Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-01-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-382-311/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-01-14
Bylos Nr.
1-382-311/2016
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-01689-2014-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Nukentėjusysis
E. G.
Kaltinamasis
E. J., V. D.
Advokatai
Elena Gilienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-382-311/2016Teisminio proceso Nr. 1-25-1-01689-2014-0Procesinio sprendimo kategorija : (S) 2.1.10.1.; 1.2.26.2.1.; 1.1.8.1; 1.1.3.2;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant :prokurorui Aliui Juodviršiui,gynėjoms advokatėms Elenai Gilienei, A. M.,nukentėjusiajam E. G.,kaltinamiesiems E. J., V. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, išsilavinimas 6 klasės, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, teistas:

1) 2005-12-23 Šakių r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., laisvės apribojimu 1 m.;

2) 2006-08-04 Šakių r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 1m. 9 mėn.;

3) 2008-07-25 Šakių r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 11 mėn.;

4) 2009-05-26 Šakių r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 m., galutinė subendrinta bausmė 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 284 str. 1 d.

V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaunas, LR pilietis, lietuvis, išsilavinimas 6 klasės, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, teistas: 2015-09-17 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. – 20 parų areštu;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. J. 2014 m. gruodžio 20 d. apie 20.40 val., viešoje vietoje – gatvėje, ties pastatu Nr. 27 Taikos pr., Kaune, stebint pašaliniams asmenims, veikdamas kartu su V. D., įžūliais veiksmais: suduodamas ne mažiau 25 smūgių rankomis, kojomis bei daiktu, panašiu į lazdą, nukentėjusiajam E. G. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį lengvu galvos smegenų sukrėtimu, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, kairiame skruoste, kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, kaktoje, žastuose, dešiniame dilbyje, juosmenyje-kryžmenyje, odos nubrozdinimais kaktoje, dešiniame žande, viršutinėje lūpoje, kakle, plaštakose, odos nubrozdinimais ir poodine kraujosruva nosyje, muštine žaizda ir pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis V. D. 2014 m. gruodžio 20 d. apie 20.40 val., viešoje vietoje – gatvėje, ties pastatu Nr. 27 Taikos pr., Kaune, stebint pašaliniams asmenims, veikdamas kartu su E. J., įžūliais veiksmais: suduodamas ne mažiau 25 smūgių rankomis, kojomis bei daiktu, panašiu į lazdą, nukentėjusiajam E. G. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį lengvu galvos smegenų sukrėtimu, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, kairiame skruoste, kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, kaktoje, žastuose, dešiniame dilbyje, juosmenyje-kryžmenyje, odos nubrozdinimais kaktoje, dešiniame žande, viršutinėje lūpoje, kakle, plaštakose, odos nubrozdinimais ir poodine kraujosruva nosyje, muštine žaizda ir pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis E. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2014-12-20 vakare jis su V. D. ėjo iš naktinio baro, esančio Studentų g. Jis ėjo atsilikęs nuo V. D. apie 20 metrų. Einant Taikos pr. prie jo prasilenkiant priėjo nukentėjusysis E. G. su dar vienu vyru. Kažkuris iš jų paprašė cigaretės. Atsakius, kad neturi, kažkuris sudavė jam į veidą ir jis gindamasis sudavė atgal. Tada atbėgo pažiūrėti V. D. ir sudavė vieną smūgį nukentėjusiojo draugui, kuris stovėjo. Po to kai jis, E. J., sudavė nukentėjusiajam, jis nukrito ir tada jam įspyrė 2-3 kartus, sudavė iš rankos ir pašokinėjo kelis kartus. V. D. nuėjo, nesimušė. Buvo priėjęs tik apginti jį, nukentėjusiajam jis nesudavė. Savo veiksmus vertina blogai, bet laiko tai gynyba. Aplink kitų žmonių nematė, nematė, kad jį kas stebėtų. I. K., R. K. šalia nebuvo. Nepripažįsta, kad turėjo lazdą, pripažįsta tik tai, kad sumušė nukentėjusįjį. Civilinį ieškinį pripažįsta, įsipareigoja jį atlyginti.

