- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-10
- Bylos Nr.
- 2S-2418-390/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07993-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Kreditorius
- R. G., I. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, I. A., A. E., R. G., I. G., T. R., J. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių R. G. ir I. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-17319-945/2015 pagal J. R. ir D. R. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, I. A., A. E., R. G., I. G., T. R. ir J. S. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
J. R. ir D. R. kreipėsi į teismą prašydami iškelti jiems bankroto bylą ir nurodė turintys pradelstų kreditorinių įsipareigojimų bankui ir fiziniams asmenims, kurių bendra suma sudaro 33 851,16 Eur (116 881,30 Lt). Pareiškėjų pajamos per mėnesį sudaro 658,89 Eur (2 275 Lt), turimo turto vertė – 32 437,44 Eur (112 000 Lt), pragyvenimui reikalinga pinigų per mėnesį suma vasarą sudaro 489,46 Eur (1 690 Lt), žiemą – 651,65 Eur (2 250 Lt). Suinteresuotasis asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti, kadangi pareiškėjai, sudarydami su kreditoriumi 2008 m. birželio 17 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/06/58 LA bei vėlesnį 2009 m. liepos 20 d. papildomą susitarimą Nr. BKP 09/07/96SN prie būsto kreditavimo sutarties buvo nesąžiningi, pažeidė banko teises, nuslėpė savo įsipareigojimus kreditoriams I. G. bei R. G. pagal 2008 m. birželio 12 d. notarinę sutartį Nr. l-RL-2974 ir tokiu būdu iš banko gavo kreditą apgaule. Suinteresuotieji asmenys I. G. ir R. G. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti, kadangi pareiškėjai pateikė neteisingą informaciją apie savo nemokumo priežastis, piktnaudžiauja, sąmoningai nenori vykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir siekia pasinaudoti bankroto procedūra savo įsiskolinimams sumažinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi iškėlė J. R. ir D. R. bankroto bylą. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė pareiškėjams iškelti fizinių asmenų bankroto bylą. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi byla apeliacine tvarka perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. kovo 6 d. apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 9 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartį ir bylą perdavė Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog vertindami pareiškėjų sąžiningumą žemesnių instancijų teismai be pagrindo analizavo sandorius (dėl nekilnojamojo turto pirkimo ir su jo įsigijimu susijusių finansinių prievolių prisiėmimo), sudarytus prieš ilgesnį nei trejų metų terminą iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį panaikino ir perdavė fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Panevėžio apygardos teismas nutartyje nurodė, jog atsižvelgiant į pareiškėjų turimų piniginių įsipareigojimų mastą, kuris viršija FABĮ nustatytą 25 MMA dydį, bei trukmę, t. y., jog šių piniginių prievolių mokėjimo terminai yra suėję, taip pat įvertinus pareiškėjų turimo turto bei gaunamų pajamų apimtį, yra pagrindas konstatuoti pareiškėjų nemokumą dar iki 2011 m. rugsėjo 10 d. ir 2011 m. gruodžio 15 d. sandorių ir nenustačius pareiškėjų nesąžiningumo sudarant minėtus sandorius, yra pagrindas pareiškėjams kelti bankroto bylą (FABĮ 6 str. 1 d.). Kadangi Panevėžio apygardos teismas konstatavo, jog yra visos sąlygos bankroto bylos iškėlimui, teismas sprendė, kad iš naujo analizuoti aptartas aplinkybes nėra pagrindo (CPK 182 str. 2 p.). Įvertinęs aplinkybę, jog pareiškėjai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė 2013 m. gegužės 20 d. ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjamas praėjus daugiau nei dviejų metų laikotarpiui, teismas vertino, ar nepasikeitė aplinkybės, sudarančios faktinį pareiškėjų prašymo pagrindą, taip pat ar nepasikeitė ir pareiškėjų turtinė padėtis. Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2015 m. liepos 23 d. pateikė teismui pažymas apie pareiškėjų darbo užmokestį per paskutiniuosius šešis mėnesius bei informavo teismą, kad likusi pradiniame pareiškėjų pareiškime nurodyta informacija iš esmės nėra pasikeitusi. Pareiškėjai toliau disponuoja pradiniame pareiškime nurodytu turtu. Taip pat pareiškėjai informavo teismą, kad nėra pasikeitusi kreditorių sudėtis ar kitos aplinkybės, svarbios nagrinėjant civilinę bylą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. R. nurodė, jog nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. su juo darbo sutartis nutraukta šalių susitarimu, išmokant keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Išeitinės išmokos pareiškėjas nurodė dar negavęs, nes šiuo metu buvęs darbdavys susiduria su finansiniais sunkumais. Teismo posėdžio metu pareiškėjai papildomai nurodė, jog šiuo metu pradelstų įsiskolinimų Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui suma yra padidėjusi, nes pareiškėjai neišgali mokėti savo kreditoriams. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjų turtinė padėtis, lyginant su buvusia pareiškimo pateikimo metu, tik pablogėjo (pareiškėjų pajamos ženkliai sumažėjo, net ir pareiškėjui J. R. atgavus iš darbdavio išeitinę išmoką, ši suma galės būti naudojama būtinosioms pragyvenimo išlaidoms, administravimo išlaidoms dengti, o taip pat kreditoriniams reikalavimams tenkinti), po pareiškimo pateikimo jie neatliko jokių veiksmų, kurie patvirtintų pareiškėjų nesąžiningumą, todėl yra visos įstatyme įtvirtintos sąlygos iškelti pareiškėjams bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Kreditoriai R. G. ir I. G. atskiruoju skundu (t. 5, b. l. 5–6) prašo 2015 m. rugsėjo 9 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-17319-945/2015, kuria pareiškėjams D. R. ir J. R. iškelta bankroto byla, panaikinti ir išnagrinėti bylą pareikalavus argumentuotai įrodyti nedarbo priežastis ir įvertinti ar pareiškėjai dėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais.
Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl sekančių argumentų:
Teismas neįvertino pareiškėjų D. ir J. R. pastangų dirbti ir gauti pajamas. Pareiškėjai dirbti ir gauti pajamas gali, bet tam nededa jokių pastangų, tyčia nenori vykdyti įsipareigojimų. Teismas nepareikalavo, o pareiškėjai nepateikė teismui jokių dokumentų, kuriuose būtų įrodyta, kad D. R. registruota darbo biržoje, kad ieško geriau apmokamo darbo ir kokius yra gavusi darbo pasiūlymus. Neįrodė jokiais dokumentais, kad siekia pagerinti savo finansinę padėtį, kad mokosi, siekia įgyti paklausią profesiją ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2015 m. sausio 9 d. nutartyje konstatavo, kad „.. nagrinėjant bylą iš naujo teismas taip pat turi tirti aplinkybes, susijusias su pareiškėjos D. R. darbo pabaiga UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir kt., įvertinti, ar pareiškėjai dėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, ar priešingai - sąmoningai savo padėtį blogino (jos negerino) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo...“. D. R. nesiekia uždirbti net Lietuvoje nustatyto minimalaus mėnesio atlyginimo. Teismui nėra pateiktos sveikatos pažymos ar kiti įrodymai, kad D. R. yra ribotas darbingumas ar dėl kitų priežasčių negali dirbti visą darbo dieną ir taip apsirūpinti pragyvenimo lėšomis. Teismas neįvertino aplinkybės, kad D. R. iki bankroto bylos iškėlimo ir viso bylos proceso metu sąmoningai vengia dirbti pagal savo galimybes ar užsiimti kita pajamų duodančia veikla, nesiekia susirasti geriau apmokamo darbo ir vengia vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjai D. R. ir J. R. prašo kreditorių atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą (t. 5, b. l. 9–10). Pareiškėjai nurodo, kad byla dar kartą buvo nagrinėta Panevėžio apygardos teisme, 2015 m. gegužės 13 d. nutartyje, civilinės bylos Nr. 2S-199-198-2015, teismas ištyrė bei įvertino visas apeliantų atskirajame skunde nurodytas aplinkybes. Panevėžio apygardos teismas pasisakė, jog nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjai sąžiningai, atsakingai dirbo bei siekė pagerinti savo finansinę padėtį. Tai patvirtina ne tik jau byloje pateikti dokumentai apie pareiškėjų gautas pajamas bei darbovietes, bet ir pačių darbdavių vertinimas. Pareiškėjas J. R. sąžiningai dirbdamas savo darbą užsitarnavo gerą vardą bei pagarbą savo darbovietėje ir buvo apdovanotas (t. 4, b. 1. 