Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-09-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-697-380-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-26
Bylos Nr.
1A-697-380-2011
Teisminio proceso Nr.
1-30-9-00016-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis
Advokatai
Gintautas Daugėla
Pranešėja A. Sadauskaitė Baudž. byla Nr. 1A-697-380/2011Teisėja V. Balčiūnienė Proceso Nr. 1-30-9-00016-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.6.6.; 2.4.6.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Giedrei Pajauskienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai,asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, T. D.,gynėjui advokatui Gintautui Daugėlai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo T. D. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, atiduodant jį laiduotojai R. D.. Nustatytas laidavimo terminas – vieneri metai. Baudžiamoji byla nutraukta.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D. suklastojo tikrą dokumentą bei jį realizavo, t. y. jis, būdamas (duomenys neskelbtini) serviso meistru, žinodamas, kad automobilio „Mercedes-Benz GL 450“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), variklis bei pavarų dėžė yra techniškai tvarkingi ir šių mechanizmų remontuoti bei keisti nereikia, 2007-06-27, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą, t. y. kompiuteriu atspausdino pažymą, kurioje tyčia nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2007-06-27 atliko automobilio „Mercedes-Benz GL 450“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrą, kurios metu nustatė, jog: „mechaniškai pažeistas variklio blokas ir pavarų dėžės korpusas. Išvada: keisti variklį ir pavarų dėžę“, šį suklastotą dokumentą patvirtino savo parašu ir (duomenys neskelbtini) antspaudu. Toliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, T. D. minėtą pažymą 2007-06-27, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), gaudamas 300 Lt atlygį, perdavė Ž. O., ir taip realizavo suklastotą tikrą dokumentą.

Šalies argumentai

Klaipėdos apygardos prokuratūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: T. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d., ir nuteisti 40 MGL (5200 Lt) bauda. Panaikinti T. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teigia, kad teismas netinkamai taikė BK 40 str. ir kaltinamąjį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat nevisapusiškai įvertino byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis, dėl to teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas nepagrįstai pripažino T. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismas nagrinėdamas bylą bei priimdamas nuosprendį neteisingai nevertino ikiteisminio tyrimo metu T. D. duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu T. D. buvo apklaustas kaip įtariamasis tris kartus ir visose apklausose neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Be to, T. D. keitė savo parodymus: 2011-01-07 apklaustas parodė, kad 2007-06-27 pažymą apie tai, kad buvo atlikta automobilio „Mercedes-Benz GL 450“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra, jis pagamino Ž. O. prašymu. Tačiau akistatos metu su Ž. O. ir 2011-01-11 apklausos metu pakeitė anksčiau duotus savo parodymus ir parodė, kad šio dokumento Ž. O. klastoti neprašė. Ikiteisminio tyrimo metu T. D. savo kaltės nepripažino, parodymus keitė, todėl jo duoti parodymai negali būti laikomi nuoširdžiu gailėjimusi, nes tais atvejais, kai kaltininkas teisme prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas paprastai nelaikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme. Netinkamai taikydamas BK 40 str. nuostatas Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nepagrįstą nuosprendį ir T. D. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukė.

T. D. atsikirtimu į prokuroro apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, nes apeliacinis skundas nepagrįstas ir neteisėtas, jame išdėstyta prokuroro subjektyvi pozicija, kuri prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatytoms teisėms, bet ir teisingumo, protingumo principams, Lietuvos Respublikos Konstitucijai (28, 31 str.). Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, bet neneigė, kad išdavė pažymą apie automobilio defektus, jo neišardžius, nepatikrinus realiai defektuotų mazgų, įrenginių veikimo. Tai rodo, kad nevengė atsakomybės, o atvirkščiai – tyrimui padėjo aiškinti visas pažymos išdavimo aplinkybes ir dėl to atsiradusias problemas. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Teismas teisingai bei principingai įvertino esančius įrodymus, prisipažinimo nuoširdumą ir gailėjimąsi, šeimos poziciją, charakterizuojančią medžiagą, gana sunkią materialinę padėtį ir pagrįstai atleido nuo atsakomybės pagal laidavimą. Visiškai pagrįstai bei teisingai taikė materialinės teisės normą – BK 40 str., pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teigia, kad prokuroras neteisingai interpretuoja BK 40 str. taikymo galimybę, nes tokiam teismo sprendimui buvo visos sąlygos ir pagrindai.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą patenkinti.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. D. ir jo gynėjas apeliacinį skundą prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 40 str. ir kaltinamąjį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nevisapusiškai įvertino byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis, dėl to teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

T. D. padarytas nusikaltimas kvalifikuotas pagal BK 300 str. 1 d. Šiame BK straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinius nusikaltimus. Jo pirmojoje dalyje nustatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki trejų metų. Tokią bausmę užtraukiantis tyčinis nusikaltimas, kaip nustatyta BK 11 str. 3 d., priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Akivaizdu, kad BK 40 str. 1 d. nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų – nesunkiam nusikaltimui, šioje baudžiamojoje byloje yra.

