- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- 1A-58-651/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44465-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Kristina Kakurinė, Daiva Jazbutienė
- Nuteistasis
- A. Š.
- Nukentėjusysis
- S. G.
- Kaltinamasis
- A. Š. S. G.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 50 MGL (2 500 eurų) dydžio bauda. A. Š. dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių. Nustatyta, kad nurodytą baudą savanoriškai privalo sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Nukentėjusiojo S. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš kaltinamojo A. Š. S. G. naudai priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. Š. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką: jis, 2020 m. lapkričio 7 d., apie 19.20 val., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi, pašalinių asmenų akivaizdoje, priėjusiam išsiaiškinti, ar moteriai nereikia pagalbos, S. G. į veidą papurškė dujų iš dujinio balionėlio, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, ir, sėdęs į automobilį, mėgino pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau nukentėjusiajam atsistojus ant kelio ir neleidus išvažiuoti, A. Š., pasiėmęs dujinį pistoletą, liepė S. G. pasitraukti, pagrasindamas jį nušauti, bei šovė į nukentėjusiojo pusę, po to sėdęs į automobilį nuvažiavo. Tokiu būdu A. Š. viešoje vietoje įžūliu elgesiu bei grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.
2. Be to, A. Š. išteisintas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo, jog jis, 2020 m. lapkričio 10 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) namo radęs 2 vnt. pramoninės gamybos 7,62 x 51 mm kalibro NATO centrinio įskėlimo imitacinių šovinių, kurie yra šaudmenys, skirti 7,62 mm kalibro įvairių modelių medžiokliniams šautuvams, automatiniams ginklams, pertaisomiems ginklams, A, B kategorijų šaunamiesiems ginklams, neturėdamas leidimo, laikė šiuos šaudmenis bute, (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. lapkričio 11 d., kol kratos metu policijos pareigūnai juos rado ir paėmė.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Nuteistasis A. Š. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendį dėl A. Š. pripažinimo kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir jo atžvilgiu šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
3.1. Apeliantas nurodo, kad nuosprendis paremtas prielaidomis, o ne objektyviais ir neginčytinais įrodymais. Teismas rėmėsi nukentėjusiojo parodymais bei asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką apklausa. Teismas konstatavo, kad nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad nors kaltinamojo išvaizda yra pasikeitusi, jis yra sulysęs, tačiau iš bendrų bruožų atpažįsta, kad tai tas pats asmuo, kuris įvykio metu buvo priartėjęs, kai papurškė nukentėjusiajam į veidą dujų, be to, buvo be veido kaukės. Teigiama, kad nepašalintos abejonės dėl apelianto kūno sudėjimo, nors nukentėjusysis visą laiką akcentavo, kad jį užpuolęs asmuo buvo žymiai stambesnis. Taip pat privaloma atsižvelgti į aplinkybę, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo nustatytas 1,33 promilės girtumas.
3.2. Apeliantas teigia, kad teismas pasirėmė abejotinais, neaiškiais ir netiksliais faktais dėl įvykyje dalyvavusio automobilio nustatymo. Pažymi, kad iš vaizdo kamerų įrašų negalima nustatyti nei automobilio markės, nei valstybinio numerio, nei kaltininko. Nėra aišku, kodėl tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykyje galimai dalyvavo automobilis „Opel Zafira“, kuriuo naudojasi A. Š. ir kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis S. G. pareigūnams nurodė, kad automobilio valstybinis numeris galimai prasideda raidėmis (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), baigiasi 2. Priešpaskutinis skaičius galimai buvo 6 arba 9. Liudytoja E. A. apklausos metu nurodė, kad automobilis buvo „Opel“, pilkos spalvos, tačiau valstybinio numerio neįsidėmėjo. liudytoja T. K. nurodė, kad tai buvo automobilis, kurio markė „Opel Meriva“. Apelianto teigimu, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymuose nurodyti valstybinių numerių skaičiai nesutampa su automobilio, kuriuo jis naudojasi, valstybiniais numeriais.
3.3. Apeliantas teigia, kad įvykio metu buvo namuose. Savo kaltės jis niekada nepripažino. Jo teigimu, tai patvirtina tai, jog buvo nustatyta, kad A. Š. priklausantis abonentinis numeris įvykio metu jungėsi, t. y. 2021 m. lapkričio 7 d. nuo 19 val. jungėsi prie GSM retransliacijos bokšto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris apima įvykio vietos adresą ir jo gyvenamosios vietos adresą, (duomenys neskelbtini).
3.4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad kratos metu nei A. Š. namuose, nei automobilyje nebuvo rasta šaunamojo ginklo.
