Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK VPS) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-16 nutarimo, kuriuo V. N. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ATPK) 163² straipsnio 1 dalį nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. 2016-03-17 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163(2) str. 1 d., už tai, kad jis 2016-03-17 18.30 val., (duomenys neskelbtini), centriniame turguje iš nenustatyto asmens įsigijo akcizais apmokestinamų prekių – 10 pakelių ,,NZ Gold SuperSlims“ cigarečių, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintų specialiais ženklais – banderole, tuo pažeidė nustatytą tvarką. Neteisėtai įsigytų prekių vieno cigarečių pakelio (20 vnt.) muitinė vertė 2,99 Eur, kuri neviršija dviejų minimalių gyvenimo lygių. Savo veiksmais V. N. pažeidė Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 str. 4 d. reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1 d. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 2 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., organas ar pareigūnas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju apylinkės teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė nevisapusiškai ištyręs visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Kaip jau minėta, apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatavo, kad be paties V. N. paaiškinimų apie cigarečių įsigijimą daugiau byloje nėra jokių šį faktą pagrindžiančių duomenų, vien tyrėjo G. S. 2016-03-17 užrašyto V. N. paaiškinimo, jog jis cigaretes įsigijo turguje iš nepažįstamo asmens, nesant kitų neabejotinų įrodymų, nepakanka pagrįsti V. N. kaltę, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 163² str. 1 d. numatytą pažeidimą, ir V. N. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163² str. 1 d. nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Apylinkės teismas, darydamas tokias išvadas, rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais ir teismui pateiktais duomenimis, tačiau pats teismas nerinko papildomų įrodymų aplinkybėms, galinčioms patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje ir turinčioms reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, nustatyti, nors kaip jau minėta, šios institucijos pozicija renkant įrodymus turi būti aktyvi.

Nagrinėjamu atveju iš administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų nematyti, jog apie bylos nagrinėjimą, išskyrus patį V. N. (iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad V. N. dalyvavo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme), būtų buvę pranešta kitiems asmenims, kurie būtų galėję teismui pateikti svarbių įrodymų byloje. Teismas nešaukė į bylą liudytojais ir neapklausė policijos pareigūnų G. S. ir A. Č. (jų duomenys yra administracinio teisės pažeidimo byloje), kurie 2016-03-17 patruliuodami gatvėje ir pastebėjo V. N., kuris maišelyje nešėsi cigaretes, bendravo su juo, paėmė V. N. paaiškinimą apie tabako gaminių pirkimo aplinkybes, taip pat surašė V. N. administracinio teisės pažeidimo protokolą. Be to, byloje nėra duomenų, kad apie teismo posėdį, vykusį 2016-05-16, būtų buvę pranešta institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą (Lietuvos Respublikos ATPK 280 str. 3 p.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, jog pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. N. dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo teisme taip pat nebuvo apklaustas.

Skundžiamame apylinkės teismo nutarime pažymėta, kad V. N. teismo posėdyje dalyvavo, jam buvo išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK) 272 str., tačiau to neįmanoma patikrinti, nes byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Teismas pažymi, jog remiantis teismų praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą, nes jis vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas taip pat ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Šiaulių apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų bylos aplinkybių, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-16 nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nepasisako dėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK VPS apeliacinio skundo argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinis teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-16 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.