Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje B. R., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, ištekėjusi, auginanti vaiką iki trejų metų, Lietuvos Respublikos pilietė, bausta administracine tvarka,

traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. R. pakartotinai panaudojo motinos valdžią priešingai vaikų interesams, t. y. metų laikotarpyje būdama bausta administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį, 2018 m. rugsėjo 12 d. 17.53 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo mažamečių vaikų F. R., gim. (duomenys neskelbtini), U. R., gim. (duomenys neskelbtini), R. R., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje vartojo alkoholinius gėrimus – sidrą „Sherwood“, jai nustatytas 1,21 promilės girtumas, tokiais savo veiksmais tinkamai vaikais nesirūpino, neužtikrino jų teisių į tinkamą poilsį ir gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam, fiziniam, doroviniam vystymuisi, nesirūpino, kad mažamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155, 3.165 straipsnių ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 18 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 2 dalyje.

B. R. teismo posėdžio metu pripažino padariusi nusižengimą. Parodė, jog dienos metu su drauge vartojo alkoholį – sidrą, po to neblaivi ėjo pasiimti savo mažamečių vaikų iš darželio. Tuo metu kai vartojo alkoholį jos 10 mėnesių dukra buvo palikta kaimynės priežiūroje. Teigė, jog jos šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimos, dėl tėvystės įgūdžių stokos. Nurodė, jog šeimoje auga aštuoni vaikai, šeimos pajamos yra iš socialinių išmokų vaikams bei sutuoktinio darbo užmokesčio. Teigė, jog nuo spalio mėnesio vidurio lankys mokymus tėvystės įgūdžiams gerinti.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatui žinoma, nes pareigūnas, surašydamas administracinio nusižengimo protokolą, pats paskyrė bylos nagrinėjimo teisme datą ir laiką, todėl byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.

Nepilnamečių nukentėjusiųjų F. R., U. R., R. R. įstatyminis atstovas, nepilnamečių tėvas V. R. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta asmeniškai įteikiant pranešimą apie teismo posėdžio vietą ir laiką, todėl laikytina, jog nepilnamečių įstatyminiam atstovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta nepilnamečių nukentėjusiųjų įstatyminiam atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotiną tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimas.

Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje; to paties įstatymo 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu; Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatos būklę ir poreikius; to paties įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys saugo vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos; to paties įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, jog B. R., vartodama alkoholį ir būdama nuo jo apsvaigusi, nesirūpino, kad mažamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, neužtikrino savo nepilnamečiams vaikams teisių į ramų poilsį, gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam, fiziniam, doroviniam vystymuisi, sukėlė vaikams neigiamas emocijas ir stresą, pažeidė minėtuose teisės aktuose numatytas tėvų pareigas ir tokiu būdu veikė priešingai vaikų interesams.

Be B. R. prisipažinimo ir duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu, administracinio nusižengimo padarymą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo Žilvino Kazulio tarnybinis pranešimas, alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, pažyma apie proceso dalyvio asmens duomenis, B. R. apklausos protokolas, Informacija apie paieškos rezultatus nacionaliniuose registruose ir tarptautinėse sistemose, išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

B. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pripažino padariusi administracinį nusižengimą, dėl jo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad administracinis nusižengimas padarytas neblaivaus asmens (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į pažeidėjos asmenybę, tai, jog yra nedirbanti, auginanti aštuonis vaikus, šeimos pajamas sudaro sutuoktinio darbo užmokestis bei socialinės išmokos vaikams, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad B. R. kaltė dėl ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo yra visiškai įrodyta, o nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant jai ANK 73 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – bauda, kurios dydis nustatytinas lygus straipsnio sankcijoje nurodytam nuobaudos minimumui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614, 635-637, 646, 674 straipsniais,

nutarė:

pripažinti B. R. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai nuobaudą – 10,00 eurų (dešimties eurų 00 ct) dydžio baudą.

Išaiškinti B. R., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama lėšų gavėjui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK ((duomenys neskelbtini)) arba bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatui.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.