Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I.P., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, 8 klasių išsilavinimo, netekėjusi, (duomenys neskelbtini) 9 „B“ klasės moksleivė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista, -

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P. 2012-02-10 apie 22 val., veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, viešojoje vietoje – šokių salėje, esančioje Vilniuje, Naugarduko g. 76, priėjo prie nepilnametės K. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, tyčia sugriebė ją rankomis už plaukų ir pradėjo tampyti bei kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu tyčia sudavė du smūgius kojomis K. L. į dešinį šoną, tokiu būdu sukeldama jai fizinį skausmą. Po to I. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo išėjo iš salės. Maždaug po 10 minučių I. P. vėl grįžo į minėtą salę ir tęsdama savo nusikalstamą veiką priėjusi prie K. L., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ją laikant, tyčia sudavė nukentėjusiajai ne mažiau penkių smūgių kumščiu į veidą, padarydama jai nosikaulių lūžimą ir kaklo įdrėskimą, ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką bei iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė K. L. sveikatą, nes dėl nosikaulių lūžimo sveikata sutriko ir gijimas užtruko ilgiau nei 10 dienų.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji I. P. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad nepripažįsta, jog nusikalstamas veikas padarė veikdama kartu su drauge. Maždaug prieš metus, apie 19 valandą, atėjo į Lenkų kultūros namus. Ten grojo muzika, vyko šokiai. Ji šoko su kartu atėjusiais vaikinais. Šokių salėje ji priėjo prie K. L. ir pradėjo ją įžeidinėti, muštis. Dėl ko kilo konfliktas neatsimena, ji pradėjo konfliktą. Gal netyčia pastūmė nukentėjusiąją, bet tiksliai nepamena, o ši gal ją atgal pastūmė, tada ir prasidėjo konfliktas. Buvo blaivi. Sudavė nukentėjusiajai porą kartų į veidą, po to pradėjo viena kitą tampyti už plaukų. Po smūgių sudavimo priėjo apsaugos darbuotojas ir jas išskyrė. Apsaugos darbuotojas pasakė, kad eitų pasiimti iš rūbinės drabužių ir išeitų. Nepakluso jo nurodymams ir po kiek laiko grįžo atgal. Ją sunervino, kad išvarė. Tada jau specialiai prie K. L. ir vėl pradėjo ją mušti. Neskaičiavo kiek sudavė smūgių nukentėjusiajai, smūgius sudavė į veidą, tačiau nespyrė. Sutinka, kad padarė K. L. nosikaulio lūžimą. Diskotekoje buvo su draugais ir broliu, jie matė konfliktą. Nepamena kaip jie elgėsi, gal bandė išskirti. Buvę su ja asmenys neprisijungė prie konflikto, jie buvo stebėtojai. Prieš ją, t.y. I. P. irgi buvo naudojamas smurtas. K. L. jai sudraskė veidą gindamasi. Anksčiau nukentėjusiosios nepažinojo, matė ją pirmą kartą. Nebandė atsiprašyti K. L., nes nesijautė kalta. K. L. jos neišprovokavo. Savo kaltės nejaučia. Daugiau lenkų kultūros namuose nesilanko. Jokių išvadų nepadarė iš to įvykio. Tuo metu, kai vyko konfliktas salėje buvo daug žmonių. Nemano, kad visi salėje buvę žmonės matė konfliktą, tik tie, kurie buvo arčiausiai. Kai mušėsi su nukentėjusiąja buvo viena. Viskas vyko tik tarp jos ir K. L.. Nukentėjusiosios niekas nelaikė. Nori atsiprašyti K. L..

