Utenos apylinkės teismo nuosprendis

1.1.5.1.2.;1.1.7.2.5.;1.1.8.9.2.;1.2.4.1.;1.2.26.2.1.;2.1.15.3.3.2.;2.3.6.4.5.

NUOSPRENDIS

2013 m. gruodžio mėn. 6 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Ž., asm.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų pagal LR BK 135 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., padarymo; D. K., asm.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos pagal LR BK 284 str. 1 d., padarymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo įtariamas tuo, jog jis, 2012 m. liepos 22 d., apie 10.00 val., Molėtų r., Joniškio sen., Joniškio mstl., viešoje vietoje prie Molėtų rajono vartotojų kooperatyvo parduotuvės, bendrai dalyvaudamas su D. K., pašalinių žmonių akivaizdoje, apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkai, tarpusavio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį A. G. į galvą, o nukentėjusiajam nugriuvus dar spyrė į galvą ne mažiau 5 kartų ir vieną kartą į šoną, tuo padarydamas A. G. sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. stiprų kairės akies srities sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, pojungine kairės akies obuolio kraujosruva, kiauryminiu kairės akies obuolio pažeidimu (ragenos plyšimu) su kairės akies obuolio vidinių dangalų iškritimu bei kraujo išsiliejimu į kairės akies priekinę kamerą ir kairę akį, kairės akiduobės vidinės sienos lūžiu, kas komplikavosi kairės akies regėjimo netekimu, o D. K. pribėgęs prie gulinčio A. G., tyčia spyrė nukentėjusiajam į šoną, sukeldamas A. G. fizinį skausmą bei tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką,

Kaltinamasis D. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo įtariamas tuo, jog jis 2012 m. liepos 22 d., apie 10.00 val., Molėtų r., Joniškio sen., Joniškio mstl., viešoje vietoje prie Molėtų rajono vartotojų kooperatyvo parduotuvės, bendrai dalyvaudamas su E. Ž., pašalinių žmonių akivaizdoje, apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkai, tarpusavio konflikto metu, E. Ž. tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį A. G. į galvą, o nukentėjusiajam nugriuvus, spyrė į galvą ne mažiau 5 kartų ir vieną kartą į šoną, ko pasekoje A. G. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. stiprus kairės akies srities sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, pojungine kairės akies obuolio kraujosruva, kiauryminiu kairės akies obuolio pažeidimu (ragenos plyšimu) su kairės akies obuolio vidinių dangalų iškritimu bei kraujo išsiliejimu į kairės akies priekinę kamerą ir kairę akį, kairės akiduobės vidinės sienos lūžiu, kas komplikavosi kairės akies regėjimo netekimu, D. K. pribėgęs prie gulinčio A. G., tyčia spyrė nukentėjusiajam į šoną, taip sukeldamas A. G. fizinį skausmą bei tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką,

Kaltinamasis E. Ž. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog 2012 m. liepos 22 d. dar prieš 8 val. su D. K. nuėjo prie parduotuvės. Parduotuvė dar buvo uždaryta ir belaukiant surado mobilųjį telefoną. Adresų knygoje surado A., R. ir M. G. telefonus. Suprato, kad telefonas kažkieno iš jų aplinkos. Paskambino, atsiliepė R. G., pasakė, kad ateitų pasiimti telefono. R. G. atėjo su L. L. ir jie grąžino telefoną. L. norėjo atsidėkoti, bet ji neturėjo pinigų, tai alaus jis ir D. K. nupirko už- savo pinigus. Paskui atėjo M. R., vėliau A. ir M. G.. M. nuėjo į parduotuvę, o A. nuėjo prie L., jie pykosi, A. sudavė L. delnu, paskui jie nuėjo tolyn ir L. buvo suduotas stiprus smūgis kumščiu. L. parkrito ir jis nubėgo prie jų ir sudavė A. vieną smūgį, o D. K. jam spyrė į šoną. Jis padėjo L. atsikelti ir jie nuėjo prie parduotuvės, A. nuėjo namo. A. G. jis sudavė vieną smūgį. Po smūgio L. A. barėsi, jo agresija nesibaigė. Al. buvo truputi atsisukęs į jį, jis nematė kur smūgiuoja, trinktelėjo ir tiek, tada A. G. pargriuvo. Jis netyčia sudavė, jis norėjo apginti moterį, nes išprovokavo A. G.. Nemano, jog A. G. ir L. L. būtų pavykę išskirti. Po L. L. suduoto smūgio A. G. buvo agresyvus. Suduodant smūgį A. G. jis neturėjo jokio kastelto. Smūgis buvo suduotas kumščiu. Jis ankščiau sportavo, kilnojo svarmenis. Kai atsikėlė jo veidas buvo kraujuotas, bet nežino ar jis išmušė akį, gal A. G. dar kur buvo. Jis smūgį pripažįsta, bet nepripažįsta, kad spardė. Ieškinį pripažįsta iš dalies. Sutinka atlyginti 10000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis E. Ž. parodymų patikrinimo vietoje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė įvykio vietą (b.l.93-98).

