Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2017-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-107-322/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-31
Bylos Nr.
1-107-322/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17506-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Borkovskienė
Kaltinamasis
N. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-107-322/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17506-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.14.5.1;2.3.2.2.10; 2.13.1; 2.3.6.4.2 (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 31d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė,sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,dalyvaujant prokurorei Birutai Dapkuvienei,gynėjui Genadijui Lukminui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, Lietuvos Respublikos pilietė, išsilavinimas – pagrindinis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) ( deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. K. turėdama tikslą įgyti savo naudai svetimą, nukentėjusiajam S. Š. priklausantį, turtą – automobilį ,,AUDI 100“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žinodama, jog už jo įsigijimą neturi pakankamai lėšų, 2015 m. vasario 21d., tiksliai nenustatytu laiku, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė su S. Š. pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje neteisingai nurodė duomenis apie savo gyvenamąją vietą ir surašė paprastąjį (neprotestuotiną) vekselį, pažadėjo už automobilį ,,AUDI 100“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), S. Š. sumokėti 550 Eur iki 2015 m. kovo mėn. pabaigos, tokiu būdu įgijo automobilį ,,AUDI 100“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau žadėtų pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, taip apgaule įgijo nukentėjusiajam S. Š. priklausantį 550 Eur vertės turtą.

Taip pat N. K. turėdama tikslą įgyti savo naudai svetimą, nukentėjusiajam D. V. priklausantį, turtą – automobilį ,,VW VENTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žinodama, jog už jo įsigijimą neturi pakankamai lėšų, 2015 m. kovo 19 d., tiksliai nenustatytu laiku, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė su D. V. pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje neteisingai nurodė duomenis apie savo gyvenamąją vietą ir surašė paprastąjį (neprotestuotiną) vekselį, pažadėjo už automobilį ,,VW VENTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), D. V. sumokėti 370 Eur iki 2015 m. kovo 30 d., tokiu būdu įgijo automobilį ,,VW VENTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau žadėtų pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, taip apgaule įgijo nukentėjusiajam D. V. priklausantį 370 Eur vertės turtą.

Taip pat N. K. turėdama tikslą įgyti savo naudai svetimą, nukentėjusiajam E. B. priklausantį, turtą – automobilį ,,VW POLO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žinodama, jog už jo įsigijimą neturi pakankamai lėšų, 2015 m. balandžio 18 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, E. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), surašė su E. B. paprastąjį (neprotestuotiną) vekselį, pažadėjo už automobilį ,,VW POLO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. B. sumokėti 350 Eur iki 2015 m. balandžio 30 d., tokiu būdu įgijo automobilį ,,VW POLO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau žadėtų pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, taip apgaule įgijo nukentėjusiajam E. B. priklausantį 350 Eur vertės turtą.

