Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2015-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-356-718/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-04-14
Bylos Nr.
1-356-718/2015
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-01777-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Nukentėjusysis
E. G.
Kaltinamasis
M. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-356-718/2015(Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01777-2014-5)Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.3; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1.; 2.3.6.4.5. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 14 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Jurgitai Jakumaitei,dalyvaujant prokurorei Rasai Morenienei,nukentėjusiajai E. G.,

nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei V. S.,

kaltinamajai M. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) taksi dispečere, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Klaipėda, teista:

2007-08-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. ir 236 str. 1 d. bauda 10 MGL (1300 Lt), bauda sumokėta 2007-08-29;2011-05-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2011-11-10 KLaipėdso apygardos teismo nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. 10 MGL dydžio (1300 Lt) bauda, baudos nesumokėjusi, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.

Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji M. G. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą mažametei savo dukrai, tai yra 2014 m. lapkričio 9 d. apie 20.15 val., būdama namuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, su plaukų tiesintuvo laidu tris kartus sudavė savo mažametei dukrai E. G., gim. (duomenys neskelbtini), į kojų sritį ir suėmusi už plaukų tempė, taip sukėlė skausmą ir padarė poodinės kraujosruvas abiejų blauzdų viršutinių trečdalių išoriniuose paviršiuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji M. G. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną ji miegojo, dukra E. buvo pas močiutę. Tuo metu gyveno viena su dukra vieno kambario bute. 2014 m. lapkričio 9 d. 17 val. ji paskambino į močiutės laidinį telefoną, ten pas močiutę buvo dukra, ir paklausė kur yra E.. Su dukra nekalbėjo, kalbėjo su savo močiute, pasakė jai, kad dukra grįžtų namo. Dukra grįžo apie 18 val. Ji liepė dukrai susitvarkyti stalą, rūbus. Kilo konfliktas, dukra liepė nevadovauti, pasakė, jog norėtų eiti į vaikų namus. Jos abi su dukra rėkė, abi yra emocionalios. Prie lovos buvo plaukų tiesintuvas, fenas. Ji, M. G., trenkė dukrai E. tiesintuvo laidu per kojas apie porą kartų. E. G. buvo apsirengusi, ji stovėjo. E. pradėjo cypti. Ji, M. G., išsigando ir paskambino savo motinai. Bandė raminti dukrą, bet ji neprisileido jos. Už plaukų dukrai netempė. galėjo galbūt patraukti ar stumti E.. Mama iškvietė brolį, jie pranešė policijai. Mėlynių dukros kūne nematė. Jai neleido bendrauti su dukra apie 3 mėnesius. Ji atsiprašė dukros, už tokį elgesį, dabar jų santykiai geri.

Nukentėjusioji E. G. parodė, jog jai 11 metų. M. G. yra jos mama. Nelabai prisimena, ar tempė ją, E. G., už plaukų. Pamiršo visą tą situaciją, nenori prisiminti, bet ankščiau apklausiama sakė tiesą. Nedažnai ją muša mama. Jos su mama susibardavo, susitaikydavo ir vėl gyvendavo. Susitaikė su mama. Mama jai sudavė laidu per kojas, buvo mėlynių.

Liudytojas M. G. parodė, kad yra M. G. brolis. Tą dieną, kai buvo iškviesta policija, paskambino jam mama į mobilų telefoną ir sakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini), nes ten jo, M. G., laukia policija ir negali įeiti. Jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas sesę, ten jau buvo policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė jo mama. Bute dar buvo sesuo ir nukentėjusioji. Policininkas apklausė E.. E. G. pasakė, kad jos mama ją mušė su laidu, tada policijos pareigūnai priėmė sprendimą vežti nukentėjusiąją ir sesę į policijos komisariatą. Sesuo buvo nusiteikusi agresyviai. Pareigūnai jo, M. G., paprašė savo automobiliu nuvežti E. iki policijos komisariato. Jis važiavo iš paskos policijos mašinos, parašė policijoje paaiškinimą, jam buvo laikinai perduota dukterėčia. Mergaitė buvo nuvežta pas ekspertą apžiūrai, rodė tas vietas, kur mušė. E. sakė, kad gavo su laidu per kojas, mama tampė už plaukų.

Liudytoja N. G. nurodė, kad M. G. yra jos dukra. Ji sėdėjo savo kambaryje, skaitė knygą, kai išgirdo savo mamą, S. V., šaukiant ,,M., ką tu darai“. Ji išbėgo į koridorių, po to į mamos kambarį, sakė duoti jai telefono ragelį. Klausė M. kas yra. M. G. telefonu savo dukrai E.sakė ,,užsičiaupk, užmušiu“. Ji, N. G., savo dukrai M. sakė: „ jei tu nebaigsi, aš kviesiu policiją“, nes vaikas cypė. Ji tada paskambino 112 ir sūnui, liepė jam važiuoti pas M..

