Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Odeta Gruodienė, sekretoriaujant Gretai Simonavičienei, S. B., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B., nukentėjusiajam B. V.,

teismo posėdyje išnagrinėjo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, nevedusio, nedirbančio, registruoto darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta ten pat, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2016 m. gruodžio 22 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. B. dėl to, kad jis 2016 m. gruodžio 2 d. laikotarpyje 21.00-21.30 val. pavogė dviratį, kuris buvo laikomas Panevėžyje, Įmonių gatvės (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo koridoriuje, šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini), prirakintas kartu su kitu dviračiu. Dėl dviračio vagystės, jo savininkui B. V., gim. (duomenys neskelbtini), padaryta 100 eurų turtinė žala. Tokiais veiksmais jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str.

Teismo posėdyje dalyvavęs R. B. kaltės nepripažino. Paaiškino, ką veikė 2016 m. gruodžio 2 d. neatsimena. 2016 metais, kai dar buvo šilta, yra buvęs Įmonių gatvės (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojamo patalpose, nes padėjo B. V. užnešti dviratį, kurį jis B. V. pardavė už 20 eurų. Parduotas dviratis priklausė jam. Įmonių g. yra buvęs tik vieną kartą, kai pardavė dviratį B. V., daugiau ten nėra buvęs. 2016 m. gruodžio 2 d. prie namo, esančio adresu Įmonių g. (duomenys neskelbtini), nebuvo, jis ten nevaikšto.

Nukentėjusysis B. V., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad jo draugė įvykio dieną turėjo grįžti iš darbo anksčiau, todėl prieš 21 val. priėjęs prie lango pamatė praeinantį R. B.. R. B. eidamas į jų laiptinę dairėsi į langus, mano, kad šis žiūrėjo ar jis yra namuose, ar ne. Priėjęs prie durų, jau buvo apsirengęs striukę, nes manė, kad R. B. ateina pas jį pasiūlyti pirkti dviratį. Pro durų akutę pamatė, kad E. B. eina pro šalį, išgirdo kaip trinktelėjo grandinė, pamanė, kad šis nuėjo pas jo kaimyną D. K.. Po kiek laiko pamatė, kad R. B. eina vienas ir vedasi dviratį. Po kurio laiko jam paskambino D. K. ir paklausė, kad nebėra dviračio, grandinė nukirpta. Dviratis stovėdavo namo koridoriaus gale, kuris yra adresu Įmonių g.(duomenys neskelbtini), prie kaimyno D. K. buto durų. Dviratis buvo surakintas grandine su kitu dviračiu. Kitą dieną nuėjo į postą ir paprašė peržiūrėti vaizdo įrašą, ties laiku 21.12 val. vaizdo įraše pamatė ateinantį R. B., jis jį pažino, matosi kaip pavogė dviratį ir nuvažiuoja. Paskui jau jis dingsta iš vaizdo, todėl mano, kad R. B. dviratį įdėjo į mašiną. Su tyrėja sudėjo visus taškus ir nustatė, kad tas asmuo buvo R. B.. Kai R. B. vedėsi dviratį, jis neatpažino, kad tai jo dviratis.

Pagarsintas teismo posėdžio metu B. V. 2016 m. gruodžio 2 d. prašymas (b. l. 7), kuriame nurodė, kad 2016 m. gruodžio 2 d. nuo pat ryto paliko dviratį Įmonių g. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo koridoriuje. Dviratis buvo surakintas kartus su kitu dviračiu spyna – grandine. Mano, kad dviratį pavogė tarp 21.00 ir 21.30 val., nes kaimynas D. K. dviratį dar matė 20.30 val. išėjęs į bendro naudojimo patalpas parūkyti. D. K. apie 22.00 val. išėjęs į bendro naudojimo koridorių pastebėjo, kad V. V. priklausantis dviratis yra dingęs. D. K. paskambino telefonu ir apie tai informavo. Išėjęs į bendrojo naudojimo koridorių pamatė, kad dviračio nebėra. Dėl vagystės kreipėsi į policiją. Dviratis buvo plentinis, morkavos spalvos su baltai gelsva išilgai einančia juosta, su krepšeliu priekyje juodos spalvos. Patirtą nuostolį vertiną 100 eurų. Prašo, įstatymų nustatyta tvarka atrasti jo dviratį bei asmenis, kurie pasisavino dviratį.