Kaltinamoji N. K. į teisiamąjį posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai( b.l.54-56), byloje esantys duomenys( kaltinamajai į Didžiąją Britaniją siųsti teismo šaukimai į du teisiamuosius posėdžius įteikti asmeniškai) patvirtina, kad kaltinamoji N. K. yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau, būdama informuota apie teismo posėdį neatvyko, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamoji vengia atvykti į teismą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsniu nagrinėja bylą kaltinamajai N. K. nedalyvaujant.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji N. K. kelių apklausų metu( b.l.122, 127, 133-134 ir 139-141, 1 tomas) keitė savo poziciją, kaltę pripažino ne iš karto, visiškai pripažino kaltę tik 2015m. birželio 4d. papildomos apklausos metu ir nurodė, kad anksčiau melavo sakydama, kad automobilių pardavėjų neketino apgauti, nes jau ieškodama automobilių internete žinojo, kad jų pardavėjus apgaus. Kadangi tuo metu nedirbo ir neturėjo pinigų, todėl sugalvojo kaip jų prasimanyti. Ji sugalvojo susirasti pardavinėjamą automobilį ir apgauti jo savininką, tai yra pasakyti jam, kad šiuo metu neturi pinigų ir paprašyti, kad jai už automobilį leistų atsiskaityti vėliau, tačiau net neketino atiduoti automobilio pardavėjui sutartus pinigus. Ketino jį apgauti ir sukčiavimo būdu pasipelnyti. 2015 m. vasario mėn., kai ji internete pamatė skelbimą apie (duomenys neskelbtini) parduodamą automobilį AUDI 100, jo valst. Nr. neprisimena, pasiskambino jo savininkui ir jie sutarė, kad ji atvažiuos apžiūrėti to automobilio. Ji važiavo automobilio apžiūrėti kartu su savo vyru R. K.. Kas juos atvežė dabar nebeprisimena. Ji važiuodama apžiūrėti automobilio vyrui nesakė, kad ketina sukčiauti. Jie su vyru turi kiekvienas savo pinigus ir jų bendrai nenaudoja, todėl jis nežinojo, kad ji neturi pinigų sumokėti už automobilį. Ji jam sakė, kad ketina pirkti automobilį ir daugiau nieko neaiškino. Ji minėto automobilio pardavėjui jau telefonu pasakė, kad automobilį nori pirkti išsimokėtinai, nes šiuo metu neturi pinigų. Kai atvažiavo, R. tik apžiūrėjo automobilį ir viskas, jis daugiau niekur nesikišo. Kaip vyko pats pirkimo-pardavimo sandoris ji dabar jau tiksliai nebeprisimena, ji pardavėjui davė 50 Eur už tai, kad šis sutiktų palaukti pinigų už automobilį. Jie sutarė, kad ji už automobilį sumokės viso 550 Eur, be tų jau duotų 50 Eur. Iki kada jie sutarė, kad atiduos pinigus, nepamena. Ji kartu su savimi buvo atsivežusi pirkimo-pardavimo sutartį ir vekselį, kuriuos užpildė pati, savo ranka. Adresą, kurį nurodė kaip savo, ji įrašė bet kokį, pirmą pasitaikiusį, kurį pamatė atvažiavusi į (duomenys neskelbtini). Adresą nurodė ne savo, nes žinojo, kad pinigų už automobilį neatiduos, todėl nenorėjo, kad atvažiuotų jos ieškoti į namus. Ji nežino kodėl įrašė, kad automobilį perka už 100 Eur, negali paaiškinti, tiesiog taip sugalvojo. Vyro paprašė pasirašyti, kad būtų tikriau, jog pinigus ketina grąžinti. Ji R. neaiškino dėl ko reikia pasirašyti. Jis tiesiog pasirašė ir nieko neklausinėjo. Su antru automobiliu „VW VENTO“ viskas buvo taip pat. Automobilį rado internete, nes pirmą kartą pavykus apgauti, sugalvojo dar kartą taip pasielgti. Ji vėl norėjo apgauti automobilio savininką, įtikinti šį, jog pinigus už automobilį sumokės vėliau, nors iš tiesų net neketino mokėti. Už šį automobilį sutarė, kad ji sumokės 370 Eur. Iki kada sutarė, kad sumokės pinigus dabar jau nebeprisimena. Pirkimo pardavimo sutartį ir vekselį taip pat pildė savo ranka. Tyčia nurodė bet kokį adresą. Abu minėtus automobilius ji įgijo sukčiavimo būdu. Juos įgijo, kad parduotų į metalo laužą ir taip užsidirbtų pinigų. Ji tik turėjo „AUDI 100“ automobilio registracijos dokumentus. Kito automobilio savininkas dokumentų nedavė. Ji tuos dokumentus pardavė su automobiliu. Pardavė metalo supirkėjams važiuojantiems pro šalį ir iš žmonių supirkinėjančius metalo laužą. Pardavė skirtingiems metalo pardavėjams. Jų nepažįsta, kontaktinių duomenų neturi. Kur šiuo metu yra tie automobiliai, nežino. Ji niekur nedirba, todėl neturi už ką nukentėjusiesiems atlyginti padarytos žalą. Supranta, kad padarė nusikalstamas veikas. Taip pasielgė dėl nepritekliaus. Labai dėl to gailisi. Kaip jau minėjo, taip elgtis sugalvojo viena, niekas jai nepadėjo ir nepatarė. Vyras į tai nesikišo ir tikrai nežinojo, kad ji sukčiauja.Papildomai nurodė, kad 2015 m. balandžio mėn., dienos tiksliai nebeprisimena, kadangi pirmus du kartus jai pavyko apgaulės būdu įsigyti ankstesnėse savo apklausose minėtus automobilius, todėl sugalvojo lygiai tokiu pačiu būdu, įsigyti dar vieną automobilį. Ji internete rado skelbimą, kad parduodamas automobilis „VW POLO“, valts. Nr. neprisimena. Šį skelbimą, jei neklysta, rado ,,Autogidas“ tinklapyje. Ji dabar jau tiksliai nebeprisimena kaip viskas vyko, tačiau labai panašiai kaip ir pirmus du kartus. Ji paskambino automobilio