Liudytoja S. V. nurodė, kad paskambino jai kaltinamoji ir šaukė ant dukros. Kai išgirdo E. cypimą, pakvietė savo dukrą, N. G.. M. G. šaukė necendzūriniais žodžiais. Jos dukra N. G. iškvietė policiją. Po šio įvykio su E. kalbėjo, sakė, kad ją mama mušė, už plaukų tampė.

Nukentėjusiosios E. G. atstovė pagal įstatymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė V. S. nurodė, kad Šeima skyriuje žinoma, santykiai šeimoje įtempti. Kažkuriuo metu globėju mergaitės buvo skirtas dėdė- kaltinamosios brolis, bet dėl įtemptų santykių šeimoje ir mamos kišimosi į tą šeimą buvo nuspręsta vaiką patalpinti į vaiko Gerovės centrą, ir savaitę laiko E. G. yra Gerovės centre. Yra keliamas klausimas, ar nereikės šitos šeimos įtraukti į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Kai bus priimtas sprendimas šioje byloje, jie svarstys toliau šią šeimą, bus skirti įpareigojimai mamai lankyti tėvystės įgūdžių kursus, nes taip elgtis su savo dukra negalima.

Iš 2014-11-09 tarnybinio pranešimo matyti, kad Klaipėdos apskrities VPK buvo gautas pranešimas apie tai, kad Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Klaipėdos apskrities VPK PER pareigūnams nuvykus į įvykio vietą nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. požymiai. 2014-11-09 surašytas Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1 PK Klaipėdos AVPK PR 1- osios kuopos 1-ojo būrio patrulės T. A. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, apie tai, kad M. G. namuose už plaukų tampė bei mušė savo mažametę dukrą E. G.. (b.l. 1, 3-6).

Iš specialisto išvados Nr. G 2376/14(03) matyti, kad atlikus apžiūrą nustatyta, jog nukentėjusiai E. G. buvo padarytos poodinės kraujosruvos abiejų blauzdų viršutinių trečdalių išoriniuose paviršiuose. Minėtus sužalojimus E. G. galėjo patirti bukos traumos pasėkoje, paveikus nurodytas kūno vietas bukais daiktais – sumušant arba atsitrenkiant. Nurodytus blauzdų sužalojamus E. G. patyrė 2014-11-09. Sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b .l. 19).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad M. G. 2014 m. lapkričio mėn. 9 d. apie 20.15 val. būdama namuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, su plaukų tiesintuvo laidu tris kartus sudavė savo mažametei dukrai E. G., gim. (duomenys neskelbtini), į kojų sritį ir suėmusi už plaukų tempė, taip sukėlė skausmą ir padarė poodines kraujosruvas abiejų viršutinių trečdalių išoriniuose paviršiuose, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – iš dalies pačios kaltinamosios parodymais, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, kita bylos medžiaga. Kaltinamoji kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną buvo namuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kelis kartus sudavė mažametei į kojų sritį plaukų tiesintuvo laidu, suprato, jog tokiais savo veiksmais sukėlė mažametei skausmą, tačiau neigia tempusi nukentėjusiąją už plaukų. Tokie kaltinamosios parodymai vertinami kaip neatitinkantys byloje nustatytų aplinkybių. Byloje surinkta medžiaga, nukentėjusiosios parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog mažametės atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, nukentėjusioji tiksliai nurodė, jog jai buvo suduoti ne daugiau kaip trys smūgiai į kojų sritį, kaltinamoji ją tempė už plaukų, dėl ko mergaitei skaudėjo, ji cypė, verkė (b.l. 15-16). Nors teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji nenorėjo išsamiai pasakoti apie patirtus sužalojimus, nurodė, jog ne viską prisimena, teismas vertindamas nurodytas aplinkybes atsižvelgia į tai, kad po minėto įvykio yra praėję apie puse metų, dėl to mažamečiui gali būti sunku ir nemalonu prisiminti visas įvykio aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, teismas vadovaujasi nukentėjusiosios E. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant ją netrukus po įvykio. Liudytojas M. G. taip pat tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtinimo nukentėjusiosios parodymus, iš esmės tiksliai nurodė aplinkybes, kurias nurodė ir pati nukentėjusioji. M. G. parodė, jog atvykęs pas seserį rado policijos pareigūnus, nukentėjusioji jo akivaizdoje policijos pareigūnams parodė, jog mama ją mušė, sudavė su plaukų tiesintuvo laidu, tempė už plaukų, dėl ko jai skaudėjo. Tas pačias aplinkybes nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiosios E. G. parodymais dėl prieš ją panaudoto smurto apimties. Kad mama sumušė kojas plaukų tiesintuvo laidu, tempė už plaukų, nukentėjusioji nurodė ir teismo medicinos ekspertui ( b. l. 19). Pabrėžtina, jog nukentėjusiosios parodymai, kaip įprasta analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose, yra vieni reikšmingiausių įrodymų, konstatuojant kaltinamojo asmens kaltę, tačiau šioje byloje nėra vieninteliai.

