- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-08
- Bylos Nr.
- I-33-609/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00989-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- E. J.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro
- Trečiasis asmuo
- V. K., J. J., M. J., M. K.
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas, Arvydas Martinkevičius
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjų E. J., UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atstovui Augeniui Pranui Demeniui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. K., jo atstovui advokatui Arvydui Martinkevičiui teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. J., UAB (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. J., M. J., M. K., V. K. dėl sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013 07 02 sprendimą, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre V. K. vardu buvo įregistruoti baseinas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pavėsinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Neringoje.
Skunde, kurį patikslino (b.l. 22-24) nurodė, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale 2013 07 02 buvo atliktas įrašas, patvirtinantis, kad baseinas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pavėsinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, nuosavybės teise priklauso V. K. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad baseinas ir pavėsinė įregistruoti deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu. Teigiama, kad nesutikdami su tokiu VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimu, pareiškėjai, esantys dalies valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringoje, nuomininkais, pateikė skundą Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2013 09 02 sprendimu Nr. 236 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimą paliko nepakeistu. Teigiama, kad nekilnojamojo turto registre įregistruoti baseinas ir pavėsinė nėra ir negali būti V. K. nuosavybe, kadangi šie statiniai įrengti E. J., J. J., M. J. ir UAB (duomenys neskelbtini) nuomojamo žemės sklypo dalyje, o visa baseino įranga įsigyta 2003 metų birželio mėnesį UAB (duomenys neskelbtini). Nei baseinas, nei pavėsinė niekada nebuvo parduoti ar perduoti V. K. naudotis, todėl nebuvo pagrindo juos įregistruoti jo vardu. Nurodoma, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymas numato registro tvarkytojo atsakomybę už duomenų, kaupiamų registre, teisingumą ir jų apsaugą. Kartu su prašymu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ar jų suvaržymus, nekilnojamojo turto registro įstaigai turi būti pateikti ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnyje nurodyti dokumentai. Pažymėta, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatyta, kad registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąją daiktą, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti. Teigiama, jog susipažinus su žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ir registro bylomis pastebėta, kad jose nėra jokių duomenų, patvirtinančių V. K. teises į baseiną ir pavėsinę. Pažymima, kad pagal žemės sklypo ir jame esančių statinių planą baseinas ir pavėsinė buvo pastatyti UAB (duomenys neskelbtini) nuomojamo žemės sklypo dalyje. Be to, nepateikti pareiškėjų sutikimai šiuos statinius statyti. Manoma, kad atsakovas neatsižvelgė į tai, kad deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą nebuvo patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos. Taip pat teigiama, kad atsakovui turėjo būti žinoma, jog statiniai yra kitų asmenų valdomoje žemės sklypo dalyje.
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas skundo reikalavimą palaiko ir skundą prašo patenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepime į skundą (b.l. 43-45) nurodė, jog jis su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Paaiškino, kad 2013 07 02 buvo gautas M. K. prašymas V. K. vardu nekilnojamojo turto registre įregistruoti baseiną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pavėsinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje. Kartu su prašymu buvo pateiktas 2013-07-01 įgaliojimas, 2013 06 26 kadastro duomenų byla ir 2013 07 01 deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1. Teigiama, jog išnagrinėjus prašymą ir pateiktus dokumentus, nurodyti neklinojamieji daiktai buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre V. K. vardu. Pažymėta, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84.1.2. punkte detalizuotas dokumentų, kurie turi būti pateikti kadastro tvarkytojui nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo atvejais, sąrašas. Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ VI skyriuje detalizuota deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo, tvirtinimo ir registravimo procedūra, o jo 44 punkte nurodyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti statinį nekilnojamojo turto registre. Teigiama, kad už visų deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą atsako šį dokumentą pasirašęs asmuo- nekilnojamojo daikto statytojas. Kadangi teisės aktuose nėra numatyta teisė registro tvarkytojui tikrinti deklaracijoje įrašytų duomenų teisėtumą ir reikalauti, kad statytojas pateiktų papildomus dokumentus, kurių pagrindu deklaracija surašyta bei juos vertinti, atsakovas neturėjo pagrindo reikalauti, kad statytojas teiktų papildomus dokumentus ir šiuos dokumentus vertinti. Akcentuoja, kad STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 48 punkte numatyta, kad po statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre neteisėtai surašytos deklaracijos galiojimą gali panaikinti tik teismas. Teigiama, kad gavus M. K. prašymą ir nenustačius nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatytų aplinkybių, atsakovas neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti prašymą, todėl mano, kad skundžias sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismo posėdžio metu atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atstovas prašo skundo netenkinti atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Tretysis suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime į patikslintą skundą (b.l. 54-59) nurodė, kad su skundo reikalavimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Teigia, kad kaip sudėtinė aplinkos tvarkymo dalis, baseino ir pavėsinės projektavimo darbai buvo pradėti dar 2000 metais, rekonstruojant pirmą jo šeimos įsigytą poilsio patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje. Teigia, kad 2002 metais įsigijus dar vieną poilsio patalpą tame pačiame name, Neringos savivaldybė fizinius asmenis įpareigojo finansuoti ir prisidėti prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, detaliojo plano rengimo. Teigiama, kad detaliajame plane buvo numatyas baseinas ir pavėsinė ties jam priklausančiais pastatais. 2003 03 27 jis su sutuoktine sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, kartu buvo patvirtintos atskirų nuomininkų naudojimosi žemės sklypu ribos, tai yra pareiškėjai naudojosi žemės sklypo dalimi B, o jo šeima- A,B ir C dalimis. Teigia, kad baseinas ir pavėsinė buvo įrengti 2003 metų pabaigoje ant žemės sklypo D ir C dalių, remiantis detaliojo plano sprendiniais ir jį detalizuojančiu techniniu projektu. Pažymi, kad pareiškėjas E. J. ir tretieji suinteresuoti asmenys M. J. ir J. J. valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendranuomininkais tapo tik 2013 metais, todėl baseino ir pavėsinės projektavimo ir įrengimo procese bei rekonstrukcijos darbų pridavimo valstybinei komisijai metu nedalyvavo, todėl jokių suderinimų su jais atlikti nereikėjo. Akcentuoja, kad 2013 metų balandžio-gegužės mėnesiais pareiškėjai pradėjo pertvarkos darbus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringoje, dalyse C, D, ir B, tame tarpe virš baseino įrengė plastikinį uždaromą gaubtą ir jį užrakino, pareikšdami, jog baseinas ir pavėsinė yra jų nuosavybė. Teigia, kad 2002 02 10 su velioniu R. J., tuometiniu UAB (duomenys neskelbtini) savininku, buvo sutarta, kad baseinas, stovintis tarp žemės sklypo dalių C ir D bus įrenginėjamas V. K. lėšomis. Pažymi, kad baseiną buvo sutarta statyti ant žemės sklypo dalių C ir B ribos, nes žemės sklypo D dalyje yra apaugusi pušimis kopa ir pagal Nacionalinio parko reikalavimus toje vietoje statyba negalima, o pastačius baseiną dalyje C, būtų uždarytas priėjimas prie marių. Kaip kompensacija už nepatogumus, R. J. šeimai buvo leista naudotis baseinu. Mano, kad aplinkybė, jog pagal susitarimą ir J. šeima 11 metų naudojosi baseinu, patvirtina susitarimo dėl baseino naudojimosi tvarkos buvimą.
Tretysis suinteresuotas asmuo ir jo atstovas prašo skundo netenkinti atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Konstatuojama.
Skundu ginčijamas atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013 07 02 sprendimas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti baseiną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pavėsinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Neringoje, V. K. vardu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia, kad būtų pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenys, panaikinant trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisių į minėtus statinius registraciją, atliką Nekilnojamojo turto registre. Kadangi pareiškėjai civilinių teisinių reikalavimų ar civilinės teisės normų taikymo klausimų ginče nekelia, nagrinėjamu atveju bus vertinami tik Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo viešojo administravimo veiksmai, susiję su Nekilnojamojo turto registravimo procedūrų vykdymu (dokumentų vertinimu ir pagrindų atlikti atitinkamus registravimo veiksmus nustatymu).