savininkui ir jie sutarė, kad automobilį iš jo nupirks išsimokėtinai, nes neturi visos pinigų sumos. Savininkui sutikus, ji atvažiavo pas jį į namus, (duomenys neskelbtini), ir jie ten surašė jos atsivežtą paprastąjį vekselį. Ji vekselį užpildė savo ranka ir ant jo pasirašė jie abu. Ji įsipareigojo iki 2015-04-30 sumokėti už automobilį 400 eurų. Vekselyje nurodė klaidingą savo adresą, kad jos nesurastų pardavėjas, nes pinigų už automobilį jam neketino atiduoti, ji tik norėjo iš jo apgaulės būdu įsigyti automobilį. Dabar jau nebeprisimena automobilio savininko vardo. Ji jam padavė 50 eurų už tai, kad parduoda automobilį išsimokėtinai ir su minėtu automobiliu išvažiavo. Buvo atvažiavusi su savo vyru R. K. ir dar vienu asmeniu, kuris juos atvežė. To asmens vardas yra A.. Jį matė tik vieną kartą, tiesiog tą žmogų sutiko (duomenys neskelbtini) ir jo paprašė pavežti į (duomenys neskelbtini). Šis sutiko nuvežti ir parvežti, nes jam sumokėjo už tai. Kiek sumokėjo dabar jau nebeprisimena. Daugiau to žmogaus sutikusi nebuvo. R. taip pat nieko nežinojo, kad ketina apgauti automobilio pardavėją, nes jam nesakė. Jį pasiėmė tik apžiūrėti automobilį. R. neturėjo ką veikti, todėl kartu ir važiavo. Jis nesikiša į jos finansinius reikalus. Jam nebuvo įdomu kam reikėjo automobilio ir ką ji ketina su juo daryti. Ji taip pat nesidomi R. pinigais. Automobilį „VW POLO“, kurį įsigijo, parvairavo tas pats A., o jo automobilį paliko šalikelėje, nes su A. sutarė, kad savo automobilį šis pasiims vėliau. Kada jis pasiėmė savo automobilį, ji nesidomėjo. Kaip su A. susisiekti nežino. Automobilio savininkas jai atidavė automobilio dokumentus. A. „VW POLO“ automobilį parvairavo į (duomenys neskelbtini), prie jos namų. Po to, automobilį pardavė į metalo laužą, tiksliau pro šalį važiuojantiems metalo supirkėjams ir jie metalą išsivežė. Ji nebeprisimena kokią dieną pardavė. Taip pat tų žmonių nepažįsta, negali nurodyti jų kontaktinių duomenų bei nežino kaip su jais susisiekti. Kur šiuo metu yra „VW POLO“ markės automobilis, taip pat nežino. Ji jį pardavė metalo supirkėjams, viso gavo tik 100 eurų, kuriuos išleido maistui. Daugiau nėra padariusi jokių nusikalstamų veikų. R. į nusikalstamas veikas, kuriomis yra įtariama, nesikišo. Ji viena sugalvojo sukčiauti, o gautu pelnu už parduotus automobilius su R. nesidalino.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios N. K. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis S. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015 m. vasario mėn. jis į internetą įdėjo skelbimą, kad parduoda savo automobilį AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Su juo susisiekė moteris, kuri automobilio apžiūrėti atvyko su vyru. Atvykusi moteris su juo susitarė, kad automobilį pirks išsimokėtinai ir visus pinigus už automobilį grąžins kovo mėn. pabaigoje. Jie susirašė vekselį, kuriame įrašė jam už automobilį nesumokėtus 550 Eur. Vekselį pasirašė N. K.. Ant automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nurodė automobilio vertę 100 Eur, nes taip sakė rašyti ta moteris. Jis pinigų neatgavo, bandė su ta moterimi susisiekti taip pat nepavyko. Buvo nuvykęs jos nurodytu adresu, tačiau ji ten negyvena (1 t., b.l. 11). Papildomai apklaustas S. Š. nurodė, kad negali nurodyti iš kokio numerio jam skambino dėl automobilio, nes numerio neišsaugojo. Kaip jau minėjo ir ankstesnėje savo apklausoje, automobilį atvyko pirkti du asmenys – N. K. ir R. K.. N. K. parodė savo LR pasą. R. K. savo paso nerodė, tačiau jo vardą ir pavardę sužinojo, kai šis pasirašė ant vekselio kaip laiduotojas. R. K. pasirašyti sakė N. K.. Jis apie automobilio pardavimą kalbėjosi su N. K.. R. K. tik apžiūrėjo automobilį. Su juo nekalbėjo. Viską dėl automobilio pardavimo derino su N. K.. Dėl to, kad automobilį parduos išsimokėtinai jie dar susitarė telefonu. Jie sutarė, kad sumokės 50 Eur už tai, kad palauks, tai yra už tai, kad sutiks automobilį parduoti išsimokėtinai. Jam skambino moteris. Ji savo vardo nesakė. Jos vardą ir pavardę sužinojo, kai jau atvyko pirkti automobilio. Ji tiek telefonu, tiek jau susitikusi sakė, kad šiuo metu neturi pinigų, o automobilio labai reikia važinėti į darbą. Kodėl neturi pinigų nesakė. Ji sakė, kad pinigus atiduos gavusi algą. Kur dirbs ar dirba nieko neaiškino. Jis sutiko parduoti automobilį išsimokėtinai. N. K. jam davė 50 Eur. Dar už automobilį ji įsipareigojo sumokėti viso 550 Eur, tačiau negavo nei vienos įmokos. Ji sakė, kad pusę sumos atveš gavusi pirmą algą. Jei išeis, tai atveš ir visą sumą. Tačiau iki šiol negavo jokių pinigų už automobilį, todėl jam padaryta turinė 550 Eur žala. Žala jam nėra atlyginta, todėl prašo jį pripažinti civiliniu ieškovu bei reiškia civilinį ieškinį 550 Eur sumai. Automobilį pardavė N. K. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra prie bažnyčios. Jei neklysta, tai ta bažnyčia yra (duomenys neskelbtini) ( b.l. 19, 1t.).

