- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-19
- Bylos Nr.
- 2A-2182-259/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-04099-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas, Galina Blaževič
- Atsakovas
- I. T.
- Ieškovas
- N. S.
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-287-528/2014 pagal ieškovo N. S. ieškinį atsakovei I. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 60000 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno m. 21-ajame notarų biure 2010-11-16 šalys sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovė pasiskolino iš jo 60000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2011-02-01. Minėto dydžio suma buvo perduota atsakovei iki paskolos sutarties patvirtinimo notarų biure, ką pati atsakovė patvirtino notaro bei kitų asmenų, dalyvavusių pasirašant sutartį, akivaizdoje. Pasirašant sutartį atsakovės elgesys bei savijauta buvo normalūs ir jokių jos neveiksnumo ar savo veiksmų nesuvokimo požymių nebuvo. Atsakovė sąmoningai atsisako grąžinti skolą ir įvykdyti prievolę, kylančią iš 2010-11-16 paskolos sutarties, todėl ši skola iš atsakovės turi būti priteista. Ieškinį grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-05 nutartimi, kurioje atmestas atsakovės I. T. reikalavimas ginčo sutartį pripažinti nesudaryta ir tą pačią sutartį, kaip sudarytą dėl apgaulės, pripažinti negaliojančia, nes toje byloje paneigti atsakovės argumentai dėl ieškovo negalėjimo paskolinti tokios pinigų sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės 60000 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-03-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1800 Lt žyminį mokestį ieškovui ir 39,29 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nurodė, kad iš 2010-11-16 šalių sudarytos sutarties turinio matyti, jog tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip paskolos santykiai, o jų pasirašyta sutartis atitinka tokios sutarties formai bei turiniui keliamus reikalavimus (CK 6.870 str., 6.871 str.). Šiuo atveju atsakovė (pinigų gavėja) įsipareigojo grąžinti pasiskolintą sumą iki 2011-02-01, todėl negrąžinus ieškovui paskolos sutartu terminu, teismas laikė, jog atsakovė pažeidė sutartinę prievolę, nes vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar keisti jos sąlygas draudžiama (CK 6.59 str.). Atsakovės argumentus, kad ją ieškovas apgavo, o ji pagal ginčo sutartį pinigų negavo, ieškovas neturėjo pinigų paskolinti tokią sumą, teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad atsakovė yra teisme ginčijusi 2010-11-16 šalių sudarytą sutartį, notarinio registro Nr. VL-3994, ir teismai apeliacine bei kasacine tvarka išnagrinėjo visus atsakovės I. T. argumentus dėl sutarties pripažinimo nesudaryta, kai pinigai gavėjui neperduoti, ir dėl sutarties sudarymo apgaulės įtakoje, pripažinimo negaliojančia. Teismas nurodė, kad 2014-02-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patikrino apeliacinės instancijos teismo (2013-05-08 Kauno apygardos teismo) nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, tačiau nepripažino, jog I. T. faktiškai negavo pinigų pagal sutartį ar kad sutartis buvo sudaryta I. T. apgaulės įtakoje, ar ją suklaidinus. Teismo vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014 turi prejudicinę galią, taigi, teismas privalo ja vadovautis šioje civilinėje byloje, o minėta nutartimi nustatyti faktai bei teisiniai santykiai negali būti ginčijami, nes toje byloje dalyvavo abi šios bylos šalys, juolab, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi (sprendimu) buvo nustatyti visi faktai (pinigų negavimas, apgaulė, suklaidinimas, negalėjimas paskolinti pinigų dėl tokių lėšų neturėjimo, I. T. sveikatos būklė), kuriais atsakovė grindė savo atsikirtimus į šios bylos ieškinį (CPK 182 str. 2p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, atmesdamas apeliantės argumentus, susijusius su pinigų negavimu, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014, kurie nebuvo patikrinti ir buvo pateikti visiškai kitoje civilinėje byloje, kur ieškinio dalykas ir pagrindas buvo kitoks negu ginčo bylos. Apeliantė pažymi, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014 priimtame sprendime nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, nes joje buvo vertintos sandorių negaliojimui reikšmingos aplinkybės, o ne paskolos teisinių santykių egzistavimą patvirtinančios arba paneigiančios aplinkybės. Apeliantės nuomone, teismas turėjo pareigą vadovautis tik teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jas lyginti ir analizuoti su šioje civilinėje byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis. Todėl teismas, atmesdamas apeliantės atsikirtimus į ieškinį, ir vadovaudamasis kitoje civilinėje byloje padarytomis teismų išvadomis ir sprendimų motyvais, pažeidė LR CPK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas.