Antroji BK 40 str. 1 d. nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje yra laiduotojos R. D. prašymas perduoti T. D. laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą be užstato, jame nurodyta, kad R. D. yra jo žmona, santuokoje jie gyvena 14 metų, augina du vaikus. R. D. turi aukštąjį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini), studijų organizavimo vedėja. Ji yra pareiginga, komunikabili, kruopšti darbuotoja, nuolat tobulina profesines žinias, dirba atsakingai. R. D. tarpusavio santykiai su vyru yra labai geri, vienas kitą gerbia, jis įsiklauso į jos patarimus, atsižvelgia į jos nuomonę. Nurodytus teiginius patvirtina byloje esanti (duomenys neskelbtini) charakteristika, Vilniaus universiteto bakalauro diplomo, santuokos liudijimo, gimimo liudijimo patvirtintos kopijos (t. 2, b. l. 14–18). Apylinkės teismas teisingai įvertino šias aplinkybes ir pagrįstai pripažino, jog R. D. yra tinkama būti laiduotoja, nes ji gali daryti T. D. teigiamą įtaką.

BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos ir kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal BK 40 str. 2 d. išvardytas sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmoji iš sąlygų – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. D. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs vieną nesunkų nusikaltimą, todėl jis nusikalto pirmą kartą, ir tai yra viena iš įstatymo nustatytų sąlygų, numatytų BK 40 str. 2 d. 1 p., leidžianti kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas. Tačiau ši sąlyga neįpareigoja asmens pačiam savo veiką teisiškai įvertinti ar visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija.

T. D. teisminio nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę, išsamiai papasakojo apie savo neteisėtus veiksmus, nurodydamas, kad pažymą apie automobilio variklio, pavarų dėžės defektus parašė Ž. O.. Paaiškino, kad jis turėjo teisę išduoti pažymą, žinojo, kad muitinei pateikiamas pažymas turi pasirašyti įmonės vadovas, bet negalvojo, kad Ž. O. pažymą pateiks muitinei (t. 2, b. l. 27–28). T. D. detaliai paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, savo elgesį vertino kritiškai, pripažino, jog nusikalstamą veiką padarė dėl aplaidumo, gailėjosi dėl savo poelgio. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai aptarė T. D. duotus parodymus ir juose nenustatė jokių prieštaravimų. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad T. D. keitė savo parodymus, nepagrįsti. Prokuroras skunde nenurodė, kokių svarbių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių T. D. nepripažino. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui. Apeliacinio skundo argumentai, kad gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką turi būti paremtas pastangomis atlyginti padarytą žalą ar pagalba teisėsaugos institucijoms, yra deklaratyvūs, nes skunde nenurodyta ir byloje nėra jokių duomenų apie padarytą žalą ar aiškinantis ikiteisminiam tyrimui svarbias aplinkybes reikalingą konkrečią pagalbą, kurios nesuteikė T. D.. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog T. D. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos numatytos BK 40 str. 2 d. 3 p., 4 p. – bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. T. D. nusikalstamais veiksmais turtinė žala nebuvo padaryta. Nukentėjusiųjų fizinių ar juridinių asmenų byloje nėra. Jis nusikaltimą įvykdė dirbdamas įmonėje (duomenys neskelbtini), dirba joje iki šiol. Įmonės vadovų charakterizuojamas kaip patikimas, pareigingas, darbštus ir nuoširdus kolega, keliantis kvalifikaciją, dalyvaujantis įvairiuose mokymuose ir seminaruose, nėra turėjęs nei nuobaudų, nei pastabų (t. 2, b. l. 20). Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog yra pagrindo manyti, kad T. D. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Visų BK 40 str. išvardytų sąlygų buvimas sudarė pagrindą atleisti T. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įstatymas šiuo atveju nereikalauja atskirai pasisakyti ir vertinti dar ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p.

Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Aurelija SadauskaitėTeisėjai Eduardas MaškevičiusRemigijus Preikšaitis