3.5. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors UAB (duomenys neskelbtini) pateiktais sekimo sistemos su GPS įranga duomenimis 2020 m. lapkričio 7 d. įmonės darbuotojai adresu (duomenys neskelbtini), atvyko 17.07 val., o išvyko 17.43 val., tai nėra pagrindas besąlygiški tikėti šiais duomenimis. Byloje nėra pateikta įrodymų apie GPS įrangos atitikimą tuo metu įstatymų keliamiems reikalavimams, t. y. ar ši įranga tuo metu buvo testuota meteorologijos tarnyboje ir turi atitinkamą sertifikatą. Kita vertus, duomenys patvirtina tai, kad įmonė 2020 m. lapkričio 7 d. atliko darbus. Liudytojai galėjo suklysti dėl laiko, nes parodymus davė praėjus metams laiko.
Atsiliepimas
4. Prokurorė Viktorija Giniotienė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nuteistojo A. Š. skundą atmesti.
4.1. Nuosprendyje aiškiai ir išsamiai išdėstytos išvados, kurias teismas padarė išanalizavęs visus byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis. Pažymi, jog teismo objektyvumą, atidumą ir atsakingą duomenų vertinimą patvirtina aplinkybė, jog A. Š. dėl vienos nusikalstamos veikos, t. y. dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos buvo išteisintas ir šioje dalyje nuosprendis nebuvo skundžiamas, kadangi įvertinus nuosprendyje pateiktus argumentus su jais nebuvo pagrindo nesutikti. A. Š. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, aktyviai neigė, bandydamas teismui pateikti naujų aplinkybių, nurodydamas, kad jis su sūnumi tvarkė rūsį bei kad įvykio metu į namus buvo atvykę meistrai. Nuteistojo žmona ir sūnus ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė. Apie minėtas aplinkybes parodymus davė tik nagrinėjant bylą teisme. Kaltinamojo teismui bandytos duoti naujos aplinkybės rodo, kad tai yra gynybinė versija, kuri buvo sugalvota po to, kai ikiteisminis tyrimas buvo baigtas, kai kaltinamasis susipažino su bylos medžiaga ir sugalvojo naujas versijas, mėgindamas suklaidinti teismą. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, nuosprendis, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, yra pagrįstas ir teisingas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
6. Šiame kontekste pažymėtina, kad įrodomąją vertę turi tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai. Įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti netiesioginiais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikaltimus, dėl kurių jis kaltinamas. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2012, 2K-287/2013). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tiesioginių ir netiesioginių (išvestinių) įrodymų vertinimui BPK nenustato skirtingų reikalavimų ar pagrindų.
7. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo A. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra įrodyta. Pripažindamas A. Š. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu A. Š. veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl nuteistojo kaltės.
8. BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, dėl kurio sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. Grasinimai – tai žodžiai apie galimą fizinio smurto panaudojimą. Svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta, tai yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai - gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, reikalaujanti veiksmų padarinių. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.
9. Apeliantas savo kaltės nepripažįsta ir teigia, kad įvykio metu buvo namuose. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, A. Š. kaltu neprisipažino, parodymus duoti atsisakė, juos davė teisiamojo posėdžio metu pirmos instancijos teisme. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 7 d. visą dieną buvo namuose, darė remontą, apie 17 val. su sūnumi nuėjo į sandėliuką daryti tvarką. Atvežus lovą iš UAB (duomenys neskelbtini), žmona S. Š. paskambino, ir apeliantas su sūnumi grįžo namo. Nurodo, kad meistrai apie 1 valandą rinko lovą ir apie 20 val. išvyko. Šiuos parodymus patvirtino kaltininko žmona ir sūnus.
10. Liudytoja S. Š. posėdžio metu teigė, kad 2020 m. lapkričio 7 d. apie 16 valandą grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). 17 val. jos vyras A. Š. ir sūnus nešė nereikalingus daiktus į sandėliuką ir apie 19 val. atvažiavo (duomenys neskelbtini) meistrai, kurie surinko lovą. Vyras ir sūnus buvo grįžę iš sandėliuko tam, kad prižiūrėtų. Taip pat nurodė, kad likusį vakarą buvo namie. Kaltininko sūnus A. Š. (A. Š.) ikiteisminio tyrimo metu atsisakė juos duoti parodymus. Teismo posėdžio metu nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir S. Š.. Tačiau tiek S. Š., tiek A. Š. parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Kaip matyti iš tarnybinio pranešimo, įvykio metu, t. y. nuo 19:00 val. S. Š. priklausantis abonentinis numeris jungėsi prie GSM retransliacijos bokšto esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris neapima įvykio vietos teritorijos. Nustatyta, kad S. Š. su A. Š. buvo susisiekusi 2020-11-07, 17:14:43 val., 18:34:00 val., 18:57:20 val. (t. 1, b.l. 193-194). Tai rodo, kad S. Š. parodymai, jog ji įvykio metu buvo namuose yra neatitinkantys faktinių aplinkybių. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad minėti asmenys yra kaltinamojo šeimos nariai, todėl suinteresuoti duoti jam naudingus parodymus.
