Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje J. Z. (J. Z.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės apribojimo bausme, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Z. 2025 m. kovo 23 d., apie 18.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,85 promilės neblaivumas), tyčia ne mažiau kaip du kartus koja spyrė į kairės pusės šoną, ne mažiau kaip tris kartus dešine ranka sudavė į viršutinę galvos sritį ir sudavė nenustatytą skaičių smūgių ranka į dešinės pusės veido sritį savo tėvui V. Z. (V. Z.), taip sukėlė jam fizinį skausmą. Taip J. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Įtariamasis J. Z. apklausiamas savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. kovo 23 d. vakare, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo neblaivus, nes buvo išgėręs apie 5 l alaus ir sidro. Tai tėvui nepatiko, galimai dėl to jį išbarė. Būdamas neblaivus du kartus spyrė tėvui, nepamena, kur tiksliai, spyriai buvo nelabai stiprūs, bet supranta, kad tai galėjo sukelti jam fizinį skausmą. Mano, kad galėjo trenkti tėvui į galvą, nelabai atsimena, kiek kartų trenkė jam į galvą. Mano, kad galėjo trenkti tėvui į veidą, tačiau nepamena, kaip tai padarė. Blogai pasielgė, gailisi.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. Z. parodė, jog 2025 m. kovo 23 d., apie 18.30 val., jam kartu su žmona grįžus namo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jo sūnus J. Z., būdamas akivaizdžiai neblaivus, reikalavo alkoholio, į ką jam atsakius neigiamai, J. Z. iš pradžių žodžiu konfliktavo, vėliau staigiai puolė jį mušti: du kartus koja spyrė jam į kairės pusės šoną, tris kartus dešine ranka sudavė jam į viršutinę galvos sritį, taip pat sudavė jam į dešinės pusės veido sritį, tačiau, kiek kartų ir kuria ranka, nepamena. Sūnų kartu su žmona pavyko paguldyti ir prispausti prie žemės, po ko jam nusiraminus, sūnų paleido, tačiau sūnus vėl ėmė keistai elgtis, dėl to buvo bute užrakintas ir iškviesta policija. Dėl mušimo patirtą skausmą vertina trimis balais iš dešimties.

Liudytoja I. Z. apklausiama parodė, kad 2025 m. kovo 23 d., apie 18.30 val., kartu su vyru V. Z. grįžo namo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame sūnus J. Z., kol jų tris dienas nebuvo namuose, vartojo alkoholį. Grįžus, J. Z. reikalavo alkoholio, į ką jam atsakė, kad jam šį draudžiama vartoti ir jie patys jo nevartoja, todėl namuose šio nėra. Tuo metu vyrui buvus koridoriuje, J. Z. staiga jį užpuolė ir mušė, kaip matė, rankomis, tačiau dėl susijaudinimo nepastebėjo, kur ir kiek sūnus vyrui sudavė. Vyras bandė sūnų raminti, po ko griebė jį ir su jos pagalba paguldė sūnų ant grindų. Po to ji išbėgo į laiptinę ir iškvietė policiją. Grįžusi į namus pastebėjo, kad sūnus nenusiramina, todėl kartu su vyru išėjo į laiptinę, užrakino butą, kuriame liko sūnus ir laukė policijos. Sūnus J. Z. jos nemušė, jai fizinis skausmas nesukeltas, tuo tarpu jos vyrui buvo sukeltas fizinis skausmas. Sūnus ne pirmą kartą smurtauja, vartoja alkoholį be saiko ir tada būna agresyvus.

Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito matyti, kad 2025 m. kovo 23 d. 20 val. J. Z. nustatytas 2,85 promilės neblaivumas.

Iš Bendrojo pagalbos centro garso išrašo apžiūros protokolo matyti, kad bendruoju pagalbos telefonu buvo pranešta apie tai, jog sūnus J. Z. neblaivus muša tėvą, po ko, fone girdintis triukšmui, daugiau informacijos nesuteikė ir padėjo ragelį.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Matoma, kaip policijos pareigūnai laiptinėje pasitinka vyrą ir moterį. Vyras nurodo, kad įtariamąjį užrakino bute, nes jis pradėjo stumdytis, muštis. Visiems užėjus į butą, vyras pirštu parodo į asmenį ir pasako, kad tai jis žadėjo užmušti, padurti su peiliu, žmoną stumdė, trenkė vyrui du kartus į galvą ir dar į akį. Paklaustas policijos pareigūno, vyras atsako, kad dėl jo daug kartų policija yra atvykusi, jis vis grįžta į namus. Vyras paaiškina, kad asmuo ištisai geria. Paklaustas policijos pareigūno, vyras atsako, kad jį rankomis mušė: du kartus į galvą ir į akį, o dėl peilio nurodo, kad asmuo pastoviai turėjo nedidelį peilį. Moteris paaiškino, kad asmuo peilį buvo ištraukęs iš dėtuvės. Policijos pareigūnui paprašius papasakoti apie įvykį, vyras paaiškina, kad jį mušė, o žmoną stumdė, jų atžvilgiu yra pastovūs grasinimai užmušti kirviu, peiliu. Asmenį policijos pareigūnai išsiveda į tarnybinį automobilį. Po to matoma, kaip vienas iš policijos pareigūnų grįžta atgal į butą ir atlieka vyro apklausa. Vyras parodo, kad jam su žmona grįžus, asmuo buvo namuose, reikalavo alaus, po ko vyrą ėmė mušti, o jis asmeniui užlaužė rankas ir kartu su žmona išbėgo iš buto į laiptinę, iškvietė policiją ir užrakino buto duris. Paklaustas policijos pareigūno, vyras atsako, jam asmuo spyrė iš kojų ir rankų. Paklaustas policijos pareigūno, vyras atsako, kad jam asmuo du kartus spyrė į kairę koją. Paklaustas policijos pareigūno, vyras atsako, kad po smūgių kojomis asmuo pradėjo smūgiuoti rankomis, trenkė jam dešine ranka į veidą du–tris kartus. Vyras parodo, kad prispaudus asmenį prie grindų, asmuo pradėjo vyrui drėksti per veidą. Skausmo dar įvertinti negali, nes jis tik pradeda reikštis. Matoma, kaip kitas policijos pareigūnas, likęs tarnybiniame automobilyje su sulaikytu asmeniu, įspėja asmenį apie blaivumo patikrinimą, paima alkoholio kiekio matuoklį ir atneša prie asmens, jį paruošia naudojimui ir duoda asmeniu į jį pūsti, po ko asmuo įpučia 2,85 promilės.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 141 straipsnio 2 dalies pagrindu šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, kartu su juo gyvenantys tėvai.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo J. Z. kaltė mušus – ne mažiau kaip du kartus koja spyrus į kairės pusės šoną, ne mažiau kaip tris kartus dešine ranka sudavus į viršutinę galvos sritį ir sudavus nenustatytą skaičių smūgių ranka į dešinės pusės veido sritį, šeimos narį – tėvą V. Z., taip sukėlus jam fizinį skausmą, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.