100). Apeliantai nepagrįstai teigia, jog pareiškėja D. R. vengia dirbti ar nesiekia susirasti geriau apmokamo darbo. Panevėžio apygardos teismas priimtoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad pareiškėja nuolat dėjo pastangas ieškant naujo geriau apmokamo darbo ir (ar) papildomo pajamų šaltinio. Pareiškėja siuntė ir siunčia didelį kiekį savo gyvenimo aprašymų (CV) įvairioms įmonėms bei įstaigoms gauti darbą, tačiau į darbo pokalbius pareiškėja buvo pakviesta tik keletą kartų, tačiau realaus darbo pasiūlymo gauti iki šiol jai nepavyko. Būtent šias teismo nurodytas faktines aplinkybes patvirtinantys dokumentai pareiškėjų buvo pateikti į civilinę bylą, kuomet ji antrą kartą buvo nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme. Bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal FABĮ, yra gauti pajamas. Pareiškėjai gauna pajamas, deda pastangas susirasti geriau apmokamą darbą. Visos aplinkybės, susijusios su pareiškėjų darbu bei gautomis pajamomis trijų metų iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikotarpiu, Panevėžio apygardos teismo jau buvo tirtos bei, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, buvo priimti atitinkami sprendimai. Atsižvelgiant į tai, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, Panevėžio apygardos teismas bylą grąžino Kauno apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad visos bankroto bylos iškėlimui reikšmingos aplinkybės jau buvo ištirtos ir, neatsiradus jokių naujų įrodymų, pakartotinai jų tirti neturėjo pagrindo. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas, sutikdamas su Panevėžio apygardos teismo išvadomis, pagrįstai konstatavo, jog yra visos sąlygos bankroto bylos iškėlimui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje surinktus rašytinius įrodymus, įvertino tiek kasacinio teismo, tiek ir apeliacinio teismo nutartyse konstatuotas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė pareiškėjams - fiziniams asmenims bankroto bylą, konstatavęs, jog yra visos įstatyme įtvirtintos sąlygos iškelti pareiškėjams bankroto bylą.
Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi iškelti pareiškėjams bankroto bylą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjų D. ir J. R. pastangų dirbti ir gauti pajamas, byloje nėra pateikta duomenų, kad D. R. registruota darbo biržoje, kad ieško geriau apmokamo darbo ir kokius yra gavusi darbo pasiūlymus, kad mokosi ar siekia įgyti paklausią profesiją, t. y. kad pareiškėja siekia pagerinti savo finansinę padėtį.
Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nesąžiningais veiksmais pripažįstami: 1) CK 6.67 straipsnyje nurodyti sandoriai, jeigu jie pažeidžia kreditorių teises ir šių sandorių pareiškėjas neprivalėjo sudaryti; 2) kitokie veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014, išaiškino, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant FABĮ, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, atmeta kaip nepagrįstus apeliantų atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjų D. ir J. R. pastangų dirbti ir gauti pajamas. Pažymėtina, jog apeliacine tvarka civilinę bylą nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutartyje (t. 4, b. l. 127–132) nustatė, kad pareiškėjų pajamos iš esmės išliko tokios pačios – pareiškėjos D. R. pajamos per mėnesį vidutiniškai sudarė 451 Lt, o pareiškėjo J. R. pajamos kas mėnesį sudarė 1 824 Lt, o bendroje sumoje tai sudarė 2 275 Lt per mėnesį. Kad pareiškėjai sąžiningai, atsakingai dirbo bei siekė pagerinti savo finansinę padėtį, patvirtino ne tik duomenys apie pareiškėjų gautas pajamas bei darbovietes, bet ir pačių darbdavių vertinimas, pareiškėjas J. R. buvo apdovanotas (t. 4, b. l. 100). Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėja D. R. dėjo pastangas ieškant naujo geriau apmokamo darbo – siuntė ir siunčia didelį kiekį savo gyvenimo aprašymų (CV) įvairioms įmonėms bei įstaigoms, tačiau į darbo pokalbius pareiškėja buvo pakviesta tik keletą kartų, realaus darbo pasiūlymo gauti iki šiol jai nepavyko. Būtent šias teismo nurodytas faktines aplinkybes patvirtinančius duomenis pareiškėjai pateikė į civilinę bylą, kuri buvo nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme antrą kartą (t. 4, b. l. 100–110, 118–119). Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis įsiteisėjusi, todėl nutartyje nustatytų aplinkybių įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi pareiškėja yra dirbanti, registruotis darbo biržoje jai nebuvo pagrindo, ji darbo paieškas vykdė pateikdama savo gyvenimo aprašymą tiesiogiai įstaigoms. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja dėjo ir deda pastangas, kad susirastų geriau apmokamą darbą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjai nesiima priemonių savo turtinei padėčiai gerinti.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi iškėlęs pareiškėjams bankroto bylą, nepažeidė materialinių ir procesinių teisės normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.