- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-17
- Bylos Nr.
- 1S-92/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gaudutienė
- Kaltinamasis
- J. K.
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. K. (J. K.) gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. vasario 26 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis ne vėliau kaip 2012 m. gegužės 28 d., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 164,861 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – ne mažiau kaip 24,287 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią jis iki 2012 m. gegužės 28 d. laikė Vilniaus r., Rukainių sen., Juodišlių k., s.b. „Rožė“, (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir laikotarpyje nuo 2012 m. gegužės 16 d. iki 2012 m. gegužės 28 d. išplatino bei pasikėsino išplatinti:
J. K. 2012 m. gegužės 16 d., apie 21 val. minėtos sodų bendrijos teritorijoje už 400 Lt O. L. pardavė neteisėtai laikytus ne mažiau kaip 40 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 3,4 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurių dalis, t.y. 7,3 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,048 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, buvo rasta ir paimta 2012 m. gegužės 16 d. 21.30 val. O. L. asmens kratos metu.
Tęsdamas nusikalstamą veiką jis pasikėsino išplatinti psichotropinę medžiagą, t.y. jis 2012 m. gegužės 17 d. apie 16 val. Vilniaus r., Rukainių sen., Juodšilių k., s/b „Rožė“, (duomenys neskelbtini) teritorijoje už 1000 Lt pardavė O. L., atlikusiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, minėto sklypo teritorijoje neteisėtai laikytus 80,944 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 14,300 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
Tęsdamas nusikalstamą veiką jis pasikėsino išplatinti psichotropinę medžiagą, t.y. jis 2012 m. gegužės 28 d. apie 21 val. Vilniaus r., Rukainių sen., Juodiškių k., s/b „Rožė“, (duomenys neskelbtini) teritorijoje už 500 Lt pardavė O. L., atlikusiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, minėto sklypo teritorijoje neteisėtai laikytus 43,917 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 6,587 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
Be to, J. K. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis ne vėliau kaip 2012 m. gegužės 29 d., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo 0,012 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurią laikė name, esančiame Vilniaus r., Rukainių sen., Juodiškių k., s/b „Rožė“, (duomenys neskelbtini) iki 2012 m. gegužės 29 d., kai tą pačią dieną apie 16.05 val. minėtame name atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė 0,012 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo.
J. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2012 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi J. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2014 m. vasario 26 d. nutartimi kaltinamajam J. K. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad J. K. kaltinamas dviejų nusikaltimų, iš kurių vienas – sunkus, padarymu, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos susijusios su neteisėtų pajamų gavimu iš nusikalstamos veikos, legalaus pragyvenimo šaltinio J. K. neturėjo. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) ir daryti naujus nusikaltimus. Teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Šalies argumentai
Kaltinamojo J. K. gynėja skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Gynėjos teigimu, pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, teismas įvertino tik jam inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą ir gręsiančią bausmę. Ši aplinkybė turėtų būti vertinama kartu su kitais duomenimis, numatytais BPK 122 straipsnio 2 dalyje. Gynėja nurodo, kad suimtasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo gyveno faktinėje santuokoje, įkalinimo įstaigoje sudarė santuoką, su žmona augina du nepilnamečius vaikus, iki sulaikymo buvo registruotas Darbo biržoje, byloje yra pažyma, kuri patvirtina, kad jos ginamasis turi realią galimybę įsidarbinti. Skunde pažymima, kad praeityje J. K. nebuvo teistas. Šios kaltinamąjį charakterizuojančios ir tuo pačiu tamprius socialinius ryšius patvirtinančios aplinkybės, gynėjos teigimu, teismo nebuvo įvertintos.
Šalies argumentai
Nesutikdama su suėmimo termino J. K. pratęsimu BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, gynėja skunde nurodo, kad teismas negalėjo remtis jam reiškiamu kaltinimu, susijusiu su pajamų gavimu galimai iš nusikalstamos veikos. Gynėja pažymi, kad J. K. anksčiau neteistas, buvo registruotas Darbo biržoje, šiuo metu turi realią galimybę įsidarbinti, pagrindo manyti, kad darys naujus nusikaltimus – nėra.
Gynėjos tvirtinimu, taikant procesines prievartos priemones turi būti laikomasi teisėtumo principo, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų. BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nei suėmimas.
Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. K. gynėjos skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam J. K. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127, BPK 130 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų. Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti kaltinamajam J. K. suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.
Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis J. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti kitų kaltinamųjų (O. L.) parodymuose, specialistų išvadose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kratų, daiktų apžiūros protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.
Vilniaus apygardos teismas pratęsė J. K. suėmimo terminą pagrįstai nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y., esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus.
BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Suimtasis J. K. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, iš kurių vienas – sunkus nusikaltimas, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmes. Ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Pasislėpimo tikimybę sustiprina tai, kad kaltinamasis nėra saistomas tokiais tvirtais socialiniais ryšiais Lietuvoje, kurie sulaikytų jį nuo galimybės bėgti (slėptis) siekiant išvengti jam galimai gresiančios bausmės. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje J. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu suėmimo pagrindu suėmimo terminas gali būti tęsiamas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas/kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Bylos duomenimis, J. K. nedirbo ir negavo kitų legalių pajamų, galimai vykdė neteisėtą veiklą, susijusią su itin visuomenei pavojinga nusikalstama veika – neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje J. K. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Tai, kad J. K., būdamas suėmime sukūrė šeimą, laisvėje galėtų įsidarbinti, nėra pakankamas pagrindas jam taikyti švelnesnę kardomąją priemonę.
Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta, proporcingumo, teisėtumo principai – nepažeisti. Be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo J. K. gynėjos skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.