2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.870, 6.871 straipsnius. Nagrinėjamoje byloje aiškus 60000 Lt sumos pinigų (paskolos dalyko) perdavimas paskolos sutartyje neužfiksuotas. Iš bylos medžiagoje esančios šalių sudarytos 2010-11-16 paskolos sutarties matyti, kad paskolos dalykas 60 000 Lt sumoje nors ir yra sutartyje nurodytas, tačiau paskolos dalyko perdavimas apeliantės nuosavybėn nėra nurodytas. Aplinkybės, kad pinigai 60 000 Lt sumoje apeliantei būtų buvę perduoti nepatvirtina ir jos parašas prie sutarties punkto „Pinigus gavau“, kuris yra standartinis ruošiamos sutarties punktas. Iš tokio sutarties punkto netgi neaišku kur, kada bei kokią pinigų sumą apeliantė gavo. Pasirašytos sutarties turinys, aiškinant jį lingvistiškai, taip pat neleidžia teigti, jog apeliantė gavo 60 000 Lt sumą, kadangi sutartyje niekur savo parašu to nepatvirtino, kad tokią sumą būtų gavusi (CK 6.193 str.). Esant paminėtoms faktinėms aplinkybėms ir paskolos sutartyje nesant vienos iš esminių sąlygų, kuriai esant laikoma, kad atsirado paskolos teisiniai santykiai, t. y. nesant paskolos dalyko perdavimo 60 000 Lt sumoje apeliantės nuosavybėn, jokie paskolos santykiai tarp apeliantės ir ieškovo neatsirado, ir apeliantė nėra šiam asmeniui skolinga, tačiau teismas to tinkamai neįvertino.
3. Įrodinėjimo pareiga, kad šlis sieja būtent prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, tenka paskolos davėjui (CPK 178 str.). Šiuo atveju aplinkybės, jog pinigai 60 000 Lt sumoje būtų apeliantei perduoti nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai, todėl ieškovas neįrodė pinigų perdavimo apeliantei fakto, kadangi realiai jokių pinigų niekuomet ji ir negavo. Ieškovas bylos eigoje tvirtino, kad pinigai apeliantei buvo sumokėti prieš sutarties pasirašymą apeliantės namuose, tačiau teismui negalėjo nurodyti nei kokiomis kupiūromis, nei kur konkrečiai buvo pinigai perduoti. Vėliau ieškovas įrodinėjo, kad pinigai apeliantei buvo perduoti notaro kontoroje prieš pasirašant sandorį, todėl tokie ieškovo prieštaringi argumentai tik patvirtina apeliantės nurodomas aplinkybes, jog ji buvau apgauta. Be to, ieškovas prieš sudarant paskolos sutartį tokios pinigų sumos savo sąskaitoje kaip pats tvirtino neturėjo, kas matyti iš bylos medžiagos. Taip pat apeliantė nurodo, kad ji buvo suklaidinta, ir sudarydama sutartį pasirašė visur kur jai liepė atsakovas, ketindama pagelbėti savo anūkui T. G. - duoti sutikimą jai priklausančio miško kirtimui. Kiek parašų sutartyje ji padėjo iki kreipimosi į teismą netgi nežinojo, kadangi pasitikėjo N. S., kuris buvo jos anūko darbdavys, manė, kad duoda sutikimą iškirsti jai priklausantį mišką. Apeliantė pažymi, kad ji norėjau pagelbėti savo anūkui ir galvojo, kad jis pakliuvo į bėdą, todėl jam reikia sumokėti 2000 Lt baudą, o pinigus minėtoje sumoje apeliantei laiduojant sutiko paskolinti N. S.. Tačiau kaip vėliau paaiškėjo, 2010-11-16 Kauno miesto 21-ajame notaro biure tarp apeliantės bei atsakovo N. S. buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią apeliantė pasiskolino iš ieškovo 60 000 Lt sumą, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2011-02-01. Tačiau realiai jokia suma apeliantei nebuvo perduota. Apeliantė nurodo, kad jai, senyvo amžiaus neįgaliam asmeniui, tokia pinigų suma nėra ir nebuvo reikalinga. Tokia suma nebuvo reikalinga ir jos anūkui. Apeliantės nuomone, jau vien ta aplinkybė, kad ieškovas neįgaliam ir senyvo amžiaus žmogui paskolino 60000 Lt grynais pinigais 3 mėnesių laikotarpiui, kelia pagrįstų abejonių tokio sandorio realumu.
4. Teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino įrodymus, taip pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, ginčijamos paskolos sutarties sudarymo ir apeliantės prievolės grąžinti skolą faktus konstatavo netyręs ir nenustatęs paskolos dalyko – pinigų, perdavimo fakto egzistavimo. Teismas neįvertino apeliantės sveikatos būklės ginčijamo sandorio sudarymo metu. Byloje nustatyta, kad 2008-10-23 Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento socialinių reikalų skyriaus sprendimu Nr. 2257 apeliantei nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis iki 2009-09-28, sprendimu Nr. 1373 pratęstas šis poreikis iki 2011-09-27 (b. 1. 21, 22), apeliantė yra neįgali, ką patvirtina neįgaliojo pažymėjimai (b. 1. 23, 24 ). Pateikta specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažyma Nr. 0145241 patvirtina, kad apeliantei iki 2011-09-27 buvo nustatytas specialios nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 26). 2008-04-08 apeliantę ištiko insultas, dėl kurio ji buvo gydyta Kauno apskrities ligoninėje iki 2008-04-16 (b.1.25). Kauno Šančių poliklinikos Rokų ambulatorijos 2011-04- 01 išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad apeliantė serga išemine širdies liga ir smegenų kraujagyslių liga. Išraše nurodoma, kad būklė po išeminio smegenų insulto - kairės kūno pusės paralyžius su galūnių raumenų atrofija, pusiausvyros sutrikimas, neaiški kalba. Nustatyta hypertotinė liga, vaskulinė demensija. Pacientei reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa (b.1. 27). 2011-06-22–2011-06-29 laikotarpiu apeliantė buvo hospitalizuota VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje (b. l. 194). Taigi, iš byloje esančių apeliantės sveikatos būklę patvirtinančių dokumentų yra akivaizdu, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu, t. y. 2010-11-16, apeliantės sveikatos būklė buvo prasta ir ji buvo dezorentuota laike ir aplinkoje, todėl ieškovas akivaizdžiai pasinaudojo minėtomis aplinkybėmis ir įtakojo apeliantę pasirašyti jai nepalankią sutartį.
Apeliantės nuomone, vertinant, ar pinigai pagal ginčijamą paskolos sutartį jai buvo perduoti, svarbi aplinkybė ta, kad iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos Kauno skyriaus pažymos matyti, jog ieškovo draudžiamos pajamos per laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-05-04 sudarė tik 5285,40 litų (l t. b l. 1.142), o deklaracijų mokesčių inspekcijai 2007-2010 laikotarpiu nėra teikęs. Taigi, ieškovas nedisponavo tokio dydžio pajamomis, kad būtų galėjęs apeliantei suteikti 60000,00 Lt paskolą. Be to, byloje svarbūs ir N. S. parodymai, kurių pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad pinigus, kuriuos neva 2010-11-16 paskolino apeliantei, jam perdavė E. A., kuris nuėmė juos nuo sąskaitos banke. Tačiau iš šalių pateiktų ir teismo išreikalautų iš bankų sąskaitos išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2011-04-01 E. A. sąskaitoje (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB jokių operacijų nebuvo. Taigi, šie duomenys patvirtina faktą, kad 60000 Lt nuo 2010-11-16 iki šiol E. A. sąskaitose neturėjo ir jų nenuėmė banke. Atsakovai supratę, kad nurodė sau nenaudingas aplinkybes, apeliaciniame skunde nurodė kitą versiją, teigdami, kad E. A. 2008-09-08 (t.y. prieš du metus iki paskolos sudarymo) turėjo 27878 Lt, ką patvirtina valiutos pirkimo kvitas. Tačiau Kauno apygardos teismas nevertino atsakovų kardinalių parodymų pakeitimo, kas nesuderinama su teisingumo vykdymu.