Liudytojos N. G. ir S. V. parodė, jog nusikalstamos veikos padarymo dieną kaltinamoji skambino joms, jos girdėjo vaiko verksmą, todėl iškvietė policijos pareigūnus į kaltinamosios namus. Pati kaltinamoji taip pat patvirtina aplinkybę, jog skambino liudytojoms. Visų liudytojų parodymai duoti teisminio nagrinėjimo metu iš esmės patvirtina aplinkybes, nustatytas ikiteisminio tyrimo metu, liudtojų parodymai yra išsamūs, nėra prieštaringi, papildo vieni kitus, todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti ir jais netikėti.

Nukentėjusiajai padarytų sužalojimų faktą taip pat patvirtina medicinos eksperto išvada, kurioje nustatyta, jog nukentėjusiajai E. G. buvo padarytos poodinės kraujosruvos abiejų blauzdų viršutinių trečdalių išoriniuose paviršiuose, sužalojimai padaryti mušant buku daiktu arba atsitrenkiant, sužalojimai patirti 2014-11-09 (b.l. 19). Šios aplinkybės sutampa su liudytojų parodymais, nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis.

Kaip numatyta LR BK 140 str. 3 d. (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501 redakcija), baudžiamoji atsakomybė už šiame straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką kyla tam, kas mušdamas, ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. LR BK 140 str. 3 d. (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501 redakcija) užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kai aptarti veiksmai padaromi mažamečiui asmeniui, t.y. kai nukentėjęs asmuo yra jaunesnis nei 14 metų.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai yra 11 metų. Šias aplinkybes tikrai žinojo ir kaltinamoji, kuri taip pat yra nukentėjusios E. G. motina. Taigi kaltinamoji atlikdama neteisėtus veiksmus suvokė, jog smurtauja prieš mažametę. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, jog kaltinamoji M. G. sudavė nukentėjusiajai E. G. tris kartus su tiesintuvo laidu į kojų sritį, tempė nukentėjusiąją už plaukų, dėl ko nukentėjusiajai E. G. skaudėjo, ji verkė. Tarp kaltinamosios veikos ir nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo ir padaryto kūno sužalojimo, yra priežastinis ryšys. Nusikaltimą kaltinamoji padarė tiesiogine tyčia: suduodama su tiesintuvo laidu į kojų sritį nukentėjusiajai, tempdama nukentėjusiąją už plaukų ji suvokė, kad smurtauja prieš mažametę ir norėjo taip veikti. Panaudoto smurto padariniai – E. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamosios veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, nes kaltinamoji smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui. Fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis – smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam, net jei dėl fizinio smurto poveikio nukentėjusiajam teisiškai reikšmingų sveikatos sutrikdymų nebuvo padaryta. Kaltinamoji pripažino sudavusi su laidu nukentėjusiajai, taigi atlikusi smurtinius veiksmus, vien dėl to nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą ir kūno sužalojimus.

Vertinant išdėstytą įrodymų visumą konstatuotina, jog 2014 m. lapkričio 9 d. apie 20.15 val. Namuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje prieš nukentėjusiąją E. G. buvo panaudotas smurtas, ko pasėkoje nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir šiuos veiksmus atliko būtent kaltinamoji nukentėjusiosios motina M. G..

Kaltinamosios M. G. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai. Kaltinamosios nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę.

Kaltinamoji M. G. padarė nesunkų nusikaltimą. Kaltinamoji M. G. anksčiau buvo teista, paskirtos baudos nesumokėjo, teistumas neišnykęs, dirba, nukentėjusiosios atsiprašė. Atsižvelgdamas į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę kaltę, kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis (atsiprašė nukentėjusios, padarė nesunkų nusikaltimą), teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. G. už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d., paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji dirba, atsiprašė nukentėjusios, yra pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nebenusikals, ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl yra pakankamas pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, nustatant teismo įpareigojimą.

Paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 str. 2 d., 65 str. 2d. nuostatomis visiško sudėjimo būdu bendrintina su 2011-05-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2011-11-10 Klaipėdos apygardos tesimo nutartimi, visa neatlikta bausmės dalimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str.,

nusprendė:

M. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 2 d., 65 str. 2d., paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2011-05-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2011-11-10 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, visa neatlikta bausmės dalimi, ir paskirti M. G. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą šešiems mėnesiams ir 10 MGL dydžio (1300 litų) ( 376,50 eurų) baudą.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigoti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią M. G. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisėja Laimutė Venckuvienė