11. Be to, tai, jog kaltininkas įvykio dieną nuo 19 iki 20 valandos buvo namie, paneigia ir byloje esanti transporto priemonės sekimo sistemos su GPS įranga informacija (t. 3, b. l. 19-21). Ji patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai atvyko adresu (duomenys neskelbtini) (nustatyta įvedus vietovės koordinates), 17.07 val., o išvyko 17.43 val. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojai galėjo suklysti dėl laiko, nes parodymus davė praėjus metams laiko, tačiau su tokiu apeliacinio skundo argumentu negalima sutikti. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas tenkino A. Š. gynėjo prašymą ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai buvo šaukiami kaip liudytojai. Teismo posėdžio metu tiek liudytojas A. P., tiek liudytojas I. N. nurodė, jog vyksta pagal navigaciją ir vienam klientui skiriama apie 50 minučių baldų montavimui. Jų parodymai neprieštaringi, pagrindo jais netikėti nėra, juos patvirtina transporto priemonės sekimo sistemos su GPS įranga informacija. Nėra duomenų leidžiančių netikėti transporto priemonės sekimo sistemos su GPS įranga informacija, todėl nėra pagrindo kitaip vertinti liudytojų A. P., I. N. parodymus.
12. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis S. G. atpažino A. Š. kaip asmenį, kuris 2020 m. lapkričio 7 d. apie 19.20 val., prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos jam papurškė dujų, o po to šovė. (1 t. 1, b. l. 105-109). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad vyrą matė, nes jis priartėjęs prie jo. Be to, teigė, kad tikrai yra labai panašus žmogus ir iš nuotraukų iš karto pažino. Nors nukentėjusysis buvo neblaivus, t. y. jam nustatytas 1,33 promilės neblaivumas, tačiau nustatant kaltininką buvo remtasi ir kita nukentėjusiojo nurodyta informacija bei kitų liudytojų, praeivių parodymais. S. G. įsidėmėjo dalį transporto priemonės valstybinio numerio. Vadovaujantis nukentėjusiojo ir kitų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais buvo nustatyta, jog kaltininkas vairavo transporto priemonę įvykyje galimai dalyvavo pilkos spalvos automobilis „Opel Zafira“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso S. Š., gyvenančiai adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 147). Liudytojai teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad automobilis buvo sidabrinės spalvos, galėjo būti „Opel“. Pažymėtina, kad parodymai vertinami kartu su kitai byloje surinktais įrodymais, jie neprieštaringi, nuoseklūs, papildo kitais įrodymais nustatytas aplinkybes.
13. Apeliaciniame skunde pažymima, kad kratos metu nei A. Š. namuose, nei automobilyje nebuvo rasta šaunamojo ginklo. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad kratos metu S. Š. priklausančiame automobilyje „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šoninėje daiktadėžėje, esančioje prie vairuotojo sėdynės, rastas dujų balionėlis „PFEFFER KO JET“ (t. 1 , b. l. 155–158). Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju kaltė yra įrodyta ne tik kratos protokolu, bet ir kitais byloje surinktais ir aptartais įrodymais. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje A. Š. kaltė įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma susiejant juos į vientisą loginę grandinę. Kaltė yra įrodyta remiantis nukentėjusiojo S. G., liudytojų E. A., V. B., T. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniais pranešimais, UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų vaizdo įrašų bei įvykio vietoje buvusių pareigūnų vaizdo-garso registratoriais darytų vaizdo įrašų apžiūromis, specialisto išvada, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kratos protokolo bei UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų sekimo sistemos su GPS įranga duomenimis.
14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. Š. veiksmuose pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė ir bylos duomenimis pagrindė visus būtinuosius viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymius: veika padaryta viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), įžūlus elgesys, kuriuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – pašalinių žmonių, praeivių akivaizdoje S. G. į veidą papurškė dujų iš dujinio balionėlio, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, vėliau nukentėjusiajam neleidus pasišalinti iš įvykio vietos, pagrasino jį nušauti bei šovė į nukentėjusiojo pusę iš dujinio pistoleto, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį.
15. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės ir tėra jo savaip pateikiama įrodymų interpretacija. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Tokiu būdu, apeliacinio skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. Š. veiksmuose yra visi būtini BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o nuteistojo iškelta versija yra argumentuotai paneigta tiek nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, tiek ir kitais skundžiamame nuosprendyje išdėstytais ir šioje nutartyje aptartais įrodymais. Pripažindamas A. Š. kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvams dėl A. Š. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį.
16. Apibendrindama tai, kas nurodyta ir aptarta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo išteisinamojo nuosprendžio, todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendį nepakeistą.