Kaltinamasis D. K. dėl jam inkriminuojamos veikos prisipažino ir parodė, jog spyrė A. G. į šoną, jis po Ž. smūgio gulėjo. Atėjo į parduotuvę ir rado mobilųjį telefoną, ten buvo G. numeriai. Paskambino R. Jis atėjo pasiimti telefono su L.. Jiems jie davė išgerti alaus, L. pasakė, kad už radinį nupirktų alaus, bet ji neturėjo pinigų, tai patys nupirko dar. Paskui atėjo R., dar išgėrė. Apie 10 val. atėjo A. ir M. G.. Mindaugas nuėjo į parduotuvę, o A. nuėjo prie L., jie pradėjo bartis. Paskui jai smogė kumščiu, pamatė L. gulinčią ant grindinio. Nubėgo prie jų. Brolis kumščiu sudavė A. į veidą, jis parkrito. Tada jis spyrė. Paskui matė, kad A. sėdi ir jam iš akies bėga kraujas. Jie pakėlė L. ir nuėjo prie parduotuvės. Negali paaiškinti kodėl spyrė, nežino. Tad buvo išgerta nemažai. Gal 10 litrų alaus 8 laipsnių stiprumo išgėrė 4-5 žmonės. Jis jautėsi apsvaigęs. Jis matė agresiją iš nukentėjusiojo pusės.

Kaltinamasis D. K. parodymų patikrinimo vietoje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė įvykio vietą, bei parodė kaip buvo suduoti smūgiai nukentėjusiajam. (b.l.126-131).

Nukentėjusysis A. G. paaiškino, kad 2012-07-22 kaltinamieji rado jo sugyventinės L. L. telefoną ir paskambino, kad ateitų pasiimti. L. L. nuėjo prie parduotuvės pasiimti telefono. Jie už surastą telefoną paprašė pastatyti alaus. Jis tuo metu buvo namuose, paskui su broliu nuėjo prie parduotuvės ir pakvietė L., kad eitų namo. Eidami namo jie susipyko ir jis jai trinktelėjo, ji parkrito. Ji sąmonės praradusi nebuvo. Jis jai sakė kelkis, einam namo. Pribėgo broliai, vienas prie jos, kitas lyg tai jam smūgiavo. Jis buvo nusisukęs, kai pribėgo ir trenkė per galvą. Jis nukrito, tada pradėjo spardyti ir daužyti. Kai bandė keltis spyrė į akį ir pažeidė. Smūgių buvo daug, iš visų pusių, buvo skausmas ir kraujas pradėjo bėgti iš akies. Kai kaltinamųjų tėvas pradėjo šaukti, tai jie nusiramino. Pirmas smūgis buvo į galvą iš nugaros, paskui parkrito ir pradėjo spardyti. Kai atsikėlė, sunkia orientavosi,. Užsidengęs akį nuėjo namo. Po sužalojimo stipriai pasikeitė gyvenimo kokybė, negali įsidarbinti, reikia nuolat vartoti vaistus, taip pat raminančius. Buvo atlikta viena operacija, bet reikia daryti antrą labai sudėtingą operaciją, nes nėra lęšio, rainelė suplėšyta, dar reikia daryti inplantą. Ligoninėje buvo 3 d., nes neturėjo draudimo. Paskui registravausi Darbo biržoje, atsirado draudimas.

