtą asmeninėn atsakovo nuosavybėn, sudaro bylos esmę. Dalis pastato, kuri buvo iki pagerinimo, priklausė iki 2004 m. atsakovo tėvui, liudytojui R. A., o nuo 2004 m. - atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis, todėl, nustačius pagrindą pripažinti turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe dėl to, kad turtas buvo iš esmės pagerintas, CK 3.90 straipsnio 1 dalies pagrindu, nereiškia, kad turtas turi būti dalijamas tik lygiomis dalimis, nereiškia, jog tokiu atveju netaikytina CK 3.117 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti civilinio kodekso numatytais atvejais.

12. CK 3.123 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, arba kitas svarbias aplinkybes. Tai, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas vieno iš sutuoktinių buvęs asmeninis turtas CK 3.90 straipsnio pagrindu, nustačius, kad santuokos metu jis buvo iš esmės pagerintas, yra svarbia aplinkybe, įpareigojančia teismą atsižvelgti į ją, nustatant sutuoktinių dalį tokiame turte.

13. Be to, reikšminga aplinkybe byloje yra tai, koks buvo ginčo pastato įrengimo lygis iki santuokos sudarymo tarp šalių. Ieškovei teigiant, kad iš karto po santuokos šalys investavo į namo pagerinimus, o atsakovui teigiant, kad pastato įrengimo lygis iki santuokos sudarymo iš esmės atitinka esamą įrengimo lygį su tam tikromis korekcijomis, kurios nėra laikytinos ginčo namo esminiu pagerinimu santuokos metu, teismas turi padaryti išvadą, dėl turto vertės santykio prieš pagerinant ir po turto pagerinimo, nustatyti, kada atlikti pagerinimo darbai. Atsakovui teigiant, kad pastatas 1999 m. buvo projektuojamas kaip gyvenamasis namas, kurio pirmame aukšte buvo virtuvė, laiptai į antrojo aukšto kambarius, o pirmojo aukšto esamoje svetainės vietoje buvo numatytas garažas, atsakovui byloje pateikus Pastato statybos ir įrengimo projektą bei pastato fotonuotraukas 2002 - 2003 m, teismas turėjo vertinti šiuos bei kitus atsakovo teikiamus įrodymus dėl namo remonto, padaryti išvadą, ar namo pagerinimai buvo atlikti šalių santuokos metu, ar iki santuokos sudarymo, ar po jo, pastatui dar priklausant atsakovo tėvui, iki jis padovanojo pastatą 2004 m. atsakovui. Tuo atveju, jei dalinai pagerinimai atlikti iki santuokos, turi būti nustatyta, kokia dalimi. Ieškovei teigiant, kad pagerinimai buvo atliekami iš karto po santuokos sudarymo 2001 m., o atsakovui teigiant, kad pastatas buvo statomas ir įrengiamas 2000 m. - 2004 m., išvados, kokie pagerinimai atlikti iki santuokos sudarymo ir po jos, yra reikšmingos byloje. Turto vertės santykis iki pagerinimo ir po pagerinimo bei pagerinimų atlikimo laikas yra reikšmingas išvadai, ar esminiai pagerinimai buvo atlikti santuokos tarp šalių metu, ar iki santuokos sudarymo.

14. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertinant, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-187/2013). Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015). Darytina išvada, kad teismas turi byloje padaryti išvadą, koks yra santykis turto vertės prieš pagerinimą ir po jo pagerinimo.

15. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl to, kad ūkiniame pastate atlikti esminiai pagerinimai, padarė remdamasis ekspertizės, atliktos byloje, išvada. Nustatyta, kad ekspertas M. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog pagal užduotus klausimus atliko nekilnojamo turto –pastato, esančio (duomenys neskelbtini) turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, jog buvo vertinamas pats statinys, jo priklausiniai kaip inžinerinė įranga ir pan. Ekspertui buvo pateikti klausimai, kokia minėto pastato rinkos vertė jį vertinant kaip pagalbinio ūkio statinį ir kaip gyvenamąjį namą, tačiau nebuvo pateiktas klausimas įvertinti, koks santykis yra tarp turto, kuris buvo iki pagerinimo ir po pagerinimo atsiradusios turto vertės, o tai yra reikšminga byloje. Atsakovas neginčija turto rinkos vertės, nustatytos eksperto išvadoje 46 tūkst. 600 eurų, tačiau šie duomenys nėra pakankami byloje. Ekspertas dėl pastato pagerinimo lygino pastato kadastrinę bylą nuo 2004 metų, užfiksavo, jog buvo pašalinti garažo vartai, pakeisti langai, šildymo sistema, sanitarinio mazgo įrengimas, palėpės įrengimas, šiuos atliktus darbus teikdamas išvadą vertino kaip pastato pagerinimą, tačiau nenurodė, kokia pagerinimų vertė. Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas teigė, jog pastato pagerinimo darbai buvo atliekami ir iki 2004 m., byloje nagrinėtina aplinkybe yra ne tik tai, ar buvo esminei pagerintas pastatas nuo 2004 m., tačiau ir kokia dalimi jis buvo pagerintas sutuoktinių lėšomis, nustatant pagerinimo darbų pradžią sutuoktinių lėšomis. Nesant pagrindo atmesti eksperto išvadą dėl aplinkybės, jog pastatas yra esminiai pagerintas, pripažinus, kad kompensacijos, priteistinos iš atsakovo dydžio nustatymui reikalingos byloje išvados ne tik dėl esminio pastato pagerinimo, bet ir dėl to, kokią pastato vertės dalį sudaro buvusio iki pagerinimo pastato vertė, šios aplinkybės nustatymui reikalingos specialios žinios, todėl ekspertui turi būti papildomai pateikti ir šie klausimai. Be to, tikslinga pateikti ekspertui klausimą dėl pagerinimų atsiradimo laikotarpio, kadangi eksperto išvada pateikta dėl pagerinimų, atsiradusių po 2004 m., tikslinga pateikti klausimą, kokioje apimtyje ir kokios vertės pagerinimai, ar jie buvo atlikti iki 2004 m. Kolegija daro išvadą, kad byloje nebuvo atskleista jos esmė, pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti, todėl yra pagrindas, numatytas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, teismo sprendimui dalyje, kurioje išspręstas ieškovės reikalavimas dėl santuokinio turto padalijimo panaikinti ir perduoti šioje dalyje bylą naujam nagrinėjimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Ieškovės atstovė pateikė prašymą priteisti 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinė tvarka, tačiau šis prašymas nagrinėtinas išnagrinėjus bylos dalį, kuri grąžinama nagrinėjimui iš naujo. Atsakovės apeliaciniu skundu taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pakeisti bylinėjimosi išlaidų, šalių turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymą. Atsakovo prašymas šioje dalyje tenkintinas dalinai, panaikinus teismo sprendimo dalį, kurioje ieškinio patenkinimas lemia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, naikintina ir teismo sprendimo dalis, kuria teismo sprendimu šios išlaidos buvo paskirstytos, nes jų paskirstymas priklauso nuo to, kaip bus išnagrinėtas ieškovės reikalavimas dėl santuokinio turto padalijimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 str., 326 str. 1 d. 4 p., teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimą dalį, kuria priteista V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise natūra turtas : automobilis TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina 3 100 Eur (trys tūkstančiai vienas šimtas eurų), priteista G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise natūra ūkio pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), (Registro Nr. 79/16504), kurio vertė 46 600 Eur; automobilis TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina 3100 Eur; automobilį TOYOTA PREVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina 1 800 Eur. , priteista iš G. A., 24 200 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius du šimtus eurų) piniginė kompensacija V. A. už G. A. tenkančią didesnę dalintino turto dalį, panaikinti ir bylą grąžinti šioje dalyje naujam nagrinėjimui.

Teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš G. A. 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų V. A., priteista iš G. A. 750 Eur žyminio mokesčio valstybei, priteista iš V. A. 250 Eur žyminio mokesčio valstybei, panaikinti ir perduoti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo naujam nagrinėjimui.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.