Iš kaltinamojo J. Z. parodymų matyti, kad jis būdamas neblaivus kojomis ir rankomis mušė tėvą. Be J. Z. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo nukentėjusiojo V. Z. parodymai, užfiksuoti pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, pagrindžiantys, kad jo sūnus J. Z., būdamas neblaivus, du kartus koja spyrė jam į kairės pusės šoną, tris kartus dešine ranka sudavė jam į viršutinę galvos sritį, sudavė jam į dešinės pusės veido sritį, tačiau kiek kartų, nepamena, dėl to patyrė fizinį skausmą, kurį vertina trimis balais iš dešimties; liudytojos I. Z. parodymai, rodantys, kad ji matė, kaip sūnus J. Z. užpuolė ir mušė rankomis tėvą V. Z.; ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie tarpusavyje sutampa, atskirose detalėse vieni kitus papildo. J. Z. nusikalstamos veikos padarymo metu gyveno kartu su tėvu V. Z., todėl jie laikytini šeimos nariais. J. Z. suvokė, kad muša tėvą V. Z., numatė, jog spardydamas ir smūgiuodamas ranka, sukels jam fizinį skausmą ir tokių padarinių norėjo, nes, dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio prarado savitvardą dėl tėvų atsisakymo jam duoti daugiau alkoholio, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo J. Z. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis J. Z. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmių, kurias jam siūlys skirti prokurorė, rūšis ir dydis jam yra suprantami, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su siūloma skirti bausme ir jos dydžiu sutinka.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę J. Z., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. J. Z. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis visumoje atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio praradus savitvardą dėl tėvų atsisakymo jam duoti daugiau alkoholio, nusikalstama veika padaryta fizinė žala jo tėvui V. Z. J. Z. yra nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, praeityje ne kartą teistas, taip pat už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, per pastaruosius vienerius metus ne kartą baustas administracine tvarka, pagrinde padarė administracinius nusižengimus būdamas neblaivus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Tai J. Z. asmenybę apibūdina neigiamai, rodo jo polinkį elgtis nusikalstamai ir kitaip priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, taip pat leidžia spręsti, kad prieš tai skirtos bausmės ir administracinės nuobaudos teigiamos įtakos jam neturėjo, teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė. J. Z. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu J. Z. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – alkoholio kiekio matuoklio kvitas pagrindžia, kad jam nustatytas 2,85 promilės neblaivumas, kai tai turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nuosprendžiu teistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teistumo terminas – bausmės atlikimo laikotarpiu ir treji metai po bausmės atlikimo, bausmę atliko 2022 m. liepos 11 d. (BK 11 straipsnio 3 dalis, 27 straipsnio 1 dalis, 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. Z. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas didesnis už vidurkį.

J. Z. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į nustatytas padarytą nusikalstamą veiką ir J. Z. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teismo vertinimu, J. Z. priežiūra, paskiriant jam poveikio priemones, orientuotas į elgesio korekciją ir piktnaudžiavimo alkoholiu prevenciją, nuolat gresiant bausmės vykdymui, bus kur kas efektyvesnis būdas jam pataisyti už jo nubaudimą, izoliuojant jį nuo visuomenės, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Visa tai sudaro pagrindą, vadovaujantis BK 72² straipsniu, 75 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, J. Z. paskirtos bausmės vykdymą atidėti, nustatant maksimalų bausmės vykdymo atidėjimo terminą, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir pareigas: raštu atsiprašyti nukentėjusio V. Z.; dirbti arba mokytis; neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. Z. (J. Z.) pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti septyniasdešimt penkių parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, J. Z. (J. Z.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę penkiasdešimties parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti J. Z. (J. Z.) laikiname sulaikyme nuo 2025 m. kovo 23 d. iki 2025 m. kovo 24 d. išbūtą vieną dieną, laikant, kad likusi neatlikta arešto bausmės dalis yra keturiasdešimt devynios paros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 6 dalies 1, 5, 7, 8 ir 10 punktais, J. Z. (J. Z.) paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo raštu atsiprašyti nukentėjusio V. Z.; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, 75 straipsnio 1 dalimi, J. Z. (J. Z.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šešių mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo šio įpareigojimo įvykdymo terminą.

J. Z. (J. Z.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti J. Z. (J. Z.), kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų regiono skyrius, Vilnius 08351, Kareivių g. 1, 0 672 88 430, 0 672 94 080, rytu.skyrius@probacija.lt) per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.