Nukentėjusysis D. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015 m. kovo mėn. įdėjo į internetą skelbimą, kad parduoda savo automobilį „VW VENTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-03-19 pas jį pirkti minėto automobilio atvyko moteris ir jaunuolis, kuris ją atvežė. Pagal dokumentus jis suprato, kad ta moteris yra N. K.. Jis su ja sutarė, kad ši automobilį pirks išsimokėtinai. Jis su ta moterimi surašė paprastąjį vekselį, kad už automobilį 370 Eur ji jam sumokės iki 2015-03-30, o ant automobilio pirkimo-pardavimo sutarties užrašė 100 Eur automobilio vertę. Taip užrašė, nes moteris paaiškino, kad bus mažesni mokesčiai. Jis pinigų už automobilį negavo, prisiskambinti N. K. nepavyko, o nuvykus jos nurodytu adresu paaiškėjo, kad ji ten negyvena. Papildomai apklaustas D. V. nurodė, kad apie tai, jog automobilį iš jo nori pirkti išsimokėtinai skambinusi moteris, kuri kaip vėliau paaiškėjo yra N. K., užsiminė telefonu, kai tarės susitikti ir apžiūrėti parduodamą automobilį. Jis tuomet jai pasakė, kad susitikę tai aptars. Jie susitiko (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro (duomenys neskelbtini). Prie jo priėjo moteris, kuri ant pirkimo-pardavimo sutarties ir vekselio pasirašė N. K. vardu. Dokumentus rašė ji. Su moterimi buvo kažkoks jaunuolis. To jaunuolio nepažįsta, nežino kas jis toks. Jaunuolis tik apžiūrėjo parduodamą automobilį. Su juo jis nebendravo. Viską derino su N. K.. Ji paprašė, kad jai savo automobilį parduotų išsimokėtinai. Ji pasakė, kad dabar yra išvykęs jos vyras, nes yra tolimųjų reisų vairuotojas. Ji paaiškino, kad kai grįš vyras, parveš pinigų ir ji tuomet sumokės už automobilį. Ji sakė, kad iš karto, per vieną kartą, atiduos visą sumą – 370 Eur. Ji prašė palaukti nuo kovo 19 iki 30 d. Jie susitarė, kad susitiks toje pačioje aikštelėje ir ji tuomet grąžins pinigus. Jis kovo 30 d. jai skambino, tačiau telefonas buvo išjungtas. Iki šiol negavo jokių pinigų už parduotą automobilį, todėl jam padaryta 370 Eur turtinė žala. Kadangi žala nėra atlyginta, todėl reiškia 370 Eur civilinį ieškinį bei prašo jį pripažinti civiliniu ieškovu ( b.l. 52, 53, 1 tomas).

