Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Žydrūno Kungio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, profesinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neregistruota darbo biržoje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2015-11-19 apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), būdama bute, (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios S. T. piniginės paimdama nukentėjusiajai S. T. priklausančią (duomenys neskelbtini) banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę (duomenys neskelbtini) banko kortelę, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir ją neteisėtai laikė iki 2015-11-19 apie 18.00 val., kol pati padėjo ją atgal į piniginę, bei ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje įgijo šios elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, A. R. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos duomenis ir atliko finansinę operaciją, tai yra nukentėjusiajai S. T. priklausančią (duomenys neskelbtini) banko išduotą (duomenys neskelbtini) banko kortelę 2015-11-19 17.52 val. įdėdama į (duomenys neskelbtini) banko bankomatą, (duomenys neskelbtini), suvesdama PIN kodą ir save identifikuodama kaip nukentėjusiąją, iš S. T. sąskaitos išgrynino 150 eurų.

Be to, A. R. neteisėtai apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra 2015-11-19 17.52 val. Šiaulių mieste, neteisėtai įgytą nukentėjusiajai S. T. priklausančią (duomenys neskelbtini) banko išduotą (duomenys neskelbtini) banko kortelę įdėdama į (duomenys neskelbtini) banko bankomatą, (duomenys neskelbtini), suvesdama PIN kodą ir save identifikuodama kaip nukentėjusiąją, neteisėtai atliko finansinę operaciją: iš S. T. sąskaitos išgrynino 150 Eur, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajai S. T. priklausančius 150 eurų.

Kaltinamoji A. R. ikiteisminio tyrimo metu dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su nukentėjusiąja S. T. susitaikė, žalą visiškai atlygino, jos dėl padarytų nusikaltimų atsiprašė. Ji su S. T. nuomojosi kambarį, adresu (duomenys neskelbtini). 2015-11-19 apie 17.30 val. ji iš S. T. kuprinėje buvusios piniginės pavogė jos banko kortelę, su savo automobiliu „Peugeot 406“, tamsiai mėlynos spalvos, registruotu dėdės D. R. vardu, valstybinių numerių neprisimena, nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) esančių parduotuvės „Maxima“ bankomatų, į banko (duomenys neskelbtini) įdėjo S. T. banko kortelę, suvedė PIN kodą, kurį buvo nužiūrėjusi ankščiau, kai kartu su S. T. apsipirkinėjo ir nuėmė 150 eurų. Koks buvo PIN kodas, neprisimena. Pinigai jai buvo reikalingi tam, kad pateisintų mamai pasakytą melą - kad dirba ir gauna algą. Ji dirba, tačiau sutarties dar nepasirašė ir algos negavo. Savo pinigus ji laiko pas mamą kaime, kur yra registruota. Taip ji daro dėl to, kad yra labai išlaidi ir nemoka elgtis su pinigais. Ji pažadėjo mamai, kad parveš ir pasidės pas ją algą, o pinigų ji neturėjo, todėl sugalvojo juos pavogti iš draugės, nes manė, kad ji nesupras, nes nusiėmusi pinigus, banko kortelę apie 18.00 val. ji grąžino atgal į piniginę. Pinigus ji nuvežė pas mamą. Supranta, kad padarė nusikaltimus paimdama svetimą banko kortelę, ja pasinaudodama ir pavogdama S. T. pinigus. Toks planas jai kilo spontaniškai, kai įsiminė jos PIN kodą, o paskui jai nuėjus miegoti kilo mintis pavogti kortelę ir pavogti pinigus. Lengvabūdiškai tikėjosi, kad Simona vagystės nepastebės arba neįtars jos, nes kortelę grąžino atgal į jos vietą (69-70, 74-75 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios A. R. paaiškinimų jos kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo įrodo ir kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji S. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-11-22 apie 18.30 val. būdama nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), apmokėdama už paslaugas internetine bankininkyste pastebėjo, kad jos (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje trūksta pinigų. Patikrinusi banko išrašus, pastebėjo, kad 2015-11-19, adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), iš bankomato buvo atlikta grynųjų pinigų operacija pasinaudojus jos banko mokėjimo kortele. Nurodė, kad tą dieną ji niekam savo banko mokėjimo kortelės nedavė. Taip pat ji 2015-11-19 savo banko mokėjimo kortele niekur nesinaudojo bei iš banko sąskaitos grynųjų pinigų neėmė. Įtaria, kad 2015-11-19 apie 16.00 val. jai užmigus namuose, banko mokėjimo kortelę galėjo pavogti jos kambariokė A. R., kuri visą tą laiką nemiegojo ir buvo kambaryje. Ji pabudo apie 21.00 val. ir matė, kad jos kambariokė nemiegojo. Tada A. R. apie 21.50 val. jai paaiškino, kad važiuos iki parduotuvės. Ši iš parduotuvės grįžo 2015-11-19 apie 22.30 val. Visą tą laiką ji netikrino, ar piniginėje turi savo banko mokėjimo kortelę. Mano, kad kambariokė banko mokėjimo kortelę galėjo įdėti jai į piniginę naktį, kuomet ji 2015-11-19 apie 23.00 val. nuėjo miegoti. Nurodė, kad jos kambariokė galėjo žinoti banko mokėjimo kortelės PIN kodą, nes ne kartą matė, kokį PIN kodą ji suveda atsiskaitydama už prekes. Jai padaryta 150 eurų turtinė žala. Jos banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra apdrausta. (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę šiuo metu turi, jos niekur pametusi nebuvo. Su A. R. susitaikė, ji jos atsiprašė, iš kortelės pavogtus pinigus – 150 eurų, grąžino, todėl civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nereikš, pretenzijų neturi, prašė tyrimą nutraukti (10, 15-16 b. l.).

2015-11-24 protokolas-pareiškimas, kuriuo S. T. pranešė apie tai, kad galimai jos kambariokė A. R., pasinaudojusi jos banko mokėjimo kortele, 2015-11-19 iš bankomato, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai išėmė jai priklausančius 150 eurų (5 b. l.).

2015-11-24 apžiūros protokolas, kuriuo užfiksuota įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), apžiūra (7-8 b. l.).

2015-11-24 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo užfiksuota, jog S. T. pateikė banko (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2015-11-19 (duomenys neskelbtini) nuo sąskaitos nuimti 150 eurų (17-19 b. l.).

2015-12-04 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo užfiksuota, jog S. T. pateikė iš banko (duomenys neskelbtini) gautą informaciją (20-24 b. l.).

(duomenys neskelbtini) bankas raštas, kuriuo pateikiama S. T. mokėjimo kortelės sąskaitos išrašas ir mokėjimo kortelės panaudojimo ataskaita už laikotarpį nuo 2015-11-10 iki 2015-12-01, kuriuose užfiksuota, jog 2015-11-19 (duomenys neskelbtini) nuo sąskaitos nuimti 150 eurų (33-39 b. l.).

2015-12-11 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo užfiksuota, jog S. T. pateikė (duomenys neskelbtini) plastikinę kortelę (42-44 b. l.).

2015-12-11 apžiūros protokolas, kuriuo užfiksuota S. T. pateiktos (duomenys neskelbtini) bankas plastikinės kortelės apžiūra (45-48 b. l.).

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad kaltinamosios A. R. kaltė padarius nusikaltimus, be jos paties prisipažinimo, įrodyta ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta medžiaga: nukentėjusiosios parodymais, banko sąskaitų išrašais, daiktų apžiūros protokolais. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. R. suvokė, jog neteisėtai įgijo, laikė, disponavo svetimos (S. T.) elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, juos naudojo, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas pripažįsta, jog inkriminuojamas nusikalstamas veikas kaltinamoji įvykdė sąmoningai, veikdama tiesiogine tyčia, suprasdama atliekamų veiksmų esmę, jų pavojingumą, panaudodama apgaulę ir siekdama baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių savo naudai įgyti svetimą turtą, todėl jos veikos teisingai kvalifikuotinos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog A. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai; kaltinamoji neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajai A. R. už nusikalstamas veikas siūlo skirti bausmę – baudą, ir taikant BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu. Kaltinamoji su prokuroro siūloma bausmės rūšimi sutinka, prašė skirti kuo mažesnę baudą ir jos mokėjimą išdėstyti.

A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas A. R. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

A. R. padarė tris nusikalstamas veikas, kurių du yra nusikaltimai, priskiriami prie apysunkių nusikaltimų (11 str. 4 d.), ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalto būdama neteista (58 b. l.), administracine tvarka nebausta (63-64 b. l.), nedirbanti (54 b. l.). Visa tai įvertinęs teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. R. už nusikalstamas veikas baudas, kas priverstų ją tinkamai įvertinti savo elgesį ateityje.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal BK 215 str. 1 d., 182 str. 3 d. subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ši subendrinta bausmė subendrintina ir su bausme, paskirta pagal BK 214 str. 1 d., dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 12 MGL (451,92 Eur) baudą.

A. R. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 12 MGL (451,92 Eur) baudą.

A. R. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 5 MGL (188,30 Eur) baudą.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes pagal BK 215 str. 1 d., 182 str. 3 d. subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir šią subendrintą bausmę subendrinti ir su bausme, paskirta pagal BK 214 str. 1 d., dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, bei subendrintą bausmę A. R. paskirti 15 MGL (564,90 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę A. R. paskirti 10 MGL (376,60 eurų) dydžio baudą. Paskirtą baudą sumokant per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį.

.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jai dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.