Nors teritoriniai registratoriai yra Centrinio registratoriaus teritoriniai padaliniai, tačiau įstatymu jiems suteikta teisė tvarkyti nekilnojamojo turto registrą, įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, t.y. priimti sprendimus viešojo administravimo srityje, todėl pagal savo kompetenciją teritoriniai registratoriai atitinka teritorinių valstybinio administravimo subjektų sampratą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnis nustato, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas- Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tais atvejais, kada Centrinis registratorius išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo pareiškėjo skundo netenkina ar tenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo teisme dalyku laikomi sprendimai, pareiškėjui sukeliantys tiesiogines pasekmes.
Kadangi matyti, jog tiesiogines pasekmes pareiškėjams sukėlė teritorinio registratoriaus sprendimas, nagrinėjamu atveju jis laikytinas administraciniu aktu, ginčijamu Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – ir NTRĮ) reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. NTRĮ 4 straipsnis numato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A520-950/2013).
Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre statiniai registruojami, jeigu jie Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas NTKĮ nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą (NTRĮ 9 str. 1 d., 2 d.).
NTRĮ yra reglamentuoti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą registravimo pagrindai. Pagal NTRĮ 22 straipsnį, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai yra, inter alia, valstybės institucijos sprendimas (1 punktas) ir rašytiniai sandoriai (7 punktas).
NTKĮ yra reglamentuoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai (pagrindai, kuriais remiantis yra suformuojamas naujas objektas). NTKĮ 12 straipsnyje, inter alia, įtvirtinta, kad valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas (1 punktas) ar rašytiniai sandoriai (3 punktas) gali būti duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą pagrindas.
Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, 84(1) punkte detalizuotas dokumentų, pateiktinų kadastro tvarkytojui nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo ar jų pakeitimo kadastre avejais, sąrašas.
Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 8.3 punkte nurodyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą – tai statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo, paveldėtojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. STR „Statybos užbaigimas“ 44 punkte numatyta, kad deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį nekilnojamojo turto registre. Deklaracija apie statybos užbaigimą yra dokumentas, parengiamas ir pasirašomas statytojo. Deklaracija kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintinas vienašaliu sandoriu (Civilinio kodekso 1.63 straipsnis). Neteisėtai surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą panaikina teismas (Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 48 punktas).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad priimdamas sprendimą įregistruoti baseiną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pavėsinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Neringoje, bei V. K. nuosavybės teises į juos, teritorinis registratorius rėmėsi jam pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, kurioje pažymėta, kad deklaracijoje nurodyti statiniai pastatyti pagal suderintą projektą Nr. KLP-03-24 ir statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Neringos savivaldybės tarybos 2002-11-26 sprendimu Nr. 193 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo“ buvo patvirtintas teritorijos (duomenys neskelbtini), Neringa, detalusis planas. Planavimo tikslas- sklypų prie statinių ar statinių grupių formavimas, skaidant esamą sklypą į 5-6 naujus sklypus, numatant galimybę rekonstruoti esamus statinius. 2003 metais parengtas poilsio pastato (duomenys neskelbtini), Neringoje, rekonstrukcijos techninis projektas, pagal kurį aukščiau nurodytu detaliuoju planu suformuotame žemės sklype buvo suprojektuoti ginčo baseinas ir pavėsinė. 2003-11-26 trečiajam suinteresuotam asmeniui V. K. buvo išduotas statybos leidimas vykdyti poilsio pastato adresu (duomenys neskelbtini) Neringoje, rekonstrukciją (b.l. 66).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teritorinis registratorius, priimdamas sprendimą atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar sprendimą įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre, neturi teisinio pagrindo vertinti deklaracijos apie statybos užbaigimą teisėtumo, tačiau turi teisėtą pagrindą spręsti, ar šio dokumento pagrindu į Nekilnojamojo turto kadastrą turi būti įrašyti pareiškėjo pateiktoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyti duomenys apie pastatą, ir Nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruotos daiktinės teisės į šį pastatą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2342/2012).
Esant nustatytai aplinkybei, jog 2013-07-01 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 nėra nuginčyta, vertintina, jog nenustatęs NTKĮ 14 straipsnyje ir NTRĮ 29 straipsnyje numatytų aplinkybių, teritorinis registratorius neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti baseiną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pavėsinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Neringoje, V. K. vardu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.