Nukentėjusysis E. B. nurodė, kad 2015 m., maždaug balandžio mėn. viduryje, jis įdėjo skelbimą į „Autogidas“ tinklalapį internete, kad parduoda savo automobilį „VW Polo“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Po kelių dienų paskambino moteris, kuri kaip vėliau paaiškėjo, buvo N. K., kuri domėjosi tuo automobiliu. Jis buvo įdėjęs kainą 350 Eur. Jai viskas tiko, ji dar paprašė, kad parduotų automobilį išsimokėtinai. Jis pasitaręs su žmona nusprendė, kad parduos automobilį išsimokėtinai. Skambinusi moteris pasakė, kad dar pridės 50 Eur už tai, jog parduoda išsimokėtinai. Sutarė visas sąlygas, 2015-04-18, pas jį į namus atvažiavo moteris, kuri turėjo pirkti automobilį su dar dviem vyriškiais, kurių vienas, kaip suprato, jos vyras. Jis su moterimi susėdo į tą patį automobilį susirašyti dokumentų. Ji pasiūlė ir primygtinai reikalavo pasirašyti jos turėtą dokumentą – paprastąjį vekselį. Pasirašė tą dokumentą vienu egzemplioriumi, kuris atiteko jam. Ji jam, kaip avansą, padavė turėtus 50 eurų, taigi liko skoloj 350 eurų. Pagal šį vekselį ji jam turėjo pinigus atiduoti iki 2015-04-30. Surašius dokumentą, šie tuo pačiu „VW POLO“ išvyko iš jo namų. 2014-04-30 nuo pietų iki maždaug 20 val. jis jai skambino, tačiau ji nekėlė, po to apie 21 val. atsiliepusi paaiškino, kad buvo darbe, o telefoną buvo palikusi namie, aiškino, kad tą patį vakarą jos vyras turi grįžti iš komandiruotės ir tada atveš pinigus. Tačiau vėliau ji aiškino, kad vyras grįš sekančią dieną. 2015-05-01 jis buvo nuvažiavęs vekselyje nurodytu jos adresu (duomenys neskelbtini). Tuo adresu net nerado gyvenamojo namo, tada suprato, kad jį galimai apgavo. Iki šiol N. K. jam nebeatsiliepia, su jos vyru nepavyksta susisiekti. Jam padaryta 350 Eur turtinė žala, tokiai sumai ir reiškia civilinį ieškinį . Papildomai apklaustas E. B. nurodė, kad su juo dėl automobilio „VW POLO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo susisiekusi telefonu moteris, kuri kaip vėliau pristatė N. K., skambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Su N. K. dėl automobilio pirkimo, pinigų perdavimo visada bendravo būtent šiuo nurodytu telefonu. Iš pradžių jie bendravo skambučiais, vėliau, kai N. K. nebeatsiliepdavo jai rašė SMS žinutes, ji jam atsakydavo SMS žinutėmis. Jis žinutėse klausdavo, kada atiduos už automobilį pinigus, ji atrašydavo, kad kitą savaitę. Jis buvo nuvykęs N. K. nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini), tačiau tai yra garažas, o ne gyvenamas namas. Yra mėginęs skambinti N. K. vyrui R. K. Nr. (duomenys neskelbtini), bet šis niekada neatsiliepė, nes nuo pat pirmos dienos, kai N. K. ir R. K. išsivarė jo automobilį, operatorius pasakydavo, kad šiuo metu nėra galimybės susisiekti su adresatu. Jo telefone atidarius SMS žinutę, ekrane nesimato žinutės išsiuntimo laiko ir datos. Jis telefone N. K. telefono numerį (duomenys neskelbtini) buvo įsivedęs ir pavadinęs „Masina“, o R. K. telefono numeri (duomenys neskelbtini) buvo įsivedęs ir pavadinęs „MASINA“ ( b.l. 72, 77, 78, 1 tomas).

