- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-24
- Bylos Nr.
- e2YT-6366-1099/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02133-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Pareiškėjas
- I. M., Š. M.
- Suinteresuotas asmuo
- M. M., valstybės įmonė Turto bankas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. M. ir Š. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo M. M., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai I. M. ir Š. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų senelė F. D. J., mirusi (duomenys neskelbtini), po pareiškėjų senelio L. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė pastarojo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paliktą turtą.
2. Nurodo, kad po L. J. mirties į notarą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, tačiau palikimą, t. y. žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini), priėmė pareiškėjų senelė F. D. J., mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi jį valdyti, t. y. mokėjo mokesčius, naudojosi turtu. Pareiškėjai aiškina, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (senelio mirties) iki (duomenys neskelbtini) (senelės mirties) F. D. J. mokėjo visas nurodyto buto komunalinių paslaugų išlaidas, todėl faktiškai turtą valdė; be kita ko, minėtas turtas buvo įgytas santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neturi duomenų, jog L. J. palikimą būtų palikęs valstybei. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo M. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
6. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad L. J. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su F. D. J.; turėjo vaiką – suinteresuotą asmenį M. M. ir du vaikaičius – pareiškėjus I. M. ir Š. M. L. J. sutuoktinė F. D. J. mirė (duomenys neskelbtini).
7. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
8. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
9. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjų senelė F. D. J. po sutuoktinio L. J. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini); toliau naudojosi nurodytu turtu, mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina pareiškėjų pateikti buto komunalinių paslaugų mokėjimo kvitai laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
10. Remiantis bylos duomenimis, po L. J. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotu mirusio asmens L. J. testamentu nurodyti įpėdiniai – I. M. ir Š. M. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po L. J. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad F. D. J. po sutuoktinio mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusi palikimą (CK 5.51 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad F. D. J. po sutuoktinio L. J. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas pareiškėjams I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir Š. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.