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji K. L. parodė, kad tikslios datos nepamena, vakare, apie 19 val. ji atėjo į Lenkų kultūros namus. Ten susipažino su bendraamžiais vaikinais ir šoko, draugės buvo šalia. Prie jos priėjo mergina, vėliau sužinojo, kad tai I. P., su drauge ir jai įspyrė iš nugaros bei sudavė pora kartų. Tiksliai nežino kuri iš jų jai sudavė, pradėjo stumdyti. Dabar tiksliai negali nurodyti kuri iš merginų ją pradėjo stumdyti. Ji suklupo, o merginas kažkas išvedė. Gal po 10 minučių, jos abi vėl grįžo. Ineta ją apipylė energetiniu gėrimu ir pagriebė už plaukų. Jos draugė ją mušė, o vėliau ta draugė ją laikė, o Ineta mušė. Priėjo apsaugos darbuotojas norėjo ją išvesti, bet pamatė, kad kraujuota, tai į tualetą nuvedė ir paklausė, ar reikia iškviesti policiją. Ją išvežė greitoji, o Inetą policija. Ineta su drauge prie jos, t.y. K. L., buvo priėjusios du kartus. Jos buvo kartu. Kai apsauga atėjo, Inetos draugė pabėgo. Po to jos vėl grįžo, su jomis buvo vaikinai, kurie sakė „tegu mušasi“. Kai antrą kartą jos sugrįžo, tai Ineta su kumščiu apie 5 kartus tai tikrai sudavė į veidą. Su keliu norėjo spirti porą kartų, bet ji sulaikė tuos smūgius. Antro konflikto etape Ineta irgi buvo su drauge. Iš pradžių draugė jai sudavė, o po to draugė laikė, o Ineta smūgiavo. Ineta ir jos draugė, veikė iš vien. Po įvykio „Facebok“ Ineta rašė, kad gynė savo draugę. Ineta ją ne tik sumušė, bet ir keiksmažodžiais įžeidinėjo. Nežino dėl ko kilo konfliktas, gal vietos buvo per mažai, gal jos veidas nepatiko, bet kai atsisuko, tai suprato, kad Ineta jai specialiai trenkė. Jai buvo padaryti įdrėskimai ir sulaužyta nosis. A. I. nepažinojo, niekada nebuvo mačiusi. Inetos veidas galėjo būti apdraskytas netyčia, bet ji ant Inetos veido jokių įdrėskimų nematė. Kai atvažiavo policija, Ineta stovėjo prie jos. Ineta buvo su drauge nuo konflikto pradžios iki pabaigos. Vėliau Inetos draugė kažkur dingo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas S. Š. parodė, kad pernai, tikslaus laiko nepamena, Lenkų kultūros namuose, esančiuose Naugarduko gatvėje vyko renginys. Jis dirbo salėje prie scenos. Pamatė, kad kažkas stumdosi, merginos pradėjo muštis. Suprato, kad muštynių iniciatorė buvo kaltinamoji, todėl paprašė jos, kad išeitų iš salės. I. P. jis išvedė, o K. L. liko salėje. Praėjus 10-15 minučių I. P. grįžo į salę, vėl pastebėjo, kad merginos mušasi toje pačioje vietoje. Kas pradėjo muštynes, tiksliai negali pasakyti, bet jis išvedė kaltinamąją ir nukentėjusiąją. Tada jis jas abi išvedė iš salės. Nukentėjusioji pasakė, kad rašys pareiškimą policijai, nes ji buvo kraujuota, o kaltinamoji ėjo link durų. Jo kolega ją pagavo. Kas tose muštynėse dalyvavo tiksliai negali pasakyti, nes ten buvo daug žmonių, bet šitos dvi merginos tikrai mušėsi. Jis pagriebė tik šitas dvi paneles, nes jos viena kitą tąsė už plaukų ir išvedė jas iš salės. Suprato, kad muštynių iniciatorė kaltinamoji buvo. Jis kaip buvo vyresnysis, todėl kvietė policiją ir greitąją pagalbą. Nukentėjusiajai bėgo kraujas iš nosies, o kaltinamajai nieko nesimatė. Vaikinų šalia, kad suduotų smūgius, nebuvo.

Teisiamajame posėdyje liudytoja N. P. parodė, kad jai paskambino iš policijos komisariato ir nurodė, kad reikia pasiimti savo dukrą Inetą. Kai su dukra išėjo į koridorių, dukra papasakojo kaip viskas atsitiko. Ji sakė, kad buvo diskotekoje. Šokių aikštelėje, mergina iš jos šaipėsi. Jinai pastūmė ją. Tada pasistumdė ir pradėjo muštis. Jos dukros veidas buvo apdraskytas ir buvo mėlynė. Apsauginis liepė jai išeiti namo, bet kadangi ji buvo sumušta, norėjo grįžti ir duoti daugiau, atkeršyti. Iš antro sugrįžimo ir sulaužė nukentėjusiajai nosytę. Maždaug žino su kuo dukra buvo diskotekoje. Kiti asmenys muštynėse nedalyvavo. Blogai vertina savo dukros poelgius. Dukra, jaučiasi kalta iš dalies. Sutinka atlyginti žalą dėl nukentėjusiosios gydymo. Inetai nėra buvę tokių dalykų. Dabar susitvarkė. Visas aplinkybes gerai atsimena, nes dukra jai pasakojo tą pačią dieną po įvykio.

