- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-24
- Bylos Nr.
- 2A-244/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Rasa Gudžiūnienė, Vytas Milius
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Wolf System“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Wolf System“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Wolf System“ dėl avanso priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. M. nurodė, kad 2009 m. birželio 11 d. sudarė su atsakovu UAB „Wolf System“ rangos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo pastatyti karvidę ir rezervuarą su įranga; darbai turėjo būti atlikti iki 2009 m. lapkričio 1 d. Prieš tai, 2009 m. gegužės 21 d., ieškovė sudarė su UAB „Tatmedos prekyba“ projektavimo darbų rangos sutartį, kuria šis asmuo įsipareigojo parengti techninį projektą pagal tuos statinius, kuriuos atsakovas įsipareigojo pastatyti. Atsakovas ir UAB „Tatmedos prekyba“ yra susiję asmenys, kadangi abiem vadovauja tas pats asmuo – K. Š. Ieškovės teigimu, ji siekė turėti statinį, kurio statybos projektavimą, projektinių dokumentų parengimą, reikiamų leidimų gavimą bei statybą patikėjo su K. Šniuku susijusiems asmenims (atsakovui ir UAB „Tatmedos prekyba“). Tačiau nei vienas iš jų savo įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovė jiems buvo sumokėjusi avansus. UAB „Tatmedos prekyba“ sumokėtas avansas priteistas kitoje byloje. Tuo tarpu atsakovui ieškovė sumokėjo 120 000 Lt avansą, atsakovas grąžino jai 4 000 Lt ir liko skolingas 116 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Teismas konstatavo, kad K. Š., būdamas atsakovo ir UAB „Tatmedos prekyba“ direktoriumi, savo vadovaujamų įmonių prisiimtų įsipareigojimų nei pagal rangos, nei pagal techninio projekto parengimo sutartį nevykdė. Atsakovo argumentai, kad ieškovė nepateikė statyboms reikalingų dokumentų, atmestini, nes atsakovas, būdamas UAB „Tatmedos prekyba“ direktoriumi, pats nevykdė sutarties dėl techninio projekto paruošimo. Nevykdydamas sutartinių įsipareigojimų, atsakovas pažeidė bendruosius sutarčių vykdymo principus ir dėl to laikytinas pažeidusiu prievolę. Sutarties 10.2. punktas numato, kad tik ieškovė turi teisę nutraukti sutartį, todėl atsakovas negalėjo jos nutraukti ir reikalauti sumokėti 150 000 Lt baudą. Atsakovo motyvai, kad jis, turėdamas priešpriešinį reikalavimą dėl baudos sumokėjimo, įskaitė į ieškovės reikalavimą dėl avanso gražinimo, yra nepagrįsti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad turėjo priešpriešinį reikalavimą į ieškovę, nes gali būti įskaitytas tik galiojantis reikalavimas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė nutraukė sutartį ir kad privalo mokėti atsakovui 150 000 Lt baudą. Sutartį nutraukė atsakovas. Kadangi atsakovas ieškovės atžvilgiu galiojančio reikalavimo neturi, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 116 000 Lt sumokėto avanso yra pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas UAB „Wolf System“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų ir tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 3 p.). Teismas konstatavo, kad UAB „Tatmedos prekyba“ neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei, bei, remdamasis šia aplinkybe, sprendė, jog ir apeliantas pažeidė savo prievolę ieškovei. Be to, teismas pasisakė ir dėl atsakovo vadovo K. Šniuko teisių ir pareigų. Šį asmenį teismas klaidingai sutapatino su atsakovu.
2. Teismas neteisingai sprendė, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Tiek CK, tiek Lietuvos Respublikos statybos įstatymas pareigą gauti statybos leidimą bei techninę dokumentaciją numato užsakovui, todėl, šalių sutartyje nesusitarus kitaip, apeliantui šiuos dokumentus turėjo pateikti ieškovė. Kaip konstatavo teismas, jų ieškovė apeliantui nepateikė, todėl sutartis buvo neįvykdyta dėl pačios ieškovės kaltės. Pažymėtina, kad ieškovės ir apelianto nesiejo jokie prievoliniai santykiai dėl techninio projekto parengimo; projektą turėjo parengti ne apeliantas, o trečiasis asmuo. Ieškovė negali pateisinti savo pareigų nevykdymo atsakovui trečiojo asmens pareigų nevykdymu, kadangi jo ir apelianto nesieja jokie prievoliniai santykiai.