2013-02-27 Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 247/12 (14) nustatyta, kad A. G. nustatytas stiprus kairės akies srities sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, pojunginine kairės akies obuolio kraujosruva, kiauryminiu kairės akies obuolio pažeidimu (ragenos plyšimu) su kairės akies obuolio vidinių dangalų iškritimu bei kraujo išsiliejimu į kairės akies priekinę kamerą ir kairę akį, kairės akiduobės vidinės sienos lūžiu. Sužalojimai komplikavosi kairės akies regėjimo netekimu. A. G. nustatytų sužalojimų padarymas paaiškinamas ir nuo vieno trauminio poveikio kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu į kairės akies sritį, smūgio pasekoje, galimai smūgiuojant koja. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis į gydymo įstaigą, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-07-22). Dėl kairės akies kiauryminio sužalojimo, kuris komplikavosi pilnu kairės akies aklumu, kai iki traumos A. G. regos aštrumas kaire akimi buvo lygus 1,0, nukentėjusysis prarado 35 procentus bendro darbingumo, o tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. (b.l.42-45).

Liudytoja L. L. paaiškino, jog ryte jai paskambino ir pasakė, kad rado jos telefoną. Ji buvo pametusi telefoną šeštadienį. Sekmadienį telefono pasiimti ėjo su sugyventinio broliu. Ji su savimi pinigų neturėjo, pasiskolino ir išgėrė alaus. Paskui su kitu broliu atėjo A. ir pakvietė namo. Beeinant jis jai trinktelėjo ir ji parkrito. A. ant jos supyko, nes ji su vyrais gėrė alų. Jis trinktelėjo iš pavydo. Jis ir ankščiau ją pastumdavo, bet ji duodavo atgal. Kai parkrito, sąmonės neprarado, bet galva svaigo. Ten buvo kaltinamieji ir dar keli vyrai, kurių ji nepažįsta. Prie jos pribėgo kaltinamasis, pažiūrėjo ar skilimo nėra, paskui ji nieko nematė. Ji nukrito ant asfalto, ant nugaros. Kai ji parkrito, atsisėdo ant asfalto ir sėdėjo, nematė kas pribėgo. Po įvykio jie toliau su A. broliu laistė telefoną. A. nuėjo namo. Mano, jog kaltinamieji ją norėjo apginti, gal specialiai į tą akį trenkti nenorėjo. Neprisimena keliese prie jos pribėgo po smūgio, nes svaigo galva. Paties mušimo ji nematė. Po muštynių abu kaltinamieji kartu gėrė alų, sako kaip tai galima moterį stumdyti. Po dviejų valandų išvažiavo į Vilnių namo. Iš karto į ligoninę nesikreipė, bet kai pradėjo bėgti kraujas, važiavo į Lazdynų ligoninę.

Liudytojas G. R. paaiškino, jog prie parduotuvės susitiko su E. Ž., parduotuvė buvo atidaryta, gėrė alų. Buvo nemažai žmonių, buvo ir D. K.. Kai jis atėjo, jie jau turėjo alaus. Buvo atėjusi L., nes vienas iš kaltinamųjų surado jos telefoną, už telefono suradimą jie paprašė alaus. L. nuėjo į parduotuvę ir nupirko alaus. Gėrė jis, E., D., jo brolis E. R., L.. Nemažai bambalių buvo. Atėjo Al. išsivesti L. ir nusivedė į namų pusę. Jie barėsi, paskui pasigirdo trenksmas ir matė, kad ji guli ant šaligatvio. D. pribėgo prie L., o E. smūgiavo G. į galvą. Jis pasėdėjo pritūpęs ir nuėjo namo. Jis matė vieną smūgį. Matė, kaip pritūpę, už akies susiėmęs G. sėdėjo, paties smūgio nematė. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino. Kaip G. sudavė L., jis nematė.

Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja, jog E. Ž. kaltė dėl A. G. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo ir D. K. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo iš dalies nepasitvirtino. Teismas konstatuoja, jog kaltinamųjų parodymai yra nuoseklūs ir šiems parodymams netikėti nėra jokio pagrindo. E. Ž. buvo kaltinamas, jog jis tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį A. G. į galvą, o nukentėjusiajam nugriuvus dar spyrė į galvą ne mažiau 5 kartų ir vieną kartą į šoną. Šis kaltinimas iš dalies nepasitvirtino. E. Ž. nuo pat pirmos apklausos aiškino, jog jis A. G. sudavė tik vieną smūgį į veido sritį ir daugiau A. G. nemušė. Paaiškino, jog vieną smūgį į šoną gulinčiam A. G. sudavė D. K.. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog A. G. nustatytų sužalojimų padarymas paaiškinamas ir nuo vieno trauminio poveikio kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu į kairės akies sritį, smūgio pasėkoje, galimai smūgiuojant koja (b.l.45). Kitų sužalojimų A. G. kūne specialiste neaptiko. Beje medicininiuose dokumentuose taip nėra aprašyti jokie kiti A. G. kūno sužalojimai (b.l.43-44). Todėl kaltinimas, jog kaltinamasis E. Ž. spyrė nukentėjusiajam A. G. 5 kartus į galvą ir vieną kartą į šoną, nepasitvirtino ir byloje nėra jokių įrodymų. Kaltinamasis E. Ž. praeityje sportavo, kilnojo svarmenis. Todėl teismas tiki jo nuosekliems parodymams, jog jis nukentėjusiajam kumščiu sudavė į veido sritį tik vieną smūgį. Specialisto išvadoje nurodyta, jog smūgis galėjo būti suduotas galimai smūgiuojant koja yra prielaida, ir nepatvirtinta bylos įrodymų visetu. Abu kaltinamieji nuo pat pirmų apklausų- paaiškinimų parodė, jog kaltinamasis E. Ž. sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į veido sritį, o jam pargriuvus, kaltinamasis D. K. spyrė vieną kartą į šoną (b.l.10-11). Šiuos savo paaiškinimus kaltinamieji patvirtino įtariamųjų apklausos metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Gi nukentėjusysis A. G. paaiškinime nurodė, jog nukentėjusieji jį pargriovė o paskui suspardė (b.l. 7). Šis paaiškinimas buvo surašytas 2012-07-30 d. Ir tik 2013-01-25 d. liudytojo apklausos metu nukentėjusysis paaiškino ir suskaičiavo, jog jam buvo suduotas vienas smūgis į galvos sritį bei jam pargriuvus į galvą buvo spirta ne mažiau 5 kartų, o į kūną ne mažiau 2 kartų. (b.l.20). Šių parodymų nepatvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog A. G. buvo suduotas vienas smūgis į kairės akies sritį. Taigi, teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamiesiems ir daro išvadą, jog 2012-07-22 d., apie 10 val., A. G. kaltinamasis E. Ž. ranka sudavė vieną smūgį į veido sritį ir jam pargriuvus D,K. įspyrė gulinčiam nukentėjusiajam A. G. į šoną, sukeldamas jam fizinį skausmą. Tai patvirtina abiejų kaltinamųjų paaiškinimai, įtariamųjų parodymai, bei jų parodymų patikrinimo vietoje protokolai. Iš dalies kaltinamųjų parodymus patvirtino liudytojas G. R..

Teismas daro išvadą, jog kaltinamasis E. Ž. ranka suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam A. G. į veido sritį ir jam sunkiai sutrikdydamas sveikatą, veikė būtinosios ginties ribų peržengimo sąlygomis.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (2012 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-313/2012).

Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąją gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis. Pažymėtina, kad tą aplinkybę, jog kėsinimasis (ar jo grėsmė) yra toks, nuo kurio galima būtinoji gintis, gali patvirtinti ir ankščiau, t.y. tokio kėsinimosi padaryti besikėsinančiojo ar kitų, su juo susijusių asmenų, nusikalstami veiksmai.

