Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-03-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-1206-618/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-09
Bylos Nr.
e2YT-1206-618/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-16321-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Pareiškėjas
A. N.
Advokatai
Romas Kersnauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1206-618/2017Proceso Nr. 2-06-3-16321-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 9 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Agnei Jakulytei, dalyvaujant pareiškėjo A. N. atstovui advokatui Romui Kersnauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo Rimanto D. N. mirties ((duomenys neskelbtini)), faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas Rimantas D. N.. Po jo mirties liko nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad po tėvo mirties jis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau nekilnojamąjį turtą valdė, juo naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo su turtu susijusius mokesčius. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjas dėl teisinių žinių stokos nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą prašo klausimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo spręsti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė Rimantas D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas A. N. yra Rimanto D. N. sūnus.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinį faktą, jog jis po tėvo Rimanto D. N. mirties priėmė palikimą pradėjusi faktiškai valdyti turtą. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas A. N. yra Rimanto D. N. sūnus. Byloje duomenų apie tai, kad po Rimanto D. N. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla nėra. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Pareiškėjas nurodė, kad po tėvo mirties prižiūrėjo jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jį valdė. Pareiškėjo atstovas paaiškino, jog pareiškėjas gyvena Joniškyje, todėl susitarė, kad butą prižiūrės kaimynė D. P.. Teismo posėdžio matu liudytoja apklausta D. P. paaiškino, kad ji buvo pareiškėjo tėvo Rimanto D. N. kaimynė, jie palaikė gerus santykius. Nurodė, kad ji padėdavo Rimantui D. N. tvarkytis buityje. Po Rimanto D. N. mirties pareiškėjas A. N. paprašė jos prižiūrėti butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl ji iki šiol prižiūri minėtą butą, moka su juo susijusius mokesčius. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas po tėvo Rimanto D. N. rūpinasi mokėjimu už UAB „Jūros būstas“, AB „Klaipėdos energija“, AB „Klaipėdos vanduo“ suteiktas paslaugas adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į pareiškėjo atstovo paaiškinimus bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad pareiškėjas po tėvo Rimanto D. N. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjo atstovo paaiškinimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuotas asmuo neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas kaip pagrįstas, tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėjas po Rimanto D. N. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) po Rimanto D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Larisa Šimanskienė