Pagarsintas teismo posėdžio metu B. V. 2016 m. gruodžio 12 d. patikslinimą (b. l. 8), kuriame nurodė, kad dėl 2016 m. gruodžio 2 d. dviračio vagystės iš jo namo koridoriaus, adresu Įmonių g. 19A, šalia 19 buto, Panevėžyje. Įmonių g. yra filmuojama AB(duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kameromis, todėl jis nuvyko į minėtą įmonę tikslu peržiūrėti vaizdo įrašus. 2016 m. gruodžio 2 d. 21.12 val. vaizdo įraše matyti, kaip vyriškis važiuoja dviračiu Įmonių gatve link traukinių bėgių. Atpažino, kad tai jo dviratis ir jį vairavo iš matymo pažįstamas asmuo pravarde (duomenys neskelbtini), vardu (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Atsiminė, kai anksčiau vasarą ar rudenį bendraujant su R., šis jam siūlė įsigyti dviratį. Nesidomėjo iš kur R. gavo dviratį, tačiau pats R. yra pagarsėjęs kaip vagis. Prašo R. nubausti įstatymų nustatyta tvarka.

Pagarsinus parodymus nukentėjusysis B. V. nurodė, kad patikslinimą rašė tyrėja S. A.. Ką surašė tyrėja jis neskaitė, tik pasirašė. Patikslinimas surašyta gerai, tik ne visos aplinkybės užrašytos.

Liudytojas A. D. apklaustas teisme parodė, kad jis gyvena, adresu Įmonių g. (duomenys neskelbtini). Į jį kreipėsi B. V. pasiguosdamas, kad pavogė dviratį. 2016 m. gruodžio pradžioje (buvo penktadienis) apie 21.00 val. jis vaikščiodamas lauke matė pravažiuojantį dviratininką, labai nustebo, kad taip sninga, o asmuo važiuoja dviračiu. Įmonių gatvėje yra akligatvis ir tą dviratininką kažkas pakvietė, kažkoks vyriškis stovėjo su automobiliu, ir jie susitiko gatvės gale. Teritorijoje, kur yra akligatvis, yra įmonė UAB(duomenys neskelbtini), kuri filmuoja savo teritoriją ir dalį kelio. Kaip atrodė asmuo, vairuojantis dviratį, kaip atrodė pats dviratis neįsidėmėjo. R. B. nėra jam matytas. Kaip seniūnaitis jis nuvyko, adresu (duomenys neskelbtini), kalbėjo su namo gyventoju, norėjo susitikti su pačiu žmogumi, nes B. V. paaiškino, jog įtariamasis gali būti asmuo, kuris ten gyvena. B. V. jam pasakė, jog jam pavogė dviratį, kas konkrečiai pavogė nesakė, tik pasakė savo įtarimus kas galimai galėjo pavogti.

Liudytojas D. K. apklaustas teisme parodė, kad jam žinoma, jog buvo pavogtas kaimyno B. V. dviratis. Jis matė kaip nuvarė kaimyno dviratį. R. B. nepažįsta. Mano, kad tada buvo R. B., nes turi panašumo, konkrečiai veido bruožų neįsidėmėjo, bet asmuo turi panašumų. Pareigūnų buvo apklaustas, jį apklausinėjo moteris, tuo metu paaiškinimus davė teisingai.

Pagarsintas teismo posėdžio metu D. K. 2016 m. gruodžio 12 d. paaiškinimą (b. l. 11 ), kuriame nurodė, kad 2016 m. gruodžio 12 d. apie 21.00 val. rūkė prie namo laiptinė, adresu Įmonių g. (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Matė kaip iš minėtos laiptinės išėjo nepažįstamas vyriškis su dviračiu. Vyriškio bruožų neįsidėmėjo. Kad tai kaimyno dviratis nesureagavo. Vyriškis su dviračiu nuvažiavo Įmonių gatve, link akligatvio (link traukinių bėgių). Grįžęs į namus pastebėjo, kad iš koridoriuje buvusių dviejų prirakintų dviračių, buvo tik vienas. Įdėmiai apžiūrėjęs pamatė, kad yra nutrauktas „lenciūgas“, kuriuo buvo pririšti dviračiai. Nedelsiant apie vagystę pranešiau dviračio savininkui - kaimynui B. V..

Pagarsinus parodymus liudytojas D. K. nurodė, kad paaiškinime nurodyti parodymai yra teisingi.