Pagal BK 28 str. 2 d. vertybė, kuri yra saugoma baudžiamojo įstatymo bei gali būti ginama, yra ir visuomenės interesai. Neabejotinai visuomenės interesas yra tai, kad viešoje vietoje būtų užtikrinta visuomenės rimtis ir tvarka.

Nukentėjusysis A. G. viešoje vietoje, prie parduotuvės, pašalinių žmonių akivaizdoje sumušė savo sugyventinę L. L.. Nuo suduoto smūgio L. L. nukrito ir prarado sąmonę (A. G. 2012-07-30 paaiškinimas- b.l.7). Tai matė prie parduotuvės buvę kaltinamieji ir kiti asmenys. Minėti nukentėjusiojo veiksmai suponavo ir prie parduotuvės esančių žmonių teisę duoti atkirtį asmeniui, pažeidusiam viešėją tvarką, tai yra iš esmės teisę į būtinąją gintį, kuri gali būti įgyvendinta neatsižvelgiant į tai, ar galima buvo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d.: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Minėtoje situacijoje nukentėjusiojo A. G. padaryti agresyvūs veiksmai, kuomet jis viešoje vietoje sumušė savo sugyventinę L. L., laikytini pavojingu kėsinimusi, nes buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei sumušta moteris. Pasak mačiusiųjų konfliktą , A. G. po suduoto L. L. smūgio, pasilenkė prie jos ir tada kaltinamasis E. Ž. manydamas, jog pavojingas kėsinimasis dar nesibaigė, siekdamas atremti A. G. naudojamą smurtą prieš moterį, pribėgo prie jo ir sudavė vieną smūgį jam į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis E. Ž. yra stipraus fizinio sudėjimo, praeityje sportavo, kilnojo svarmenys, todėl darytina išvada, jog jis atremdamas A. G. pavojingą kėsinimąsi, kuomet jis sudavė smūgį L. L. ir ji pargriuvo aukštielninka, peržengė būtinosios ginties ribas. Konstatuotina, jog kaltinamasis E. Ž. peržengdamas būtinosios ginties ribas padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, nes būdamas fiziškai stipriu, neįvertino A. G. veiksmų pobūdžio ir pavojingumo bei savo suduoto smūgio pasekmių.

Kaltinamojo E. Ž. veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d. Kaltinamasis E. Ž. peržengdamas būtinosios ginties ribas 2012-07-22 d. 10 val. prie Molėtų rajono vartotojų kooperatyvo parduotuvės, apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį A. G. į veido sritį, padarydamas A. G. sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. stiprų kairės akies srities sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, pojungine kairės akies obuolio kraujosruva, kiauryminiu kairės akies obuolio pažeidimu (ragenos plyšimu) su kairės akies obuolio vidinių dangalų iškritimu bei kraujo išsiliejimu į kairės akies priekinę kamerą ir kairę akį, kairės akiduobės vidinės sienos lūžiu, kas komplikavosi kairės akies regėjimo netekimu. Pagal LR BK 284 str. 1 d. kaltinamasis R. Ž. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiuo konkrečiu atveju viešąją tvarką pažeidė nukentėjusysis, nes jis viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje pavartojo smurtą prieš moterį, o kaltinamasis E. Ž. siekdamas nutraukti pavojingą kėsinimosi, peržengdamas būtinosios ginties ribas sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Kaltinamojo D. K. veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 284 str. 1 d. Kaltinamasis D. K. 2012-07-22 d., apie 10 val. prie Molėtų rajono vartotojų kooperatyvo parduotuvės, apsvaigęs nuo alkoholio pribėgęs prie gulinčio A. G., tyčia spyrė nukentėjusiajam į šoną, sukeldamas A. G. fizinį skausmą bei tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. D. K. pažeidė viešėją tvarką, nes be jokios priežasties, kai pavojingas kėsinimasis L. L. atžvilgiu jau buvo pasibaigęs (nuo E. Ž. suduoto smūgio A. G. gulėjo ant žemės), pribėgo prie gulinčio A. G. ir jam vieną kartą koja įspyrė į šoną, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Iš kaltinamųjų E. Ž. ir D. K. kaltinimų šalintina aplinkybė „bendrai dalyvaudamas“. Nes kaltinamųjų veiksmai nebuvo iš anksto suderinti ir kaip sunkaus sveikatos sutrikdymas, peržengiant būtinosios ginties ribas, taip ir viešosios tvarkos pažeidimas buvo atlikti spontaniškai. O kaltinamasis D. K. apskritai negalėjo paaiškinti, kodėl jis tai padarė.