3. Teismas neteisingai sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog įskaitymas įvyko, jog apeliantas neturėjo reikalavimo teisės, jog apeliantas neturėjo teisės nutraukti sutartį. Apelianto reikalavimo teisę sudaro du pagrindai: pirma, reikalavimas dėl sutarties nutraukimo dėl ieškovės kaltės, antra, reikalavimas sumokėti už karvidės pastato konstrukcijas. Apeliantas apie įskaitymą pranešė ieškovei, o pastaroji jo teisme neginčijo. Teismas, konstatuodamas, kad apeliantas negalėjo atlikti įskaitymo, peržengė ieškinio ribas. Teismas neteisingai aiškino, kad sutartį gali nutraukti tik ieškovė. Iš tiesų, sutarties 10.2 punkte praleistas žodis „rangovas“, tačiau, kaip matyti iš punkto gramatinės konstrukcijos, tai nekeičia jo prasmės. Apeliantas įvykdė savo įsipareigojimus, kuriuos galėjo vykdyti be statybos leidimo – pristatė ieškovei karvidės pastato konstrukcijas. Tuo tarpu ieškovė statybos leidimo ir kitos dokumentacijos nepateikė. Apeliantas nesitikėjo, kad ieškovė šiuos dokumentus pateiks, kadangi ieškovė nebendradarbiavo, nesiūlė kitokių sutarties įvykdymo terminų, todėl, nesitikėdamas, kad sutartis bus apskritai vykdoma, ją nutraukė. Tokią teisę jam numatė ir CK 6.219 straipsnis. Ieškovė sutarties nutraukimo neginčijo, pati nurodė šį faktą, todėl teismas, konstatuodamas, kad rangovas neturėjo teisės nutraukti sutartį, peržengė ieškinio ribas. Teismas visiškai nepasisakė dėl apelianto reikalavimo apmokėti už karvidės pastato konstrukcijas. Ieškovė šias konstrukcijas priėmė, jokių pretenzijų nereiškė. Kadangi apelianto prievolė pasibaigė įskaitymu, teismas nepagrįstai tenkino ieškinį.
Ieškovė D. M. prašo atmesti apeliacinį skundą.
Ieškovės teigimu, atsakovas įskaitymą atliko po to, kai ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, todėl įskaitymas nebuvo galimas (CK 6.134 str.). Be to, įskaitymui nebuvo pagrindo. Iš pranešimo apie įskaitymą neaišku, kokie reikalavimai įskaitomi. Teismo posėdžio metu apelianto atstovas nurodė, kad grąžintiną avansą įskaitė į reikalavimą dėl baudos dėl sutarties nutraukimo. Tačiau pagal sutarties 10.2 punktą pareiga mokėti baudą atsiranda tik tuo atveju, jeigu sutartį nutraukia ieškovė. Apelianto pateiktas šio punkto aiškinimas yra naujas argumentas, todėl negalimas, be to, jis yra nepagrįstas. Sutartį parengė ir pateikė apeliantas, kuris užsiima statybų veikla. Manytina, kad tokia sutartis yra tipinė, ją ieškovė sudarė prisijungimo būdu. Ieškovė pažymi, kad teismo posėdžio metu apelianto atstovas nenurodė, jog įskaitymas atliktas pagal reikalavimą apmokėti už pateiktas konstrukcijas, todėl teismas pagrįstai šių aplinkybių netyrė. Jokių santykių dėl statybinių medžiagų pirkimo tarp šalių nebuvo. Ieškovo nuomone, teismas nenusprendė dėl jokių trečiųjų asmenų teisių ir pareigų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl įsipareigojimų pagal 2009 m. birželio 11 d. sutartį vykdymo
2009 m. birželio 11 d. sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė statybos rangos santykiai, kuriuose ieškovė veikė kaip užsakovas, o apeliantas – kaip rangovas (CK 6.681 str. 1 d.). Pastebėtina, kad ieškovė yra ūkininkė, sutartis buvo sudaryta jos veiklos poreikiams tenkinti, todėl šiai sutarčiai vartojimo rangos taisyklės netaikytinos (CK 6.681 str. 4 d.).