Kaltinamasis V. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2014-12-20 naktiniame bare Studentų g. išgėrė dvi skardines alaus ir išėjo į lauką parūkyti. Ten buvo nukentėjusysis ir jo draugas. Parūkęs grįžo į barą. Vėliau išėjo kartu su E. J. ir I. K.. Jis su I. K. ėjo pirmi, o E. J. buvo atsilikęs. Perėję per gatvę išgirdo E. J. klyksmą „gelbėkit“ ar „padėkit“. Šaukė ne R. K., o E. J.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokole neteisingai nurodyta, jis jį pasirašė neskaitęs, buvo nevalgęs, nusilpęs. Matė, kaip nukentėjusiojo draugas – stambus vyriškis trenkė E. J. į veidą. Nematė, kaip E. J. smogė atgal. Jis, V. D., pribėgo prie nukentėjusiojo draugo ir sudavė jam, po ko jis pabėgo. Stovinčiam nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį ir po to dar kartą sudavė jau gulinčiam. Dėl ko nukrito nukentėjusysis, nežino. Trūko jo rankos sausgyslė. Jis bandė dar kartą suduoti nukentėjusiajam, bet trenkė į asfaltą. Nukentėjusiajam nespyrė, lyg tai trenkė į pilvą, bet gerai neatsimena, nes jau praėjo virš metų laiko. I. K. tuo metu buvo atsitraukusi. Kai jis pribėgo prie E. J., ji stovėjo toliau. Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes nukentėjusiajam sudavė ne 25 smūgius, kaip nurodyta kaltinime, o tik pora smūgių.

Nukentėjusysis E. G. parodė, kad 2014-12-20 jis su draugu D. Š. ėjo parduotuvę. Prasilenkiant priėjo kaltinamieji. Kažkuris iš jų paprašė jo draugo cigaretės. Jis pasakė, kad neturi. Pasakė D. Š., kad eitų į šoną. Atsisukęs pamatė, kad draugas jau krenta. Tada jis kažkuriam sudavė, o po to kaltinamieji pradėjo juos spardyti. Kažkuris iš kaltinamųjų turėjo lazdą. Po to, kai jis sudavė, abu kaltinamieji sudavė jam smūgius į veidą, į šonus. Jis nukrito ir tada jautė, kaip jį spardo du žmonės, Dvi merginos kraustė jo kišenes, paėmė centus. Atsimena, kad iš jo norėjo išimti piniginę. Jis rėkė. Nematė, kas buvo po to. Kai atsikėlė, jau buvo atvykusi policija, greitoji. Mano, kad jis buvo praradęs sąmonę. Jo draugas pabėgo, matė, kaip prieš tai jis nukrito. Po įvykio piniginė gulėjo ant žemės. Per muštynes buvo sudaužytas jo laikrodis, 800 Lt vertės. Jam padaryta 2000 Lt moralinė žala. Po įvykio jis 2 savaites nėjo į darbą, buvo sugadintos šventės. Jis turėjo gydytis, vaikščiojo pas gydytojus. Jam buvo suduota apie 40 smūgių. Kuris kaltinamasis kiek smūgių sudavė įvardyti negali. Jis pats nerūko, todėl cigaretės prašyti negalėjo.

Liudytojas D. Š. parodė, kad jis su E. G. eidami į parduotuvę sutiko du vaikinus su dviem merginom. Prisimena, kad jie kalbėjosi. Kodėl sustojo pakalbėti, negali pasakyti. Negalėjo būti taip, kad jis ar jo draugas paprašė cigarečių. Jis turėjo cigarečių, neprisimena, ar rūkė. Tikrai ne jie prisikabino prie kaltinamųjų. Jis nuo vaikino gavo smūgį į apatinę lūpą, atrodo, nukrito ir po to traukėsi iš įvykio vietos. Girdėjo ištraukiamų lazdų garsą. Negali apsakyti, ar jam buvo suduota ta lazda. Kur tuo metu buvo jo draugas, negali pasakyti.

Liudytojas R. T. parodė, kad 2014-12-20 vakare jis su tėčiu važiavo dirbti. Sustojo prie raudono šviesoforo ir pamatė, kaip vienas vaikinas spardo gulintį vaikiną, o šalia stovi dar vienas žmogus, kuris nieko nedarė. Nukentėjusysis buvo smarkiai sumuštas. Jie sustojo ir iškvietė policiją. Patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Praeidami žmonės sakė, kad jie iškvietė policiją ir matė kitus asmenis įvykio vietoje. Jis pats kitų asmenų nematė. Šalia nukentėjusiojo buvo tvarkingai sudėti raktais, piniginė. Lazdos jis nematė. Kiek smūgių buvo suduota nukentėjusiajam pasakyti negali.