Kaltinamosios kaltę įrodo baudžiamosios bylos medžiaga:

-2015-02-21 paprastasis vekselis, kuriuo N. K. įsipareigojo S. Š. sumokėti 550 Eur, nurodytas vekselio davėjo, N. K. adresas „(duomenys neskelbtini)“ ( b.l. 17, 1 t.);

-2015-02-21 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kuri patvirtina, kad N. K. iš S. Š. įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l.18, 1 t);

-2015-03-19 paprastasis vekselis, kuriuo N. K. D. V. įsipareigoja sumokėti 370 Eur iki 2015-03-30, nurodytas vekselio davėjo N. K. adresas „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l. 59);

-2015-03-19 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria patvirtinama, kad N. K. iš D. V. įsigijo automobilį VW VENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 60);

- telefoninių skambučių išklotinės, kuriose užfiksuota, kad į N. K. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) iš D. V. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstos SMS žinutės (1 t., b.l.27,28);

-2015-04-18 paprastasis vekselis, kuriuo N. K. E. B. įsipareigoja sumokėti 400 Eur iki 2015-04-30, nurodytas vekselio davėjo N. K. adresas „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l. 69);

-2015-05-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, jog nukentėjusysis E. B. atpažino N. K., kuri iš jo pirko automobilį (1 t., b.l. 79-83).

-2015-05-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, jog nukentėjusysis E. B. atpažino R. K., kuris buvo atvykęs išsivežti automobilio (1 t., b.l. 84-87);

-2015-05-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, jog D. V. pateikė apžiūrai savo mobilaus ryšio telefoną CAT, IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 88-91);

-2015-05-27 apžiūros protokolu užfiksuota E. B. pateikto mobiliojo ryšio telefono CAT, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b.l. 92-113);

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamosios N. K. kaltė padarius nusikaltimą, be kaltinamosios prisipažinimo, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta medžiaga: nukentėjusiųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolais, paprastaisiais vekseliais, transporto priemonių pirkimo pardavimo sutartimis. Byloje neginčijamai nustatyta, kad N. K. tyčia, apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiųjų turtą- transporto priemones, kurias įgydama žinojo, kad žadėtų pinigų už transporto priemones pardavėjams nesumokės, todėl N. K. veiksmai visuose trijuose epizoduose yra kvalifikuoti teisingai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinių ieškinių: Nukentėjusieji : S. Š. pareiškė 550 Eur, D. V.- 370 Eur ir E. B. -350 Eur civilinius ieškinius. Nors nukentėjusieji į teismo posėdį neatvyko ir betrapiškai teisme nuomonės dėl savo civilinių ieškinių nepareiškė, teismas laiko kad ieškiniai yra aiškūs, papildomas tyrimas nei papildomi įrodymai nėra reikalingi. Ieškinių sumos atitinka apgaule įgyto turto vertes nurodytas kaltinime, kaltinamoji kaltę pripažino ikiteisminio tyrimo metu, prieštaravimų neišreiškė. Civiliniai ieškiniai laikytini pagrįstais ir tenkintini.

Skirdamas bausmę N. K. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamosios kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamoji N. K., 2015-04-14 esant paskirtai kardomajai priemonei rašytiniam pasižadėjimui neišvykti, pažeidė kardomosios priemonės sąlygas, išvyko iš Lietuvos Respublikos, dėl ko buvo paskelbta jos paieška, kardomoji priemonė pakeista į suėmimą ir kreiptasi dėl Europos arešto orderio išdavimo( atsisakyta išduoti). Vienok, kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, byloje yra duomenų, kad turi mažamečių vaikų, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bei tuo, kad kaltinamosios gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini) ( išvykimo iš Lietuvos Respublikos ji nėra deklaravusi), todėl kaltinamajai skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

N. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje( S. Š. priklausančio turto įgijimas apgaule), ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams; pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje( D. V. priklausančio turto įgijimas apgaule), ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams; pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje( E. B. priklausančio turto įgijimas apgaule), ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir nustatyti galutinę bausmę laisvės apribojimą 1( vieneriems) metams 6( šešiems) mėnesiams,

Išaiškinant nuteistajai N. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo panaikinti.

Priteisti iš N. K. 550 Eur( penkis šimtus penkiasdešimt eurų) žalos atlyginimo S. Š..

Priteisti iš N. K. 370 Eur ( tris šimtus septyniasdešimt eurų) žalos atlyginimo D. V..

Priteisti iš N. K. 350 Eur( tris šimtus penkiasdešimt eurų) žalos atlyginimo E. B..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Borkovskienė