Aptariamos sutarties dalykas – karvidės ir rezervuaro statyba (1 p.). Byloje nekilo ginčo, kad šiems statybos darbams buvo būtinas techninis projektas ir statybos leidimas. Šią aplinkybę taip pat patvirtina 2009 m. gegužės 21 d. tarp ieškovės ir UAB „Tatmedos statyba“ sudaryta projektavimo darbų rangos sutartis (b. l. 42), kuria UAB „Tatmedos statyba“ įsipareigojo ieškovei parengti karvidės techninį projektą. Nors 2009 m. birželio 11 d. sutartyje nenustatyta, kam tenka pareiga parengti techninį projektą ir gauti statybos leidimą, tačiau, atsižvelgiant į tą pačią 2009 m. gegužės 21 d. projektavimo darbų rangos sutartį bei įstatymų nuostatas (CK 6.888 str. 2 d., Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios ginčo metu, 12 str. 1 d. 4 p.), konstatuotina, kad tokia pareiga teko ieškovei (CK 6.189 str. 1 d.). Pastebėtina, kad pagal ginčo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 15 straipsnio 5 dalies 2 punktą rangovas gali pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybos leidimą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė).
Byloje nustatyta, kad 2009 m. birželio 11 d. sutartimi sutartai statinių statybai techninis projektas parengtas nebuvo, taip pat nebuvo gautas ir statybos leidimas (b. l. 26-27). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl to iš esmės kaltas pats apeliantas, ir tenkino ieškinį. Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka.
Pirmosios instancijos teismas, darydamas nurodytą išvadą, visiškai nepagrįstai sutapatino apeliantą ir UAB „Tatmedos statyba“ bei šių asmenų įsipareigojimų pagal skirtingas su ieškove sudarytas sutartis vykdymą. Tai, kad abiem juridiniams asmenims vadovauja tas pats fizinis asmuo, nepaneigia šių juridinių asmenų subjektiškumo ir savarankiško dalyvavimo teisiniuose santykiuose (CK 2.33 str. 1 d.). Įrodymų, kad aptariami juridiniai asmenys būtų iš anksto susitarę ir veikia nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, nėra. Jeigu ieškovė mano patyrusi nuostolių dėl UAB „Tatmedos statyba“ netinkamo įsipareigojimų vykdymo pagal 2009 m. gegužės 21 d. projektavimo darbų rangos sutartį, ji reikalavimus turėtų reikšti būtent šiam asmeniui.
Konstatavus, kad pagal 2009 m. birželio 11 d. sutartį pareiga pateikti apeliantui techninį projektą ir statybos leidimą teko ieškovei, kuri šios pareigos neįvykdė, kartu spręstina, jog apeliantas visiškai pagrįstai nutraukė sudarytą sutartį (b. l. 25) (CK 6.644 str. 3 d., 6.661 str.). CK 6.671 straipsnis nustato, kad, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus.
Byloje nustatyta, kad apeliantas, vykdydamas 2009 m. birželio 11 d. sutartį, perdavė ieškovei karvidės konstrukcijas, o ieškovė jas priėmė, pasirašė priėmimo–perdavimo aktą ir nereiškė jokių pretenzijų dėl konstrukcijų kokybės ir kainos – 111 320 Lt (b. l. 23-24) (CK 6.662 str. 1-4 d.). Pastebėtina, kad tokių pretenzijų ieškovė nereiškė ir bylos nagrinėjimo metu, taip pat neįrodinėjo, kad pateiktos konstrukcijos jai yra nereikalingos ir negali būti panaudotos. Dėl šių priežasčių ieškovė turi už jas sumokėti. Įvertinus išdėstytą ir ieškovės prašomą priteisti negrąžintą avanso dalį (b. l. 4-5), ieškovei iš apelianto priteistina 4 680 Lt avanso. Tokiam sprendimui neturi įtakos tai, ar apelianto nurodomas 2011 m. kovo 30 d. priešpriešinių reikalavimų įskaitymas (b. l. 22) būtų pripažintas atliktu ir pagrįstu ar ne, nes apelianto reikalavimas dėl atsiskaitymo už perduotas karvidės konstrukcijas sudarė jo atsikirtimų pagrindą (b. l. 19, 69).