Liudytojas M. M. parodė, kad jis įvykio aplinkybių neprisimena, todėl prašo vadovautis jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2014-12-20 jis patruliavo kartu su patruliu D. V.. Apie 20.44 gavo pranešimą, kad prie Taikos pr. 31, Kaune, keturi asmenys apsirengę sportiniais rūbais, muša vieną asmenį. Nuvykę nurodytu adresu rado sumuštą vyriškį. Jo galva buvo kruvina. Vyriškis sunkiai orientavosi aplinkoje. Šalia buvo įvykio liudytojas R. T. su sūnumi, kurie paaiškino, kad matė, kaip minėtą vyriškį spardė pilkos spalvos sportiniais rūbais vilkintis vyriškis ir kad be jo matė dar kelis asmenis (1 tomas, b.l. 79). Šiuos parodymus patvirtina.

Liudytoja I. K. parodė, kad 2014-12-20 vakare ji su V. D., R. K. ir E. J. ėjo iš parduotuvės. Ji su V. D. ėjo pirmi, o R. K. su E. J. iš paskos. Išgirdo, kaip R. K. sušuko „padėkit“ ir atsisukusi pamatė, kad šalia jų stovi vyriškis. Nematė, kuris pirmas sudavė. Matė, kad E. J. susistumdė su stambesniu vaikinu. Tada įsikišo V. D., pribėgo ir sudavė smūgį nukentėjusiajam, nukentėjusysis nuo smūgio nenukrito. V. D. smūgiuodamas nepataikė į nukentėjusį, sudavė į asfaltą. Nukentėjusysis turbūt buvo nukritęs. Ji stovėjo toliau, gal 10 metrų atstumu nuo vaikinų. Nebuvo priėjusi apkraustyti nukentėjusiojo kišenių. Negali būti, kad nukentėjusiajam suduota 25 smūgiai, daugiau 10 smūgių nebuvo. Smūgiai buvo suduodami rankom ir kojom. Paskui jie nuėjo namo, o nukentėjusysis liko. Link jų bėgančių žmonių nepastebėjo. Po kelių minučių pas juos į namus atvyko pareigūnai.

Liudytoja R. K. parodė, kad E. J. yra jos sugyventinis, kartu gyvena 2 metai, o V. D. – kaimynas. 2014-12-20 ji su E. J., V. D. ir I. K. buvo bare. Išėjus iš baro prie jos vyro prisikabino nukentėjusysis, praeidamas trinktelėjo petimi, kilo konfliktas. Iš kur atsirado nukentėjusysis, ji nežino, matė, kad jis vaikščiojo prie baro, juos stebėjo, gal dėl to, kad jie buvo išgėrę, susipažinti su jais nenorėjo. Tiksliai pasakyti, kuris pirmas sudavė, negali. Iš pradžiai vaikinai tik apsižodžiavo. E. J. trenkė nukentėjusiajam. Po to atbėgo V. D., ar jis sudavė nukentėjusiajam, nežino. Nukentėjusysis buvo su draugu, kuris trenkė V. D., E. J.. Jos parodymai, duoti teisme yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu ji galėjo būti išsigandusi, buvo dviem parom sulaikyta. Kaltinamųjų sulaikymui ji netrukdė. Kaltinamieji kelsi kartus spyrė nukentėjusiajam, kiek kartų, negali pasakyti.

Liudytoja K. M. parodė, kad ji vakare eidama su draugu Taikos pr. pamatė, kad kažkas vyksta, kad žmogų daužo ir iškvietė policiją. Matė, kad žmogų spardė, jį buvo apstoję gal 5 asmenys. Jie paėjo toliau ir laukė policijos. Atvykus policijai priėjo arčiau. Nukentėjusysis buvo visas kruvinas, jis nieko nesakė. Jį spardę asmenys jau buvo pabėgę.

Liudytojas K. B. parodė, kad jis ėjo su drauge Taikos pr. ir pamatė, kaip gauja spardė vyrą. Aplink buvo gal 5 žmonės, ar jie visi spardė, negali pasakyti. Atvykus policijai priėjo prie nukentėjusiojo, jis buvo labai suspardytas, negalėjo kalbėti.

Liudytojas R. T. parodė, kad jis vežė sūnų pas draugą. Sustojus prie sankryžos sūnus pamatė, kad kažkas vyksta. Privažiavus arčiau pamatė mušamą žmogų. Jiems privažiavus mušantys asmenys pasišalino. Vienas iš jų buvo mažiukas, su tamsia kepure. Nukentėjusįjį spardė kaip kokį maišą. Nematė, ar tie asmenys turėjo kokius nors įrankius.

