Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-11-13 · Civilinė byla Nr. 2A-1251-265/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-13
Bylos Nr.
2A-1251-265/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-12213-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
Atsakovas
A. J., sodininkų bendrijai „Tauras“
Ieškovas
A. J.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-1251-265/2013Teisėja V. Olcvikienė (Proceso Nr. 2-06-3-12213-2012-5)
Procesinio sprendimo kategorija 121.14 (S) ;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Tauras“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės sodininkų bendrijos „Tauras“ priešieškinį ieškovei A. J. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 11 731,27 Lt sumą, sumokėtą pagal 2007-08-16 sutartį, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-08-16 tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašyta sutartis dėl bendro naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinių įrengimo sodininkų bendrijoje „Tauras“, Klaipėdos mieste, pagal kurios 5.2 punktą bendrija įsipareigojo per dvejus metus nuo statybos darbų pradžios, esant tinkamam visų sodininkų bendrijos „Tauras“ narių reikalingų nuosavų lėšų finansavimui, pastatyti vandentiekio, lietaus ir ūkio nuotekų tinklus bei siurblines. Ieškovė savo pareigą pagal minėtą sutartį yra įvykdžiusi – sumokėjo už darbus 11 731,27 Lt, o atsakovė savo sutartinės prievolės neįvykdė – sutartyje numatyti darbai nėra baigti ir dvejų metų terminas yra praleistas, darbai vėluoja apie 14 mėnesių, todėl ieškovė prašo priteisti jos pagal šalių sudarytą sutartį sumokėtą sumą.

Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 1 268,73 Lt skolos už inžinerinių tinklų įrengimą, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė tik iš dalies yra įvykdžiusi sodininkų bendrijos narių sprendimus, už inžinerinių tinklų įrengimą yra sumokėjusi 11 731,27 Lt, jos skola bendrijai yra 1 268,73 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal šalių sudarytos sutarties 5.2 punktą atsakovė įsipareigojo pastatyti vandentiekio, lietaus ir ūkio nuotekų tinklus bei siurblines per dvejus metus nuo statybos darbų pradžios esant tinkamam visų sodininkų bendrijos „Tauras“ narių reikalingų nuosavų lėšų finansavimui. Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais konstatavo, kad I-ojo ir II-ojo etapo darbai yra atlikti, gyventojai jungiasi prie inžinerinių tinklų. Jungimąsi prie tinklų patvirtina ir AB „Klaipėdos vanduo“ 2012-01-27 ir 2012-02-13 laikinos pažymos. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovei priklausantis žemės sklypas, esantis Tauro 18-ojoje gatvėje, Klaipėdoje, patenka į I-ąjį darbų etapą ir, ieškovei atlikus papildomus darbus, būtų galimybė prisijungti prie sodininkų bendrijos „Tauras“ magistralinių vandentiekio ir nuotekų tinklų. Dėl to, teismo vertinimu, patenkinus ieškovės reikalavimą būtų padaryta neproporcingai didelė žala kitiems sodininkų bendrijos „Tauras“ nariams, kurių didžioji dauguma jau yra visiškai sumokėję už vykdomus inžinerinių tinklų įrengimo darbus, būtų pažeistas jų teisėtų lūkesčių principas, paneigti sodininkų bendrijos „Tauras“ narių susirinkimuose priimti sprendimai. Tuo tarpu tenkindamas atsakovės priešieškinį teismas konstatavo, kad šalių sudarytoje sutartyje buvo numatyta tik preliminari darbų kaina, kuri gali būti perskaičiuojama gavus trečiųjų asmenų finansavimą arba pasikeitus darbų sąmatai. Papildomos rangos darbų išlaidos buvo patvirtintos 2009-09-12 ir vėlesniuose sodininkų bendrijos „Tauras“ narių visuotiniuose susirinkimuose nustatant, kad sklypų savininkai už nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimą iš viso turi sumokėti po 13 000 Lt. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai nėra nuginčyti, todėl turi būti vykdomi. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad ieškovė už inžinerinių tinklų įrengimą yra sumokėjusi 11 731,27 Lt, likusi ieškovės nesumokėta suma sudaro 1 268,73 Lt (13 000 Lt – 11731,27 Lt), todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas yra pagrįstas.

Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria tenkintas atsakovės priešieškinis, nesutiko, šią teismo sprendimo dalį prašė panaikinti ir priimti priešingą sprendimą – atmesti priešieškinį. Nurodė, kad teismas nevertino ir neišaiškino sutarties teisinės galios ją sudariusioms šalims, jos santykio su sodininkų bendrijos „Tauras" narių visuotinio susirinkimo sprendimais, nebuvo atskleisti tikrieji šalių ketinimai bei teisėti lūkesčiai. Ieškovės ir atsakovės pasirašytoje Sutartyje yra nustatyta, kad preliminari darbų kaina gali kisti (3 punktas) - būtent todėl Sutartyje nebuvo nurodyta tiksli ieškovės mokėtina suma (pinigine išraiška). Tuo tarpu Sutartyje buvo aiškiai įvardinta ieškovės mokėtina procentinė dalis nuo bendros sąmatos (kokia ji bebūtų), t.y. 0,28 % nuo bendros darbų kainos. Sutartyje nėra nustatyta, kad gali būti keičiami ieškovės mokėtinos sumos apskaičiavimo principai, t.y. jos mokėtina procentinė darbų kainos dalis pagal sutartį negalėjo būti keičiama, keičiantis darbų sąmatai. Taigi, Ieškovės ir Atsakovės pasirašyta sutartis, o būtent sąlyga dėl sutarties kainos apskaičiavimo principų (kuri laikytina esmine sutarties sąlyga) galėjo būti pakeista tik rašytiniu abiejų Sutarties šalių sutarimu - atsakovė neturėjo teisės vienašališkai pakeisti esminės sutarties sąlygos ir padidinti sutarties kainos. Be to, kaip nurodo apeliantė, iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-5981-826/2011 buvo pripažinta, jog ieškovės mokėtina suma pagal sutartį sudaro ne 13 000 Lt, o 11 715,31 Lt. Dėl to ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi su atsakove už komunikacijų įvedimą ir neturi teisinio pagrindo mokėti papildomas sumas, kurių reikalauja atsakovė. Taip pat ieškovė nesutiko ir su bylinėjimosi išlaidų priteisimu. Nurodė, jog neteisinga, kad sodininkų bendrijos "Tauras" nariai moka atlyginimą teisininkei, kuri antrąkart gauna atlyginimą iš tų pačių narių ir už kiekvieną veiksmą atskirai. Ieškovės manymu, tai yra privataus ir viešojo intereso konfliktas. Taip pat nurodo, kad atlygis už procesinių dokumentų ruošimą yra neteisingai paskaičiuotas, kadangi abu procesiniai dokumentai (atsiliepimas ir priešieškinis) yra beveik analogiški, todėl už analogišką ar beveik identiško dokumento paruošimą negalima imti atskiro atlygio.