Teisiamajame posėdyje liudytoja E. K. parodė, kad tikslaus laiko nepamena, jos su pussesere K. L. ir draugėmis nuvažiavo į diskoteką. Pusseserė ir draugė I. G. nuėjo šokti. Tada įvyko incidentas. K. L. priėjo prie savo draugo šokti, o kaltinamoji Ineta pradėjo prie jos kabinėtis. Galbūt kofliktas kilo iš pavydo. Jos linksminosi, bandė į tai nekreipti dėmesio. Ineta priėjo prie Karinos ir porą kartų ją pastūmė. Ineta buvo su drauge, kurios ji nepažįsta. Ta draugė visą laiką buvo šalia Inetos. Po to Ineta su drauge išėjo, o jos toliau linksminosi. Vėliau Ineta su drauge grįžo, Karina šoko. Jos bandė pašnekėti su Ineta ir drauge. Sakė, kad „kam jums tos problemos, nelyskit“. Priėjo Karina ir paklausė, kas čia vyksta. Tada jos Kariną atitraukė ir pradėjo daužyti. Bandė ją ginti, bet ten dar buvo vaikinai iš jų kompanijos. Merginos K. L. pastūmė, ji nukrito. Tada jos nubėgo kviesti apsaugą. Tuo momentu, kai jos nubėgo, Karinai sulaužė nosį. A. I. su drauge išvedė. Pirmame etape buvo susistumdymas, I. K. ant peties išpylė energetinį gėrimą. Antrame konflikto etape buvo jau tikros muštynės su kumščiais su kojomis. Nemažai smūgių sudavė Karinai: iš kojos, kumsčiu į veidą trankė, veidą apdraskė. Inetos draugė laikė Kariną, o Ineta ją mušė. Salėje buvo gan tamsu ir daug žmonių. Ineta su drauge veikė kartu, nes jos visą laiką buvo kartu. Antrame etape Inetos draugė dalyvavo muštynėse, laikė K. L., kitokių veiksmų neatliko.

Teisiamajame posėdyje liudytoja I. G. parodė, kad į diskoteką Lenkų kultūros namuose atėjo trise - ji, Karina ir Edita. Pradėjo šokti. Karina pamatė savo pažįstamą pravarde „Bublikas“ ir pradėjo su juo šokti. Nuošaliau stovėjo Ineta su savo drauge. Tada kažkuri iš jų trenkė Karinai. Karina pasakė, kad jos nelįstų. Tada jos nuėjo prie sienos ant suoliukų pasėdėti. Ineta buvo su savo drauge. Inetos draugė laikė Kariną, o Ineta smogė jai į nosį. Tų muštynių, buvo keli etapai. Karina pati nepradėjo konflikto. Kažkuri iš jų – Ineta, ar jos draugė, spyrė Karinai, pataikė kažkur į koją. Po šito smūgio Karina grįžo prie jų. Ineta su drauge priėjo prie jų pasišnekėti. Neatsimena ką jos tiksliai kalbėjo, bet kalbėjo apie Kariną. Tada Karina paklausė jų, kas blogai ir kodėl jos taip elgiasi. Tada kažkuri iš jų paėmė energetinį gėrimą ir išpylė jį visą ant Karinos marškinėlių. Tada Karina trenkė per tą energetinį gėrimą ir nuo tada prasidėjo muštynės. Atsimena, kad viena laikė Kariną, kita jai trankė. Ineta sudavė karinai apie tris smūgius su kumščiu į nosį. Matė, kad Karina dar apdraskyta buvo. Kariną mušė Ineta ir jos draugė. Po to, apsauginiai iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Kariną išvežė greitoji, o Inetą policija. Ji važiavo kartu su Karina į Santariškių ligoninę. Iki to laiko neteko susidurti su Ineta ar jos drauge. Muštynėse dalyvavo ir Inetos draugė, nes ji laikė Kariną, kad nepabėgtų, o Ineta ją mušė. Kai baigėsi muštynės, Inetos draugės jau nematė.

2012-11-19 specialisto išvadoje Nr. G 2516/12(01) nurodyta, kad K. L. 2012-02-10 vaikų ligoninėje buvo nustatytas nosikaulių lūžimas ir kaklo įdrėskimas. Nosikaulių lūžimas galėjo atsirasti kieto buko daikto poveikyje ir visumoje būdingas smūgio sudavimui, kaklo įbrėžimas padarytas kieto daikto briauna ar kampu. Sužalojimai (tiek nosikaulių lūžimas, tiek kaklo įbrėžimas) padaryti maždaug vienu ar vienas kitam artimu metu, neužilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos. K. L. nustatytas kūno sužalojimas visumoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nosikaulių lūžimo gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgiau kaip 10 dienų. Izoliuoto veido sužalojimo (nosikaulių lūžimo) padarymo galimybė pačiai K. L. veidu atsimušant į kietą buką daiktą mažai tikėtina, tačiau pilnai neatmetama (b.l. 103-104)