Liudytoja S. A. apklausta teisme parodė, kad šiuo metu dirba Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK operatyvinėje grupėje, prieš tai dirbo viešosios policijos skyriui, tyrėjos pareigose. 2016 m. gruodžio 5 d. buvo registruotas B. V. pareiškimas, jog 2016 m. gruodžio 2 d. nakties metu buvo pavogtas dviratis iš Įmonių g.(duomenys neskelbtini) namo, bendro naudojimo koridoriaus. Tiriant pareiškimą buvo nuvykta į įvykio vietą, bendrauta su B. V., apklausti kaimynai, namo pirmininkas ar seniūnaitis. Ji papildomai raštu apklausė B. V., kaimyną iš Įmonių g.(duomenys neskelbtini) namo, bei seniūnaitį, buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, bendrauta su R. B., kuriam kaip padariusiam nusižengimą, surašytas protokolas. Vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas UAB(duomenys neskelbtini) patalpose, iš vaizdo įrašo buvo darytos foto nuotraukos, vietoje nebuvo galimybės įrašyti įrašą. 2016 m. gruodžio 12 d. patikslinime viskas surašyta iš B. V. žodžių, t. y. visos aplinkybės, kurias nurodė B. V., jokių trumpinimų nebuvo. Surašius patikslinimą, buvo duotas paskaityti ir pasirašyti B. V.. Jokių patikslinimų ar pretenzijų B. V. neišsakė. Aplinkybių, kad B. V. matė kažkokį asmenį nesakė. Jei būtų buvę nurodytos B. V. kitos aplinkybės, ji jas būtų užrašiusi. Byloje esančios foto nuotraukos, iš šitų nuotraukų būtų sunku nustatyti asmenybę, kas važiuoja dviračiu.(b. l. 12-14). Vaizdo įraše geriau vaizdas nesimatė, nuotraukos iš geriausių vietų padarytos. Žiūrint filmuotą medžiagą, matėsi kad dviratį vairuoja vyriškis, daugiau jokių aplinkybių pastebėti nebuvo galima.

Liudytojas G. N. apklaustas teisme parodė, kad dirba Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos patrulis. Posėdžių salėje jam matytas B. V.. Dirbant su kolega S. N. buvo gautas iškvietimas, kad Įmonių g.(duomenys neskelbtini) yra pavogtas dviratis. Atvykus į įvykio vietą

juos pasitiko B. V., kuris nurodė, kur paliko dviratį bei, kad dviratį galėjo pavogti kaimynas gyvenantis priešais nukentėjusįjį. Bandė pasibelsti pas kaimyną, bet niekas durų neatidarė. Iš nukentėjusiojo buvo priimtas prašymas, kurį kiek pamena surašė pats nukentėjusysis. Tiek jis, tiek S. N. nukentėjusiajam paaiškino, kad reikia viską nuosekliai aprašyti, aplinkybės turi būti nurodytos tiksliai. B. V. neminėjo galimai pavogusio dviratį asmens vardo ir pavardės.

Fotolentelės susijusios su dviračio vagyste, iš kurių matyti, kad fotolentelėse vaizdas yra neryškus, identifikuoti asmenį važiuojančiu su dviračiu nėra galimybės, nes vaizdas (b. l. 12) susilieja, vaizdas (b. l. 13) yra ryškesnis, tačiau asmens veido, kuris važiuoja su dviračiu nesimato (b. l. 12-14). Teismo posėdžio metu peržiūrėjus byloje esančias nuotraukas nukentėjusysis B. V. nurodo, kad nuotraukoje, esančioje byloje (b. l. 13), jis atpažįstu savo dviratį, atpažįsta iš ratlankių ir geltonos spalvos; R. B. nurodo, kad nuotraukoje, esančioje byloje (b. l. 13), mato, kad kažkas važiuoja dviračiu, tačiau nurodo, kad asmuo nepašus į jį.

AB(duomenys neskelbtini) pateiktu 2017-03-08 raštu Nr. 020-69, kuriame nurodyta, kad prašomų vaizdo įrašų pareikti negali, nes jų video registravimo sistema atmintyje palaiko apie 2-3 mėnesius duomenų. Šiai dienai (2017-03-06) anksčiausiai pasiekiama įrašo diena 2016-12-14. Visi ankstesni vaizdo duomenys yra ištrinami sistemos automatiškai įrašant naujausius įrašus. Tad negali pateikti 2016-12-02 dienos įrašų, nes jų tiesiog nėra sistemoje (b. l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymus, daro išvadą, kad R. B. veiksmuose nėra ATPK 50 str. numatyto pažeidimo požymių, todėl byla nutrauktina.

ATPK 50 straipsnis numato atsakomybę už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. Kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50 str., būtina nustatyti šio teisės pažeidimo objektyvinę pusę sudarančius asmens neteisėtus veiksmus užvaldant nedidelės vertės svetimą turtą, o taip pat ir subjektyvųjį požymį – kaltę, kuri šiuo atveju gali būti tik tyčia.

Analogiškos įstatymo nuostatos numatytos naujajame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK), kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ANK 108 straipsnis numato atsakomybę už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK 7 straipsnyje numatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

Nagrinėjamoje byloje R. B. neigia, kad jis vagystės būdu užvaldė B. V. priklausantį dviratį, nurodydamas, kad jis vagystės dieną, kai buvo pavogtas B. V. dviratis, nebuvo Įmonių gatvės (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo koridoriuje, tuo adresu yra buvęs tik vieną kartą, kai nukentėjusiajam 2016 m. (kai buvo šiltą) pardavė dviratį. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie paneigtų tokius R. B. paaiškinimus ir patvirtintų, kad jis atliko veiksmus, kurie galėtų sudaryti objektyviuosius vagystės požymius. Nukentėjusysis B. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad vagystės dieną jis pro langą matė kaip į jo namo, esančio Įmonių g.(duomenys neskelbtini), Panevėžyje, laiptinę įėjo R. B., kuris eidamas į laiptinę dairėsi į langus, pro durų akutę pamatė, kad E. B. eina pro šalį, išgirdo kaip trinktelėjo grandinė, po kiek laiko pamatė, kad R. B. eina vienas ir vedasi dviratį. Tačiau nukentėjusysis tokius parodymus nurodė tik teismo posėdžio metu, kai prieš tai rašydamas prašymą savo ranka iš karto po įvykio, t. y. 2016 m. gruodžio 2 d. nurodė, kad apie tai, kad jo dviratis pavogtas sužinojo iš kaimyno D. K., prašė nustatyti asmenis, kurie pasisavino jo dviratį; 2016 m. gruodžio 12 d. apklausos metu surašant patikslinimą, nurodo, kad peržiūrėjus vaizdo medžiagą AB(duomenys neskelbtini) atpažino, kad jo pavogtą dviratį vairavo iš matymo pažįstamas vardu R., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių nepatvirtina bylose surinkti ir ištirti įrodymai. R. B. viso proceso metu neigė įvykdęs vagystę. Liudytojas A. D. nurodė, kad jis neįsidėmėjo asmens vairavusio dviratį, R. B. nėra jam matytas, liudytojas D. K. nurodė, kad R. B. nepažįsta, mano, kad galėjo būti R. B., nes turi panašumo, veido bruožų neįsidėmėjo, liudytoja S. A. nurodė, kad žiūrint filmuotą medžiagą matėsi, kad dviračiu važiuoja vyriškis, tačiau daugiau jokių aplinkybių pastebėti nebuvo galima, t. y. įvardinti konkrečiai kas važiuoja dviračiu, iš vaizdo įrašo buvo atspausdintos geriausią ryškumą ir matomumą turėjusios fotonuotraukos. Tokius liudytojos S. A. parodymus patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 12-14). Teismui peržiūrėti vaizdo įrašo nėra galimybės, nes pareikalavus pateikti iš AB (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašą buvo gautas atsakymas, kad vaizdo įrašo pateikti neturi galimybių, nes 2016-12-02 dienos įrašų nebėra sistemoje (b. l. 59). Nukentėjusiojo teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, t. y. kad jis vagystės dieną matė į jo gyvenamojo namo laiptinę įeinantį R. B., matė iš laiptinės išeinantį R. B. vedantį dviračiu, ir šias aplinkybes jis nurodė tiek policijos pareigūnams, tiek tyrėjai, yra paneigti liudytojų S. A., G. N. ir iš dalies A. D. parodymais, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. G. N. nurodė, jog atvykus į įvykio vietą nukentėjusysis nurodė, kad dėl vagystės įtaria kaimyną gyvenantį priešais nukentėjusįjį, S. A. nurodė, kad rašant aplinkybių patikslinimą nukentėjusysis tik po peržiūrėto vaizdo įrašo nurodė, kad atpažino asmenį vardu R., gyvenantį (duomenys neskelbtini), A. D. patvirtino aplinkybę, kad nukentėjusysis jam nurodė, kad įtariamasis gali būti asmuo, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau nei vardo, nei pavardės nesakė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą darytina išvada, kad R. B. kaltė dėl ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis padarė smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu, nėra įrodyta.

Pažymėtina kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kaip ir nuosprendis baudžiamojoje byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Administracinės atsakomybės (lygiai taip pat, kaip ir baudžiamosios atsakomybės) pagrindas – veikos sudėties buvimas asmens veiksmuose. Konkrečių veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu padaręs administracinį pažeidimą, negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais jo kaltę padarius administracinį pažeidimą bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Bet kokios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo). Darytina išvada, kad išnaudojus visas aplinkybes, tačiau nepašalinus abejonių ir neįrodžius, kad R. B. pavogė svetimą nukentėjusiajam B. V. priklausantį turtą, administracinė byla jo atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015-06-25 Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kad R. B. atžvilgiu byla nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, jo veika neperkvalifikuotina, nes neturi administracinio nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsniu,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50 straipsnį R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teismui.