Šalies argumentai

Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodė, kad ieškovei prievolę mokėti už darbus kyla iš visuotinio susirinkimo priimtų sprendimų. Dėl to pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesdamas ieškovės ieškinį ir tenkindamas priešieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Kaip matyti iš bylos duomenų, tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties ir sodininkų bendrijos priimtų nutarimų santykio. Apeliantė nesutinka, kad mokestis už bendro naudojimo vandentiekio, lietaus, nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos darbus buvo nustatytas bendrijos nutarimų pagrindu, o ne sutarties nuostatomis. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovės su bendrija sudaryta sutartis vertintina tik kaip forma, įtvirtinanti ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimą. Vis dėlto pagrindas atsirasti tarp šalių sutartiniams teisiniams santykiams buvo sodininkų bendrijos „Tauras“ visuotinio susirinkimo metu priimti nutarimai, visiems bendrai nusprendus įrengti bendro naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų infrastruktūrą. Bendrijos priimti nutarimai sukuria jos nariams prievoles. Bendrijos nariai privalo laikytis bendrijos valdymo organo priimtų sprendimų (Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Dėl to bendrijos visuotiniam susirinkimui 2009-09-12 nusprendus, jog sodininkai privalo sumokėti 12 000 Lt už vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų infrastruktūros įrengimą ir 1 000 Lt už projektą, jos nariai privalo vykdyti šį nutarimą. Be to, pareiga sumokėti 13 000 Lt ieškovei kyla iš to, jog minėta infrastruktūra bus ieškovės bendroji dalinė nuosavybė. CK 4.76 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių turi prisidėti prie bendrojo daikto išlaikymo. Taigi, ieškovės prievolės atsiradimo pagrindas yra ne tarp šalių sudaryta sutartis, o įstatymai, reglamentuojantys ieškovės pareigą prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo ir pareiga vykdyti bendrijos nutarimus. Be to, nepaneigiant tarp šalių sudarytos sutarties konstatuotina, jog tarp šalių sudarytos sutarties 4 punkto matyti, kad sutarties kaina gali kisti priklausomai nuo tretiesiems asmenims sumokėtų lėšų už darbus. Šia sutartimi šalys prisiėmė riziką, kad lėšos skiriamos projektui gali kisti, t. y. didėti arba mažėti. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog tarp šalių sudaryta sutartis buvo keičiama vienasmeniškai atsakovės. Šios sutarties korekcijos nulemtos objektyvių aplinkybių, tačiau įforminimo klausimas šiuo nagrinėjamu atveju nėra aktualus. Teisėjų kolegijos vertinimu, infrastruktūros įrengimo darbų kainos kitimas galėjo būti įforminamas bendrijos nutarimais. Ieškovė, nesutinkanti su bendrijos priimamais sprendimais, turėjo teisę juos ginčyti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau byloje nėra duomenų, jog šia teise ji būtų pasinaudojusi.

Taip pat nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad civilinėje byloje Nr. 2-5981-826/2011 buvo pripažinta, jog ieškovės mokėtina suma pagal sutartį sudaro ne 13 000 Lt, o 11 715,31 Lt. Pažymėtina, jog ieškovės minima byla buvo baigta atsakovei atsisakius nuo ieškinio ir ieškovei sumokėjus trūkstamą dalį darbų kainos. Ieškovės nurodomoje byloje buvo prašoma ieškovės sumokėti 3 731,27 Lt, kadangi ieškovė buvo sumokėjusi tik 8 000 Lt. Tuo tarpu šioje byloje iš ieškovės prašoma priteisti 1 268,73 Lt pripažįstant, jog ji jau yra sumokėjusi 11 731,27 Lt. Minėtoje byloje sutarties ir bendrijos nutarimų santykis sprendžiamas nebuvo, kaip minėta, byla nutraukta atsakovei atsisakius ieškinio. Taip pat civilinėje byloje Nr. 2-5981-826/2011 ginčas nebuvo netgi sprendžiamas iš esmės, dėl to nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovės mokėtina suma buvo nustatyta kitoje byloje.

Taip pat apeliantė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimo faktu ir jo dydžiu. Pažymėtina, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, teismas pagrįstai priteisė iš jos atsakovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu ieškovės nurodomi argumentai dėl atsakovės teisininkės ir teisinių paslaugų įmonės neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, jog tai yra susiję su bendrijos ir jos narių santykiais, kurie bylinėjimosi išlaidų kontekste nekvestionuotini. Tuo tarpu analizuojant ieškovės argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio konstatuoja, jog jie neviršija teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų dydžių už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas. Taip pat pažymėtina, jog byloje negalima apriboti šalies teisės pateikti procesinius dokumentus. Jų pateikiama tiek, kiek jų poreikio pateikimą suponuoja ginčo pobūdis.

Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visetą aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, iš jos priteistina atsakovei 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. J. atsakovės sodininkų bendrijos „Tauras“ naudai 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Virginija Nijolė GriškevičienėErika Misiūnienė