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, jog I. P. padarė jai inkriminuojamus nusikaltimus. Jos kaltę ir šių nusikalstamų veikų padarymą patvirtina nukentėjusiosios K. L. ir liudytojų S. Š., E. K. bei I. G. nuoseklūs parodymai, specialisto išvadoje pateikti duomenys. Teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų nurodytos kaltinamosios I. P. smurto naudojimo prieš nukentėjusiąją aplinkybės atitinka specialisto išvadoje nustatytus pastarosios sužalojimus. Kaltinamoji savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies – pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes dėl nukentėjusiosios sumušimo ir įžeidinėjimo, tačiau neigė, kad veikė bendrai su drauge. Tačiau tiek nukentėjusioji K. L., tiek liudytojos E. K. bei I. G. teismo posėdyje nuosekliai tvirtino, kad kaltinamoji I. P. buvo su drauge, kuri visą laiką buvo šalia, veikė išvien, o antrojo konflikto etapo metu laikė nukentėjusiąją, kad kaltinamoji galėtų ją mušti. Netikėti tokiais liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes jie visumoje sutampa tarpusavyje, teismo posėdyje liudytojos parodymus davė įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nors liudytojas S. Š. nepatvirtino, jog kaltinamoji muštynėse dalyvavo kartu su drauge, tačiau jis šios aplinkybės negalėjo nurodyti dėl to, kad salėje buvo daug žmonių, be to, jis konflikte dalyvavo epizodiškai, tik siekdamas išskirti besimušančias merginas. Įvertinęs teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji nusikalstamas veikas padarė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Kaltinamosios nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, nes ji tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios K. L. sveikatą iš chuliganiškų paskatų. Šis kvalifikuojantis požymis pagrįstai nustatytas įvertinus visą konflikto eigą ir jo priežastis. Kaltinamoji I. P. nukentėjusiąją K. L. sumušė be jokios svarbios dingsties, demonstratyviai ignoruodama elementaraus elgesio taisykles ir moralės normas. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji nepažinojo nukentėjusiosios, su ja iki šio įvykio nebuvo susipykusi, todėl jokių asmeninių paskatų smurtauti jos atžvilgiu neturėjo. Liudytoja apklaustos kaltinamosios I. P. įstatyminės atstovės parodymai, kad nukentėjusioji įžeidė kaltinamąją šokių metu, prieštarauja liudytojų E. K. ir I. G. parodymams, jų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys, todėl teismas šiais parodymais nesivadovauja. Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamoji veikė dėl chuliganiškų paskatų. Be to, ji įžūliais veiksmais, pasireiškusiais smurtavimu prieš nukentėjusiąją K. L. ir jos užgauliojimu, sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką. Nustatyta, kad konfliktas įvyko viešoje vietoje, Lenkų kultūros namuose, įvykio liudininkais buvo daug asmenų, buvo iškviesta greitoji pagalba, policija, sutrikdytas renginys.

Kaltinamosios I. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Nukentėjusioji K. L. byloje civilinio ieškinio nepareiškė. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 86,86 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiosios K. L. gydymą (b. l. 96-97). Civilinis ieškovas į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (b. l. 98). Teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys pagrįstas, todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji I. P. yra nepilnametė (gimusi 1996-02-03), šiuo metu mokosi vidurinėje mokykloje, savo pajamų neturi, todėl civiliniame ieškinyje nurodyta turtinė žala priteistina subsidiariai ir iš kaltinamosios atstovės pagal įstatymą N. P..

Kaltinamoji I. P. yra nepilnametė, todėl jai taikytini Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje nustatyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padaryti vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai, vienas nusikaltimas smurtinio pobūdžio, į kaltinamosios I. P. asmenybę: veikas padarė būdama nepilnametė, 8 klasių išsilavinimo, mokosi Grigiškių „Šviesos“ gimnazijoje, neteista (b.l. 161-162), bausta administracine tvarka (b.l. 158), į narkologinę įskaitą neįrašyta (b.l. 168), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (b.l. 169). Nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio nuostatų ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, nes 2012-06-01 kaltinamoji, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, jau buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymą, be to, teismo posėdyje ji nerodė apgailestavimo dėl savo padarytų nusikalstamų veikų, nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Įvertinus visas bylos aplinkybes kaltinamajai I. P. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus įpareigojimus, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą jai skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į jos amžių ir kitas bylos aplinkybes, nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis. Paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu. Kaltinamoji I. P. veikas padarė būdama nepilnametė, teisiama pirmą kartą, šiuo metu mokosi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajai I. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams. Kaltinamajai I. P. skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant kaltinamąją būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. (Lietuvos Respublikos BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas); tęsti mokslą (Lietuvos Respublikos BK 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas); uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos BK 87 straipsnio 3 dalies 5 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu I. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 126-127) ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (b.l. 128-129), nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant I. P. būti namuose nuo 22.00 val. ir 6.00 val. ir tęsti mokslą.

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti kaltinamajai galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant kaltinamajai I. P. Lietuvos Respublikos BK 87 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant: kaltinamąją būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslą bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš I. P. ir subsidiariai iš N. P. iki I. P. sulauks pilnametystės, 86,86 Lt Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.