- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-02
- Bylos Nr.
- 1A-380-383-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Arvydas Stankus, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- J. S.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Arvydo Stankaus, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Audrai Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, įstatyminei atstovei E. S., nuteistajai J. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. S. atstovės pagal įstatymą E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. nuteista pagal LR BK 284 str. 1 d. 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant 2 metus be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, uždraudžiant 2 metus lankytis visose viešo pasilinksminimo vietose, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais, įpareigojant 2 metus būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir įpareigojant per 1 metus neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinamasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ( BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d. 1 p., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d. 1 p.,5 p.), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. nuteista už tai, kad ji su D. H. ir G. S. 2007-07-12 apie 17.00 val. viešoje vietoje – Kaune, (duomenys neskelbtini) kieme, veikdamos bendrai, dėl chuliganiškų paskatų smurtavo, įžūliai elgėsi su nepilnamete E. G., o nuteistoji J. S. iš nukentėjusiosios dar ir tyčiojosi, tai yra D. H. ne mažiau kaip tris kartus spyrė Evelinai į įvairias kūno vietas, du kartus sudavė rankomis jai į nugarą, G. S. ne mažiau kaip tris kartus spyrė E. G. į įvairias kūno vietas, o nuteistoji J. S. keturis kartus spyrė E. G. bei dešimt kartų sudavė jai ranka į įvairias kūno vietas, be to, ji užlipo ir šokinėjo paklupdytai nukentėjusiajai ant sprando, užgesino cigaretę jai į kaklą, padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokia veika viešoje vietoje kaltinamosios demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistosios J. S. įstatyminė atstovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-04-07 nuosprendį, sušvelninti J. S. paskirtą bausmę ir iki minimumo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Apeliantės nuomone, teismo nuosprendis yra dalinai neteisėtas ir keistinas, teismas, skirdamas bausmę, nesivadovavo BK 80 str., neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė maksimalią bausmę, numatytą BK 284 str. 1 d., paskirdamas beveik visus įpareigojimus, numatytus BK 48 str. Skunde nurodoma, kad tuo pažeistas BK 61 str. 2 d. numatytas bausmės skyrimo principas, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiria bausmę, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas nuosprendį, nesivadovavo LAT teisėjų senato nutarimo Nr. 23 išaiškinimu, kad svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga yra kaltininko asmenybės įvertinimas. Skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į kaltininko pavojingumą, kreipti dėmesį, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų įtakos, ar nepalankiai susiklėsčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginė kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio pasekmė. Apeliantės nuomone, teismas šių aplinkybių neįvertino, neatsižvelgė į tai, kad nuteistoji praeityje nebuvo padariusi jokių teisėtvarkos pažeidimų, mokosi 10 klasėje, yra labai jauno amžiaus. Skunde nurodoma, kad tokį nuteistosios elgesį galėjo iššaukti pavartotas alkoholis. Tam įtakos galėjo turėti ir praeityje, mirus J. tėvui, patirta psichologinė trauma, dėl ko J. tapo uždaresnė, nervingesnė. Apeliantė viena išlaiko šeimą, augina kitą dukrą, kuri mokosi 12 klasėje, su apeliante kartu gyvena 94 m. amžiaus ligota vyro močiutė. Skunde nurodoma, kad nuteistoji labai išgyvena dėl savo elgesio ir patyrė didelius išgyvenimus, bendraudama su policija ir teisminio proceso metu. Apeliantė sutinka su teismo įpareigojimu nesilankyti nuteistajai viešo pasilinksminimo vietose, tačiau jos manymu pati laisvės apribojimo trukmė yra akivaizdžiai per ilga, įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto labai suvaržys jos teises, kadangi ji du metus neturės galimybės išvykti į darbo stovyklas, ar įsidarbinti vasaros atostogų metu. Skunde nurodoma, kad teismas paskyrė įpareigojimus pagal LR BK 48 str., o ne pagal specialiąją normą, skirtą nepilnamečiams – BK 87 str. Taip pat apeliantė nesutinka su neturtinės žalos dydžiu, jos manymu, teismo nuosprendis dėl to yra nepagrįstas, neteisėtas ir dėl to naikintinas. Skunde nurodoma, kad teismas, priteisdamas iš apeliantės ir jos dukters, 15000 litų pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes tik formaliai nurodė CK 6.250 str. 2 d. nurodytus kriterijus. Priteisdamas tokią didelę sumą teismas faktiškai nesidomėjo ir nesigilino į atsakovės šeimos turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tokią sumą. Nuteistoji yra nepilnametė, mokosi, ir nėra jokios galimybės sumokėti priteistą sumą. Apeliantės uždarbio vidurkis 926 litų per mėnesį. Kitų pajamų šaltinių apeliantė neturi. Skunde nurodoma, kad teismo priteista suma nubausta ne tik apeliantė, bet ir visa šeima.
Teismo posėdyje nuteistoji ir įstatyminė atstovė bei gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios J. S. atstovės pagal įstatymą apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.
Apeliacinio teismo kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai J. S. pripažino kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.
Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino nuteistosios veiksmus pagal LR BK 284 str. 1 d., kad J. S. viešoje elgėsi įžūliai, smurtavo, tyčiojosi iš nukentėjusiosios, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, būtent nuteistoji ypatingai įžūliai elgėsi nukentėjusiosios atžvilgiu, ji sudavė daugiausiai smūgių nukentėjusiajai, tyčiojosi iš jos, užlipdama ir šokinėdama nukentėjusiajai ant sprando, užgesindama cigaretę jai į kaklą. Pirmos instancijos teismas teisingai nusprendė, kad J. S. atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalto bendrininkaudama. Teismo teisingai įvertinta dar viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistoji buvo apsvaigusio nuo alkoholio. Apylinkės teismas įvertino ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes – tai, kad J. S. prisipažino ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, nusikalto būdama nepilnamete. Apeliacinio teismo kolegija pažymi, kad apylinkės teismas teisingai nusprendė, jog J. S. kelia visuomenei ne mažą grėsmę ir ateityje gali nesilaikyti įstatymų bei daryti naujas nusikalstamas veikas, dėl ko ji negali būti BK 93 str. pagrindu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.
Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė J. S. bausmę, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kolegija pažymi, kad skiriant bausmę J. S. apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistoji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sulaukusi 16 metų amžiaus, o tai yra pagrindas taikyti BK XI skyriaus nuostatas, tai yra asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję 18 metų, netaikomi bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. LR BK 90 str. numatyta bausmių sistema, pagal kurią teismas skiria bausmę nepilnamečiui. Vadovaujantis BK 42 str. 3 d., nepilnamečiui, padariusiam vieną nusikaltimą, gali būti skiriama viena bausmė. BK Specialiosios dalies 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė už padarytą nusikaltimą – laisvės atėmimas iki 2 metų. Pirmos instancijos teismas nuteistajai paskyrė ne pačią griežčiausią pagal straipsnio sankciją bausmę. Laisvės apribojimo esmę sudaro įstatyme numatytų ir teismo paskirtų nepilnamečiui draudimų ir įpareigojimų taikymas. Įstatymų leidėjas nenustatė jokių šios bausmės ypatumų nepilnamečiams, todėl jiems taikomos beveik visos BK 48 str. nuostatos. Kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas teisingai paskyrė nuteistajai bausmę, atsižvelgdamas į baudžiamojo įstatymo bendrosios ir specialiosios dalies nuostatas. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. Teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., 56 str., 61 str. reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Neskirdamas su laisvės atėmimu susijusios bausmės J. S., apylinkės teismas teisingai paskyrė laisvės apribojimo bausmę, nustatydamas maksimalų jos terminą, teismas teisingai įvertino, kad tokiu būdu bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis ir tikslai. Teismo paskirtoji bausmė yra pagrįsta ir teisinga.
Pirmos instancijos teismas teisingai paskyrė nuteistajai kartu su laisvės apribojimo bausme įpareigojimą išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinamasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl bausmės nuteistajai paskyrimo yra nepagrįsti ir dėl to atmestini.
Apeliaciniame skunde išdėstytas argumentas dėl neturtinės žalos dydžio yra priimtinas. BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje byloje nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos kaltinamajai J. S.. Kolegija pažymi, kad priteisdamas iš J. S. 15000 litų neturtinės žalos atlyginimo, teismas turėjo atsižvelgti į sunkią nuteistosios ir jos šeimos materialinę padėtį, į tai, kad J. S. dar mokosi vidurinėje mokykloje ir pati pinigų neuždirba, be to, jos motinos materialinė padėtis yra sunki, be to kartu šeimoje gyvena dar viena moksleivė dukra ir senyvo amžiaus priežiūros reikalaujanti močiutė. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertinant visa išdėstyta aukščiau, kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimui 15000 litų suma mažintina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008m. balandžio 07d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš J. S.:
Priteisti iš J. S. 7000 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. G., o nepilnametei J. S. neišgalint sumokėti, šią neturtinę žalą išieškoti iš jos įstatyminės atstovės E. S..
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.