Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Laimai Baniulytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai A. S., ir VMI atstovei Onai Baranauskienei

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., Elektrėnų sav., traukiama administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisė pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – Institucijos) pareiškimas kuriuo prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB „JG reklamos dovanos" (kodas (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), Vilniaus miestas), vadovei A. S., a.k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybė, pažeidus kreditorių teises, t.y. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą ir paskirti ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę nuobaudą.

Institucijos pareiškime su priedais nurodoma, jog UAB „JG reklamos dovanos" (toliau - Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Vilniaus miestas, pagal 2015 m. sausio 19 d. mokestinės nepriemokos balansą, turi 16 085,87 € mokestinę nepriemoką. Šią mokestinę nepriemoką sudaro: gyventojų pajamų mokestis -5,29 €; gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai -1486,83 €; pridėtinės vertės mokestis -14100,72 €; pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai - 482,60 €; vykdomieji dokumentai – 10,43 €. UAB „JG reklamos dovanos" juridinių asmenų registre įregistruota 2002 m. gegužės 21 d., pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokėtojų registre įregistruota 2002 m. birželio 3 dieną, suteiktas PVM kodas LT259563314. Bendrovės akcininkei J. G.-A. priklauso visos akcijos. Bendrovėje dirba aštuoni darbuotojai, bendrovės direktore nuo 2010 m. rugpjūčio 2 dienos dirba A. S.. Bendrovės apskaitą nuo 2010 m. rugpjūčio 2 dienos tvarko B. L..

Pareiškime nurodoma, jog Institucija 2014 m. gruodžio 1 dieną pradėjo UAB „JG reklamos dovanos" operatyvų patikrinimą, adresu: (duomenys neskelbtini) Vilniaus miestas. Tikrinamasis laikotarpis nuo 2014 m. liepos 1 dienos iki 2014 metų gruodžio 1 dienos. VMI prie FM 2014 m. gruodžio 30 dieną surašė Operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (23.30-08)FR1042-14697, kurią įmonės vadovė A. S. pasirašė. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2014 m. birželio 26 dienos. Šiai datai Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 944,91 euro, kurią sudarė: 5,29 euro gyventojų pajamų mokestis, 926,96 euro gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai; 2,23 euro pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai ir skola pagal vykdomuosius dokumentus 10,43 euro. UAB „JG reklamos dovanos" mokestinė nepriemoka 2014 metų liepos 1 d. sudarė -1084,14 €; liepos 31 d. - 4843,70 € ; rugpjūčio 31 d.- 7619,07 €; rugsėjo 30 d. - 9879,07 €; spalio 31 d. -12533,15 €; lapkričio 2 d. - 13772,13 €; gruodžio 2 d. - 16085,87 €; 2015 m. sausio 19 d. - 16085,87 €. UAB „JG reklamos dovanos" deklaravo, bet nemokėjo PVM ir tuo pažeidė 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 90 straipsnio 1 dalį.

Pareiškime taip pat nurodoma, kad UAB „JG reklamos dovanos" yra gyventojų pajamų mokestį išskaičiuojantis asmuo, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, privalo išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą nuo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų bei nuo kitų A klasės pajamų išmokų pagal išmokėjimo laikotarpius, iki kiekvienos mėnesio 15 ir paskutinės dienos. UAB „JG reklamos dovanos nesumokėdama gyventojų pajamų mokesčio, pažeidė 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio nuostatas.

Pareiškime nurodyta, jog bendrovė turi atsiskaitomąją sąskaitą ir AB SEB banke, operatyvaus patikrinimo metu pateikė šios banko sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. Išanalizavus Bendrovės AB SEB banke sąskaitos išrašą buvo nustatyta, kad analizuojamo laikotarpio pradžioje pinigų likutis sąskaitoje 0 euro (0 Lt), įplaukos sudarė 17034,96 euro (58818,32 Lt), išlaidos sudarei7034,96 euro (58818,32 Lt). Likutis laikotarpio pabaigoje 0 euro (0 Lt). I šią AB SEB banke Bendrovės sąskaitą buvo pateiktas VMI prie FM viršininko 2014 m. liepos 22 d. sprendimas Nr.(23.31-08)-467-16925 Išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Tikrinamuoju laikotarpiu UAB „JG reklamos dovanos" atskaitingi asmenys grynaisiais pinigais atsiskaitė su tiekėjais (iš viso tiekėjams sumokėjo 1794,38 euro (6195,64 Lt), tikrinamojo laikotarpio pradžiai ir pabaigai atskaitingų asmenų nepanaudotų pinigų likučių nėra. Bendrovė patikrinimui nepateikė kasos knygos išrašų. Bendrovės buhalterė parašė paaiškinimą, kad kasos knyga nevedama ir kasos operacijos nevykdomos, grynieji pinigai atskaitingiems asmenims išmokami per banko sąskaitą. UAB „JG reklamos dovanos" vykdydama atsiskaitymus su tiekėjais ir tuo pačiu metu turėdama mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Toks UAB „JG reklamos dovanos" vadovės A. S., elgesys pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, kaip kreditoriaus teises, nes tuo metu UAB „JG reklamos dovanos" turėjo mokestinę nepriemoką valstybės ir savivaldybių biudžetams.

Pareiškime nurodyta, jog Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. UAB „JG reklamos dovanos" vadovas nuo 2010 m. liepos 22 d. yra A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Taigi UAB „JG reklamos dovanos" vadovė A. S., kaip įmonės vadovas, vykdė atsiskaitymus su Bendrovės tiekėjais, tačiau įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetams nebuvo dengiamas ir yra nesumokėtas atskirų mokesčių įstatyme nustatytu terminu. Tokiu būdu UAB „JG reklamos dovanos" vadovė A. S., šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio, mokesčių mokėtojo pareigos 1 dalies 1 punktą - laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; ir 81 straipsnio (mokestinės prievolės vykdymas) 1 dalies 1 punkto nuostatas - mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6.930¹ straipsnis (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) numato skolininko-fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Nors pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą, kai juridinis asmuo, kuris neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti - trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus.

Institucija pareiškime pažymi, kad įmonės vykdyti atsiskaitymai su tiekėjais pažeidė VMI prie FM, atstovaujančios Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, kaip kreditoriaus teises, nes tuo metu, kai buvo vykdomi aukščiau pareiškime nurodyti mokėjimai, UAB „JG reklamos dovanos" turėjo mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui. UAB „JG reklamos dovanos" 2014 m. gegužės 26 dienai skolos biudžetui buvo 944,91 euro; 2014 m. liepos 1 dienai - skola biudžetui 1084,14 euro; 2014 m. liepos 31 dienai- 4843,70 euro; 2014 m. rugpjūčio 31 dienai -7619,07 euro; 2014 m. rugsėjo 30 dienai - 9879,07 euro; 2014 m. spalio 31 dienai.- 12533,15 -euro; 2014 m. lapkričio 30 dienai - 13772,13 euro; 2014 m. gruodžio 2 dienai (operatyvaus patikrinimo pradžiai) - 16085,87 euro; 2015 m. sausio 19 dienai -16085,87euro. UAB „JG reklamos dovanos" vadovė A. S. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, atstovaujamos VMI prie FM, kaip kreditorės teises ir taip padarė ATPK 50⁶ straipsnyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu VMI įgaliotas atstovas palaikė savo pareiškimą jame nurodytais argumentais.

EVP sąskaita buvo atidaryta 2014 m. pradžioje, ją atidaryti pasiūlė vadybininkas. Įmonė sutiko tai padaryti, kadangi jie prekes perka iš įvairių užsienio valstybių, atsiskaitant už prekes tarptautiniu pavedimu jis kainuoja 40 Lt, todėl paskaičiavo, kad atsiskaitant per minėtą EVP sąskaitą, per kurią pavedimai kainuoja centus, jie galėjo sutaupyti apie 10 000 Lt per metus. Tai įmonei esant sunkiai finansinei padėčiai yra labai reikšminga suma. Atidarius sąskaitą ir pradėjus dirbti per ją, iš jos buvo atliekami mokėjimai tiekėjams, klientams, taip pat mokami atlyginimai darbuotojams. Dėl padarytų veiksmų gailisi, prašė neskirti baudos arba skirti kuo minimalesnę baudą, kadangi šiuo metu ji laukiasi vaiko, jos finansinė padėtis yra sunki. Ji stengėsi, kad įmonė atsiskaitytų su darbuotojais, yra neišsimokėjusi viso darbo užmokesčio tik sau, kaip darbuotojai, įmonė jai yra skolinga apie 27 000 Lt. Šiuo metu įmonė parduoda vienas patalpas, už kurias planuoja gauti apie 130 000 eurų ir tokiu būdu galėtų atsiskaityti su visais kreditoriais. Mano, kad nėra protinga, kad įmonė bankrutuotų, kadangi ji turi turto. Atsiskaičius su kreditoriais planuoja arba stabdyti įmonės veiklą, arba keisti jos profilį.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.9301 str. reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. S., pažeidė kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnyje. Pažeidimo padarymą patvirtina pačios A. S. rašytinis paaiškinimas (b.l. 19) ir paaiškinimai teismo posėdžio metu; sprendimas išieškoti nepriemoką (b.l. 7), bendrovės mokestinės nepriemokos balanso ataskaitos (b.l. 8-16), operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l. 17-18), (b.l. 5-9), avanso apyskaitos (b.l. 20,21), sąskaitų išrašai (22-35,36-62). Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas LR CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o bendrovės direktorė A. S., žinodama bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI, tačiau atlikdama bendrovės atsiskaitymus, pažeidžiant minėtas LR CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. S. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo yra visiškai įrodyta ir jai skirtina nuobauda.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, kuri yra 30 metų amžiaus, dirbanti, duomenų apie teistumą nėra bei patraukimą administracinėn atsakomybėn nepateikta. A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Taip pat įvertintinos ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Minėtas ATPK straipsnis numato, kad mažesnė nei įstatymo numatyta administracinė nuobauda gali būti skiriama arba administracinė nuobauda gali būti neskiriama atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje numatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymo nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad administracinės nuobaudos taikymas šios kategorijos bylose atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-36-2013, 2AT-37-2013, 2AT-7-4-2013).

Įvertinus bylos medžiagą matyti, kad A. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, tačiau jo padarymo motyvai nėra savanaudiški ar kitokie piktavališki, nėra duomenų, kad būtų siekiama išvengti prievolių valstybės biudžetui vykdymo, nes įmokos VMI ir Sodrai buvo mokamos pagal galimybes. Pažeidimas padarytas dėl įmonės sunkio finansinės padėties, susidariusi skola planuojama padengti iš parduoto įmonės turto. Atsižvelgtina į tai, kad įmonė yra skolinga ir pačiai A. S., jos finansinė padėtis taip pat sunki, ji šiuo metu laukiasi. Atsižvelgiant į nustatytų byloje aplinkybių visumą, vadovaujantis ATPK 30(1) straipsnio nuostatomis teismas mano, jog šiuo atveju nuobaudos tikslai bus pasiekti A.S. paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 31, 286, 287, 291, 293, 302², 302⁴ str. str.,

nutaria:

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – skirti administracinę nuobaudą – 300 € (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, banko kodas 21400, įmokos kodas 6020.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.