Apeliantas prašymą visiškai atmesti ieškinį grindė tuo, kad buvo įskaityta ne tik konstrukcijų kaina, bet ir bauda, kurią ieškovė turi mokėti remiantis 2009 m. birželio 11 d. sutarties 10.2 punktu. Apelianto teigimu, šiame punkte įsivėlusi gramatinė klaida, todėl nutraukti sutartį ir reikalauti baudos turi teisę ir jis (rangovas). Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.
Gramatinis sutarties 10.2 punkto aiškinimas neleidžia padaryti vienareikšmės išvados, kad apeliantas, nutraukdamas sutartį, kartu įgyja teisę reikalauti iš ieškovės baudos. Galimas ir vienoks, ir kitoks aiškinimas – iš vienos pusės, žodis „rangovas“ gali būti praleistas, tačiau, iš kitos pusės, šis žodis gali būti nepraleistas, o antrą kartą žodis „užsakovas“ įrašytas per klaidą. Šalys dėl šios nuostatos interpretavimo nesutinka. Apeliantas nepaneigė ieškovės teiginių, kad būtent jis parengė sutarties tekstą, todėl kilęs neaiškumas, teisėjų kolegijos nuomone, turi būti aiškinamas ieškovei palankia prasme (CK 6.193 str. 4 d.). Kita vertus, tai neatima iš apelianto teisės reikalauti, kad ieškovė atlygintų įrodytus nuostolius.
Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš apelianto 4 680 Lt avanso bei perskirstant bylinėjimosi išlaidas (CPK 330 str.). Sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų normos nekeistina, nes ji nėra skundžiama (CPK 320).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus teismo sprendimą, laikytina, kad buvo patenkinti 4 proc. ieškinio reikalavimų, todėl atitinkama proporcija perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme turėtos išlaidos (CPK 93 str. 2, 5 d., 98 str.). Ieškovė sumokėjo 3 200 Lt žyminio mokesčio (b. l. 7, 14), taip pat turėjo 2 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 63-64). Remiantis nustatyta proporcija, ieškovei turėtų būti atlyginta 228 Lt tokių išlaidų. Apeliantas pirmosios instancijos teisme nurodė patyręs 5 868,50 Lt teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 60-62, 69). Tokia suma, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, laikytina akivaizdžiai per didele, todėl mažintina iki 2 500 Lt (CPK 98 str. 2 d.). Remiantis nustatyta proporcija, apeliantui turėtų būti atlyginta 2 400 Lt tokių išlaidų. Įvertinus priešpriešinius šalių reikalavimus, apeliantui iš ieškovės priteistina 2 172 Lt bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios instancijos teisme, atlyginti.
Apeliantas už skundą sumokėjo 3 200 Lt žyminio mokesčio (b. l. 85). Tenkinus skundą iš dalies, proporcinga tokių išlaidų dalis priteistina iš ieškovės – 3 072 Lt (CPK 93 str. 2, 3 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą pakeisti, išdėstant sprendimo rezoliucinę dalį taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Wolf System“ (į. k. 300654540) 4 680 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt litų) avanso ir 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą 4 680 Lt sumą nuo bylos iškėlimo 2011 m. gegužės 10 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Wolf System“ (į. k. 300654540) iš ieškovės D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2 172 Lt (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti“.
Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Wolf System“ (į. k. 3300654540) iš ieškovės D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 3 072 Lt (tris tūkstančius septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.