5. Pirmosios instancijos teismas privalėjo ištirti ir vertinti apeliantės poreikį pasiskolinti. Iš ieškovo, liudytojo T. G. parodymų nustatyta, apeliantės anūkas T. G. pažinojo N. S.. T. G. dirbo, kasė griovius pas N. S. mamą. Nustatyta, kad T. G. turėjo skolų. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2009-07-01 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu už administracinius teisės pažeidimus T. G. yra paskirta 4500 litų bauda, 2010-10-18 nutarimu už administracinį teisės pažeidimą T. G. paskirta 300 litų bauda. (2 t. b. l. 93, 94). Iš liudytojo T. G. apklausos galima aiškiai suprasti, kad apeliantė norėjo padėti anūkui T. G. padengti jo turimas skolas už pažeidimus, kuriuos žadėjo apmokėti N. S., ir tokiu būdu sutiko leisti iškirsti apeliantei priklausantį mišką. Taigi, apeliantės nuomone, akivaizdu, kad nei jai, nei jos anūkui nebuvo jokio poreikio skolintis 60 000 Lt, nes apeliantės anūko baudos sudarė tik 4800 Lt. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014 abu atsakovai (N. S. ir E. A.) pripažino, kad notarinėje kontoroje pinigai abiejų sandorių metu nebuvo apeliantei perduoti. Atsakovų aiškinimu pinigai apeliantei buvo perduoti sandorių sudarymo dieną apeliantės namuose. Iš notaro V. L. vaizdo įrašo 2010- 11-16 paskolos sudarymo metu matyti, kad paskolos sutarties apeliantė neskaitė. Taigi, ieškovo pozicija šioje civilinėje byloje, nurodant, kad pinigai apeliantei buvo perduoti notarinėje kontoroje, prieštarauja jo pozicijai nurodytai civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014, ko teismas visiškai nevertino. Teismas nevertino ir nustatytos aplinkybės, kad iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos Kauno skyriaus pažymos matyti, kad civilinės bylos Nr. 3K-3-5/2014 atsakovo E. A. draudžiamos pajamos per laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-05-04 sudarė tik 8334,09 Lt (1 t. b.1.142). Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto ir jo priedų (1 t. b.1.144-148), nustatyta, kad E. A. yra pateikęs metinę pajamų deklaraciją už 2007 metus, iš kurios matyti, jog yra deklaravęs už 2007 metus 3840 litų sumą. N. S. deklaracijų mokesčių inspekcijai 2007-2010 laikotarpiu nėra teikęs. Taigi, apeliantės nuomone, nurodytų ir byloje esančių įrodymų analizė vienareikšmiškai leidžia daryti išvadą, kad pinigai pagal ginčijamą paskolos sutartį jai nebuvo perduoti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės ieškovui 800 Lt išlaidų advokato pagalbai sumokėti surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas. Teismas pagrįstai pripažino, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-5/2014 turi šiai bylai prejudicinę galią, nes šioje nutartyje pripažintas paskolos dalyko - sutartyje nurodytos pinigų sumos - perdavimas I. T. Taip pat nustatyta, jog I. T. neįrodė, kad sutartį pasirašė dėl apgaulės. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad aiškus 60000 Lt sumos perdavimas atsakovei paskolos sutartyje neužfiksuotas, kad neaišku kada ir kokia suma atsakovei galėjo būti perduota, kad atsakovė buvo suklaidinta, neskaitė sutarties ir įsivaizdavo duodantį įgaliojimą miško kirtimui, kad ieškovas pasinaudojo atsakovės sveikatos būkle ir įtakojo atsakovę pasirašyti paskolos sutartį, yra teisiškai nereikšmingi, nes visi šie argumentai ir juos patvirtinantys ar paneigiantys įrodymai buvo vertinami Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-96-568/2012 bei Kauno apygardos teisme 2013-05-08 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2A-98- 221/2013, kurioje galutinę ir neginčijamą nutartį su teisinių santykių, susiklosčiusių tarp I. T. ir N. S., kvalifikavimu, 2014-02-05 dieną priėmė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-5/2014.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos sutartį, sutarčių aiškinimo taisykles ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas ir atsakovė 2010-11-16 sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovė pasiskolino iš ieškovo 60000 Lt, kuriuos paskolos gavėja įsipareigojo gražinti iki 2011-02-01, 60000 Lt dydžio paskolos suma buvo perduota atsakovei iki paskolos sutarties patvirtinimo notarų biure. Paskolos sutartis yra galiojanti, šalių nepakeista ir nepanaikinta, įstatymo nustatyta tvarka ją ginčijo kitoje iškeltoje civilinėje byloje paskolos gavėja, teisme pareiškusi ieškinį paskolos davėjui. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ieškovės reikalavimas panaikinti 2010 11 16 paskolos sutartį, ar 2010 11 16 paskolos sutartį laikyti nesudaryta, yra atmestas (b.l. 41-44, 63-68, 91-100). Ieškovas nagrinėjamoje byloje prašė priteisti iš atsakovės 60000 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės 60000 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-03-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1800 Lt žyminį mokestį ieškovui ir 39,29 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Apeliaciniu skundu šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, esminiai apeliacinio skundo motyvai yra grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas pažeidė įrodymų pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras, netinkamai aiškino ir taikė paskolos teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, teismas nenustatęs, kad pinigai pagal paskolos sutartį yra perduoti paskolos gavėjai, paskolos sutartyje nurodomą sumą nepagrįstai teismo sprendimu priteisė ieškovui. Teismas neįvertino tų faktų, jog apeliantės sveikatos būklė sudarant sutartį buvo prasta ir ji buvo dezorentuota laike ir aplinkoje, todėl ieškovas akivaizdžiai pasinaudojo minėtomis aplinkybėmis ir įtakojo apeliantę pasirašyti jai nepalankią paskolos sutartį, ieškovo draudžiamos pajamos per laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-05-04 sudarė tik 5285,40 litų , todėl ieškovas nedisponavo tokio dydžio pajamomis, kad būtų galėjęs apeliantei suteikti 60000,00 Lt paskolą, skunde taip pat teigiama, jog teismas netyrė poreikio atsakovei skolintis pinigus.
Teisėjų kolegija pažymi, jog paskolos sutartis yra viena iš civilinių teisinių asmenų kreditavimo formų. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.).
Šioje byloje esminis šalių ginčas dėl fakto, ar paskolos davėjas perdavė pinigus paskolos gavėjai pagal sudarytą paskolos sutartį. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 str.). Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad šalys yra sudarę rašytinę paskolos sutartį, kurioje paskolos gavėja I. T. nurodo, kad „pasiskolino iš N. S. 60000 Lt; ji įsipareigoja 60000 lt grąžinti iki 2012 m. vasario 1 d.“. Nors atsakovė ir neigia supratusi, kad pasirašo paskolos sutartį, bei neigia gavusi pinigus pagal paskolos sutartį, tačiau vertinant šalių sudarytos rašytinės paskolos sutarties tekstą matyti, kad sutartyje vartojamos sąvokos yra būdingos paskolos sutarčiai; pareiga pagal šią sutartį nustatyta tik paskolos gavėjui, t. y. nėra nustatyta paskolos davėjo pareiga paskolinti; šalys susitarė ne tik dėl paskolos dydžio, bet ir dėl kitų paskolos sąlygų-grąžinti paskolą prieš terminą, mokėti palūkanas pagal sutartį, praleidus terminą grąžinti paskolą. Šalių sudarytos paskolos sutarties sąlygos, jas vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teikia pagrindą, kad ieškovas šioje byloje įrodė paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo faktą (CPK 176, 177, 185 str.). Atsakovė, remdamasi pinigų negavimo aplinkybe, jai tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė (CPK 176, 177, 185 str.).
Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl teismo netinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos ir neteisingo įrodymų vertinimo (LR CPK 178 str., 185 str.).
Teisėjų kolegija, atmesdama apeliantės argumentus, jog paskolos sutartyje nėra įrašo apie pinigų perdavimą, kas įrodo, kad pinigai nebuvo jai perduoti, pažymi, jog ta aplinkybė, kad rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminologija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką.
Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, pinigų perdavimo gavimo fakto, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje surinktų įrodymų visumą leidžia daryti išvadą, jog pinigus pagal paskolos sutartį apeliantė iš ieškovo gavo, todėl turi prievolę juos grąžinti (LR CPK 178 str. CK 6.870 str., 6.873 str.).
Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriuose aptariama atsakovės sveikatos būklė ir jos poreikis skolintis, teigiama, jog paskolos davėjas neturėjo galimybės suteikti paskolą, kadangi šios aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo faktinis pagrindas, todėl šios aplinkybės neturi reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Nustatyta, kad N. S. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 800 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (b. l. 140, 141). Šias išlaidas ieškovas prašo priteisti iš atsakovės. Atmetus atsakovės I. T. apeliacinį skundą, N. S. iš apeliantės priteistina 800 Lt suma (LR CPK 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš I. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Lt (231,70 EUR) turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.