Iš specialisto išvados Nr. G3300/14(02) matyti, kad E. G. konstatuota lengvas galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos akių vokuose, kairiajame skruoste, kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, kaktoje, žastuose, dešiniajame dilbyje, juosmenyje-kryžmenyje, odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame žande, viršutinėje lūpoje, kakle, plaštakose, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva nosyje, muštinė žaizda ir pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, dvidešimt penkių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai 2014-12-20. Poodinės kraujosruvos juosmenyje – kryžmenyje padarytos kietu buku ribotu, cilindro formą turinčiu daiktu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai griuvimui nebūdingi (1 t., b.l. 32-33).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. G. nuotraukose neatpažino R. K. (1 t., b. l. 51-52).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. G. nuotraukose atpažino I. K., kaip kartu su kita moterimi krausčiusią jo kišenes (1 t., b. l. 53-55).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. G. atpažino V. D., kaip asmenį kuris jį sužalojo (1 t. b.l. 56-57).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. G. nurodė, kad 1 ir 5 nuotraukose esantys asmenys yra panašiausi į jį mušusį asmenį. Foto Nr. 1 yra E. J. (1 t. b.l. 58-59).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. G. pateikė rankinį laikrodį „Accurist“ (1 t., b.l. 60).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas nukentėjusiojo E. G. pateiktas laikrodis, kurio stiklas yra sudaužytas, ant apyrankės matosi rudos spalvos sutepimai, panašūs į kraują (1 t., b.l. 61-62).

Pakvitavimu laikrodis grąžintas E. G. (1 t., b. l. 63).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas D. Š. neatpažino V. D. (1 t. b.l. 65-66).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas D. Š. I. K. kaip buvusią kartu su jį ir E. G. užpuolusiais asmenimis (1 t. b.l. 67-69).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas D. Š. neatpažino E. J. (1 t. b.l. 70-71).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas D. Š. neatpažino R. K. (1 t. b.l. 72-73).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti sportiniai bateliai, paimti asmens kratos metu iš V. D., ant kurių matyti, padrikos, netaisyklingų formų rudos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Taip pat buvo apžiūrėti asmens kratos metu iš E. J. paimti batai, ant kurių matyti rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Daugiausiai rudų dėmių matyti ant dešinės kojos bato (1 t. b.l. 139-144).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad 2014-12-20, 23.00 val. E. J. nustatytas 0,00 promilės blaivumas (1 t., b. l.148).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, kad 2014-12-21, 00.30 val. E. J. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1 t., b. l. 149).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamųjų E. J. ir V. D. veikoje, visiškai įrodyta, jų veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus, o kaltininkas veikti tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota nuostata, kad visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan.

Kaltinamieji E. J. ir V. D. savo kaltę pripažino iš dalies. Jie neneigė sudavę smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam, tačiau nepripažino kaltinime nurodyto jų skaičiaus, teigė, kad negalėjo būti 25 smūgių, jų buvo mažiau. Be to, neigė turėję lazdą, kuria sudavė smūgius. Teismas šiuos kaltinamųjų parodymus vertina kaip nenuoseklius, neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jų gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo padėtį. Tai, kad smūgių buvo 25 ir daugiau patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad E. G. konstatuota lengvas galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos akių vokuose, kairiajame skruoste, kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, kaktoje, žastuose, dešiniajame dilbyje, juosmenyje-kryžmenyje, odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame žande, viršutinėje lūpoje, kakle, plaštakose, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva nosyje, muštinė žaizda ir pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, dvidešimt penkių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai 2014-12-20. Poodinės kraujosruvos juosmenyje – kryžmenyje padarytos kietu buku ribotu, cilindro formą turinčiu daiktu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai griuvimui nebūdingi (1 t., b.l. 32-33).

Teismo nuomone ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog kaltinamieji E. J. ir V. D. įžūliais veiksmais, t.y. suduodami ne mažiau 25 smūgių rankomis, kojomis bei daiktu, panašiu į lazdą, nukentėjusiajam E. G. į įvairias kūno vietas, tuo padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį lengvu galvos smegenų sukrėtimu, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, kairiame skruoste, kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, kaktoje, žastuose, dešiniame dilbyje, juosmenyje-kryžmenyje, odos nubrozdinimais kaktoje, dešiniame žande, viršutinėje lūpoje, kakle, plaštakose, odos nubrozdinimais ir poodine kraujosruva nosyje, muštine žaizda ir pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taigi baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamųjų E. J. ir V. D. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Kaltinamieji E. J. ir V. D. kalti ir baustini.

Dėl bausmės

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamiesiems bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes.

Kaltinamųjų E. J. ir V. d. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamieji padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltiną, kaltę pripažįsta tik iš dalies.

Kaltinamasis E. J. teistas 4 kartus (1 t., b.l. 175-191), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 63-67), psichikos sveikatos centre neregistruotas (1 t. b.l. 197), priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t. b.l. 195).