Kaltinamieji E. Ž. ir D. K. neteisti (b.l.72, 106), administracine tvarka nebausti (b.l.81, 116-117), psichiatrinio ir priklausomybių kabinėto įskaitoje neįregistruoti (b.l.76,109), charakterizuojami teigiamai (b.l. 77,111). Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, jog kaltinamieji dėl padaryto prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, jog kaltinamieji veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo E. Ž. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų kategorijos.

Kaltinamojo D. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos.

Nustatydamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str.

Kaltinamajam E. Ž. LR BK 62 str. 2 d. 5 p. tvarka skirtinas laisvės apribojimas.

Kaltinamajam D. K. skirtinas laisvės apribojimas.

Valstybinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo A. G. gydimo pareiškė 2938,11 Lt ieškinį (b.l.50-56). Šis ieškinys teisėtas ir pagrįstas ir turi būti tenkintinas visiškai.

Nukentėjusysis A. G. prašė solidariai priteist iš kaltinamųjų E. Ž. ir D. K. 150768 Lt turtinės ir neturtinės žalos (22-33, 200-201). Šį ieškinį kaltinamieji iš dalies pripažino ir sutiko atlyginti 10000 Lt pripažino. Nukentėjusysis teismui pateikė įrodymus tik dėl 268 Lt turtinės žalos (b.l.200-201). Tačiau šie įrodymai nepagrindžia nukentėjusiojo patirtos žalos. Iš kontaktinių lęšių centro kvito matyti, jog A. G. pirko korekcinius akinius nuotoliui matyti. A. G. dėl nusikalstamos veikos nemato kaire akimi, todėl šios išlaidos akiniams neturi nieko bendro su nusikalstama veika padaryta žala. Taigi nukentėjusysis nepateikė teismui jokių įrodymų dėl patirtos turtinės žalos, todėl šioje dalyje ieškinys netenkintinas. 150000 Lt ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamųjų E. Ž. ir D. K. solidariai priteistina 15000 Lt, nes dėl nusikalstamų veikų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą.

Nukentėjusįjį A. G. byloje atstovavo advokatas Ramūnas Mikulskis ir jo atstovavimo išlaidos sudaro 1500 Lt (b.l.181-182) Šios advokato išlaidos LR BPK 106 str. 2 d. tvarka solidariai priteistinos iš kaltinamųjų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 str. , 301-304 str. str., 305 ,307 str. str. , teismas

nusprendžia:

E. Ž., pripažinti kaltu padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1d. ir taikant BK 28 str. 3 d. bei 62 str. 2 d. 5 p. nuteisti vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo. Įpareigoti E. Ž. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 150 valandų Molėtų rajono Joniškio seniūnijoje ar kitoje įstaigoje arba organizacijoje. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turintį nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. K. pripažinti kaltu padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1d. ir nuteisti vienerių metų laisvės apribojimo. Įpareigoti D. K. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų Molėtų rajono Joniškio seniūnijoje ar kitoje įstaigoje arba organizacijoje.

Nukentėjusiojo A. G. 150768 Lt civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir solidariai iš kaltinamųjų E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti A. G. 15000 Lt.

Civilinio ieškovo- Valstybinės ligonių kasos 2938,11 Lt dydžio civilinį ieškinį patenkinti ir iš E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a.k. (duomenys neskelbtini), solidariai priteisti Valstybinei ligonių kasai 2938,1 Lt.

A. G. iš kaltinamųjų E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a.k. (duomenys neskelbtini), solidariai priteisti 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kardomąsias priemones- rašytinius pasižadėjimus neišvykti kaltinamiesiems E. Ž. ir D. K. palikti iki įsiteisės nuosprendis.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.