Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2962-800/2013 pagal ieškovės UAB ,,Medienos prekybos grupė“ ieškinį atsakovui G. A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teisme nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl ko netinkamai kvalifikavo šalių santykius.

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl 4 000 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (4 000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo G. A. K.. Ieškovė savo reikalavimą grindė tuo, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ., Lazdijų r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), pirkimo–pardavimo, 2012-10-01 ieškovė pavedimu atsakovui sumokėjo 4 000 Lt avansą už žemės sklypą, tačiau paaiškėjus aplinkybėms, kad žemės sklypas priklauso keliems bendraturčiams, ieškovė atsisakė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, sumokėto avanso atsakovas negrąžino.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė 2012-10-01 mokėjimo nurodymu Nr. 360 pervedė 4 000 Lt atsakovui G. A. K., nurodydama mokėjimo paskirties skiltyje „už žemės sklypą unik. Nr. (duomenys neskelbtini) “ (b. l. 3). Šalys neginčija nei pinigų pervedimo ir gavimo fakto, nei pervestų lėšų dydžio. Duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas pinigus būtų grąžinęs ieškovei, nėra. Apeliantas skunde nurodo, kad ieškovės pervesta suma buvo rankpinigiai ir ieškovei jis, atsakovas, neprivalo rankpinigių grąžinti, nes sutartį jis įvykdė: 2012-10-01 ieškovės atstovei D. G. parašė įgaliojimą parduoti žemės sklypo dalį (b. l. 19), perdavė ieškovei visus žemės sklypo dokumentus. Apelianto nuomone, aplinkybės, jog ieškovė 2012-10-08 pranešimu pareikalavo grąžinti 4 000 Lt, nes sandoris neįvyko (b. l. 6), D. G. 2012-10-09 pareiškimu atsisakė bei grąžino įgaliojimo originalą (b. l. 20), įrodo, kad įgaliotinė D. G. ir UAB „Medienos prekybos grupė“ nevykdė sutarties sąlygų, t. y. apeliantas įrodinėja, kad šalis siejo sutartiniai santykiai.

Pagal CK 6.98 straipsnį, rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma. Suma, sumokėta iki notarinės formos sutarties sudarymo, laikytina avansu būsimų mokėjimų sąskaita. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.393 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju žemės sklypo notarinės formos pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta tarp šalių, todėl suma – 4 000 Lt, gali būti laikytina avansu būsimų mokėjimų sąskaita, tačiau ne rankpinigiais. Taip pat susitarimas dėl rankpinigių, neatsižvelgiant į jų dydį, turi būti rašytinis, rašytinės formos nesilaikymas susitarimą dėl rankpinigių daro negaliojantį (CK 6.99 straipsnis). Apeliantas, nurodydamas, kad ginčo suma yra ieškovės sumokėti rankpinigiai už žemės sklypą, nepateikė tarp šalių sudaryto rašytinio susitarimo dėl rankpinigių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentą, kad ginčo suma laikytina rankpinigiais, laiko nepagrįstu.

Pažymėtina, kad teisiniai santykiai, atsiradę tarp įgaliotojo G. A. K. ir įgaliotinės D. G. 2012-10-01 įgaliojimo (b. l. 19) pagrindu, nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja atsakovo apeliacinio skundo argumentų dėl įgaliojimo turinio, įgaliojimų masto, įgaliotinės D. G. įgaliojimo atsisakymo teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju šalių santykiai kvalifikuotini kaip nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.237 straipsnis) ir be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

Kaip nurodyta aukščiau, pinigų pervedimo atsakovui aplinkybė byloje nustatyta ir neginčijama, tačiau atsakovas neįrodė tarp šalių esant sutartiniams santykiams, t. y. aplinkybių, patvirtinančių teisėtą jam pervestų lėšų gavimo pagrindą. Šalys neginčija, kad buvo sudariusios preliminarų žodinį susitarimą sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurio pagrindu ieškovė sumokėjo atsakovui 4 000 Lt. Pagal CK 6.165 straipsnio 2 dalį preliminarioji sutartis turi būti rašytinė; formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. Nagrinėjamu atveju, preliminari sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta esant šalių tarpusavio pasitikėjimui, o pinigai atsakovui buvo pervesti ateityje tikintis sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau nesant sutarčių ar kitų teisinių pagrindų. Darytina išvada, kad atsakovas, gavęs pinigus pagal šalių tinkamai neįformintą žodinį susitarimą, įgijo turtą be teisinio pagrindo, ir tai yra pagrindas reikalauti jį grąžinti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalių santykiai gali būti kvalifikuoti kaip kilę iš nepagrįsto praturtėjimo ne tik tada, kai nebuvo teisinio pagrindo turtui įgyti, bet ir tada, kai toks pagrindas buvo, bet vėliau išnyko (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovas praleido CPK 307 straipsnio 1 dalyje numatytą procesinį terminą apeliaciniam skundui pateikti, todėl apeliacinis procesas turi būti nutrauktas. Pagal bylos duomenis matyti, kad ginčijamas teismo sprendimas priimtas 2013-04-03 (b. l. 55–57), 2013-04-26 Kauno apylinkės teisme gautas atsakovo apeliacinis skundas (b. l. 60–62), teismas 2013-05-02 nutartimi (b. l. 72) apeliantui nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį, 2013-05-16 nutartimi (b l. 78–79) teismas pakartotinai nustatė apeliantui terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti trūkstamą žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teismas, 2013-05-31 gavęs patikslintą apeliacinį skundą, 2013-06-05 nutartimi (b. l. 99) nustatė apeliantui terminą sumokėti dalį – 60 Lt, žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 2013-06-21 nutartimi (b. l. 110) teismas atleido apeliantą nuo dalies – 60 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą ir 2013-06-21 rezoliucija priėmė apeliacinį skundą (b. l. 105). CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir per nustatytą terminą pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Nagrinėjamu atveju, nors apeliacinis skundas priimtas teisėjo rezoliucija 2013-06-21, tačiau laikytinas paduotu 2013-04-26, t. y. nepraleidus CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyto trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti CPK 315 straipsnio 5 dalį ir apeliacinį procesą nutraukti.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovo G. A. K. ieškovei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 113), tačiau iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nėra pateikusi duomenų apie turėtas išlaidas bei išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Esant nurodytiems argumentams, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris apeliacinio skundo motyvais nekeistinas ir nenaikintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.