Kaltinamasis V. D. iki šiuo nuosprendžiu aptariamo nusikaltimo padarymo buvo neteistas, šiuo metu teistas 1 kartą (2 t., b. l. 49, 156-162), administracine tvarka baustas administracine tvarka baustas (2 t. b.l. 53), priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t. b.l. 56), psichikos sveikatos neregistruotas (2 t. b.l. 58).

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog V. D. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant jam bausmę-areštą, numatytą BK 284 str. 1 d. sankcijoje, E. J. poaskirtos bausmęs tikslai bus pasiekti, skiriant jam bausmę-terminuotą laisvės atėmimą, numatytą BK 284 str. 1 d. sankcijoje.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis E. G. pareiškė 2803 Lt, t. y. 811,81 eurų civilinį ieškinį (1 t. b.l. 29), kurį sudaro 800 Lt žala už sugadintą laikrodį, 3 Lt – dėl dingusių pinigų bei 2000 Lt neturtinė žala, nes dėl įvykio jis patyrė emocinį ir psichologinį sukrėtimą, buvo sužalotas jo veidas, todėl jautė nepatogumą viešoje vietoje.

LR BPK 109 str. numatyta, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Specialisto išvada nustatyta, kad E. G. konstatuota lengvas galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos akių vokuose, kairiajame skruoste, kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, kaktoje, žastuose, dešiniajame dilbyje, juosmenyje-kryžmenyje, odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame žande, viršutinėje lūpoje, kakle, plaštakose, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva nosyje, muštinė žaizda ir pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, dvidešimt penkių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje.

Taigi, akivaizdu, kad dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą. Be fizinio skausmo, kurį sukėlė kūno sužalojimai, jis taip pat patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį diskomfortą, sukrėtimą, buvo sutrikdytas normalus jo gyvenimo ritmas, pablogėjo gyvenimo kokybė. Taigi, byloje objektyviai nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos atsirado fizinio ir dvasinio pobūdžio neturtinė žala ir ji privalo būti atlyginta.

Remdamasis aukščiau išvardintais motyvais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo nurodomas civilinis ieškinys yra įrodytas, pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant jį solidariai iš kaltinamųjų E. J. ir V. D..

Teisminio bylos nagrinėjimo metu Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamųjų E. J. (144,75 ?) ir V. D. (108,04 ?).

LR BPK 106 str. 1 d. numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, kaltinamiesiems E. J. ir E. D. neatvykstant į teismo posėdžiu, buvo priimta teismo nutartis paskelbti jų paieškas, o suradus-pakeisti kardomąsias priemones-įpareigojimus periodiškai registruotis policijos įstaigoje į suėmimus. Suradujs kaltinamuosius, jiems paskirtos kardomosios priemonės-suėmimai buvo pratęstos, todėl LR BPK 51 str. 1 d. 7 p. pagrindu teismo nutartimi buvo nutarta pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriui apie tai, kad kaltinamiesiems būtinas gynėjas ir nutarta parinktus gynėjus paskirti, t.y. teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamieji E. J. ir V. D. suimti, todėl nagrinėjant bylą teisme, gynėjų dalyvavimas privalomas, nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą, kai kaltinamieji teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo suimti, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti -dvi sportinių batelių poros, supakuotos į dėžę, saugomos Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK (1 t. b.l. 146), sunaikintini.

Kardomosios priemonės :

E. J.-suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina, vykdant paskirtąją bausmę;

V. D.-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2016-01-14.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką: nuo 2014-12-20 iki 2014-12-22 (dvi paros) bei nuo 2015-12-03 iki nuosprendžio paskelbimo ir jo įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę- suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 50 (penkiasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. bausmę subendrinti su 2015-09-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę- 64 (šešiasdešimt keturias) paras arešto.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką: nuo 2014-12-20 iki 2014-12-22 (dvi paros) bei nuo 2015-11-12 iki 2016-01-12 (62 paros) ir laikyti, kad jis atliko nuosprendžiu paskirtąją bausmę.

Kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš E. J. ir V. D. 232,56 Eur (du šimtus trisdešimt du eurus 56 ct) turtinės žalos ir 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 24 ct) neturtinės žalos nukentėjusiojo E. G. naudai.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus dėl antrinės pagalbos išlaidų- iš E. J.-144,75?, iš V. D.-108,04 ? priteisimo atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti -dvi sportinių batelių poras, supakuotas į dėžę, saugomas Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam-nuo nuosprendžio kopijos gavim o dienos) gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas