Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. patikslintą ieškinį atsakovui G. E. dėl pažeistų teisių atstatymo, tretieji asmenys – O. S. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo O. S. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo nurodė, jog yra ieškovo sutuoktinė. Paaiškino, kad dėl atsakovo pastatytos tvoros ji kieme nemato savo vaikų, taip pat – kas patenka į teritoriją. Nurodė, kad tokia tvora gali turėti įtakos jos turto dalies vertei, nes ji yra aukšta ir atrodo negražiai. Atsižvelgiant į tai, prašo ieškinį patenkinti.

Trečiojo asmens atstovas į 2019 m. vasario 19 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (2 t., b. l. 32), byloje yra rašytinis Inspekcijos prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (1 t., b. l. 67; 2 t., b. l. 39), todėl byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 942/1879 dalys žemės sklypo ir 47/100 dalys namo, o atsakovui – 937/1879 dalys žemės sklypo bei 53/100 dalys namo adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7–9, 15–21, 91). Ieškovas 2017 m. liepos 28 d. kreipėsi su prašymu į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl nelegaliai atsakovo pastatytos medinės tvoros (1 t., b. l. 75). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštu informavo ieškovą, kad tvora priskiriama nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai ir Inspekcija nenagrinėja skundų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityse (1 t., b. l. 54–55, 76–77). Pagal ieškovo užsakymą 2018 m. gegužės 8 d. buvo atliktas ekspertinis tvoros adresu (duomenys neskelbtini) nagrinėjimas, už kurį ieškovas sumokėjo 800 Eur (1 t., b. l. 79–88). 2019 m. sausio 8 d. surašytas teismo ekspertizės aktas dėl tvoros adresu (duomenys neskelbtini) atitikties įstatymams (2 t., b. l. 5–27). Byloje yra pateiktas namų valdos žemės sklypo ribų adresu (duomenys neskelbtini) planas (1 t., b. l. 22–23, 90). Byloje taip pat pateiktos namo ir jo aplinkos adresu (duomenys neskelbtini) fotonuotraukos (1 t., b. l. 24–25, 41–43, 50–53, 56). Taip pat pateiktas 2008 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinės komisijos sprendimas (1 t., b. l. 142–144).

Ieškovas pagrindiniais motyvais, dėl ko nesutinka su atsakovo vidiniame kieme pastatyta tvora, nurodė, jog tvora yra aklina, todėl jo šeima iš namo negali pilnai matyti jai priskirtos naudotis sklypo dalies gale žaidžiančių vaikų, iš sodo nemato, kas atvažiuoja į sklypą, be to, tvora yra gremėzdiška ir gadina estetinį vaizdą. Savo reikalavimą ieškovas įrodinėjo pateikdamas teismo eksperto G. T. situacijos ekspertinį nagrinėjimą ( 1 t., b. l. 79–87), kuriame nustatyta, kad tvoros kiaurymės sudaro tik apie 6 proc. bendro tvoros ploto. Atsakovas su šiuo įrodymu nesutiko ir prašė skirti teismo ekspertizę. Byloje atliktos teismo ekspertizės akte nustatyta, kad ginčo tvoros skaičiuojamasis kiauryminių plotas neviršija 10,2 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų plotą).

Atsakovas pripažino, kad, statydamas tvorą bendrame žemės sklype, ieškovo sutikimo neprašė, nes tvora nėra aklina, manė, kad ji atitinka techninio reglamento keliamus reikalavimus, nes pagal jo skaičiavimus kiaurymių plotas sudaro 76,39 proc. bendro visos tvoros ploto.

Ginčo žemės sklype atsakovo pastatyta tvora pagal techninius parametrus priskiriama nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai (STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, (toliau – STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“) 3 lentelės 3.1 punktas, STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.1 papunktis). Tokiems statiniams, remiantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 3 priedo 1 punktu, neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą statybą leidžiantys dokumentai tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedas nustato, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi:

1.1. ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą);

1.2. prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos):

1.2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°);

1.2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.

Byloje paskirtos teismo ekspertizės akte yra konstatuota, kad ginčo tvoros kiaurymių plotas neatitinka STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo reikalavimų, kad ji galėtų būti pastatyta be besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimų. Kadangi ginčo tvoros akytumas, remiantis eksperto išvada, neviršija 10,2 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų plotą), todėl atsakovas turėjo gauti ieškovo sutikimą tokią tvorą statyti. Kadangi atsakovas ieškovo sutikimo neturėjo, konstatuotina, jog tvorą pasistatė, neturėdamas bendraturčio sutikimo ir tuo pažeidė ieškovo interesus.

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą nugriauti tvorą ir stulpus, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis neprieštarautų, kad tvora būtų, bet permatoma ir atitinkanti įstatymo reikalavimus.

Pažymėtina, jog kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog nustačius neteisėtą statybą ir sprendžiant dėl jos pasekmių, t. y. neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo, pasirinktas būdas turi būti proporcingas siekiamam tikslui, taikoma priemonė turi būti pakankama ir neturi suvaržyti asmens teisių labiau, negu reikia tikslui pasiekti, bei būti ne per griežta teisėtumui atkurti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai ir kt.). Jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą. Teismas, atsižvelgdamas į tokią Aukščiausio Teismo poziciją, sprendžia, jog šiuo atveju įpareigoti atsakovą nugriauti tvorą būtų per griežta ir neatitinkanti proporcingumo principo priemonė, todėl atsakovas įpareigojamas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perstatyti tvorą, kad ji atitiktų STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priede nustatytus kiaurymių plotus. Per nustatytą terminą atsakovui neįvykdžius šio įpareigojimo, atsakovas per vieną mėnesį įpareigojamas nugriauti pastatytą tvorą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas šioje byloje už ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 5), 800 Eur už ekspertizės atlikimą (1 t., b. l. 88) ir 4,36 Eur už duomenų gavimą iš VĮ „Registrų centras“ (1 t., b. l. 89). Kadangi ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 904,36 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai).

Valstybė šioje byloje patyrė 33,91 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios patikslintą ieškinį patenkinus, priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 90 straipsnio 1 dalis numato, jog šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Avansas sumokamas į teismo sąskaitą (CPK 90 straipsnio 3 dalis).

Atsakovas į teismo depozitinę sąskaitą yra sumokėjęs 605 Eur už ekspertizės atlikimą (1 t., b. l. 131). Atsižvelgiant į tai, jog teismo ekspertui už atliktą statybos techninės veiklos ekspertizę buvo sumokėta 580 Eur (2 t., b. l. 3, 34), likusi nepanaudota 25 Eur suma grąžinama ją sumokėjusiam atsakovui G. E..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovą G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perstatyti tvorą, esančią žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kad ji atitiktų STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priede nustatytus kiaurymių plotus. Per nustatytą terminą neįvykdžius šio įpareigojimo, atsakovas G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį įpareigojamas nugriauti pastatytą tvorą.

Priteisti ieškovui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 904,36 Eur (devynių šimtų keturių eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 33,91 Eur (trisdešimt tris eurus 91 ct) už procesinių dokumentų siuntimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Grąžinti atsakovui G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25 Eur (dvidešimt penkių eurų) sumą, kurią jis yra sumokėjęs į teismo depozitinę sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.