Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. S-178(7-138/2017), 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. S-179(7-138/2017) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 331B-56727 bei 2017 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 331B-56702, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 22 d. pateikė prašymą (toliau – ir Prašymas Nr. 1) (MGK I t. b. l. 10) grąžini 47 762 Eur PVM skirtumą, susidariusį už 2015 gruodžio mėn. ir 2016 m. spalio 21 d. prašymą (toliau – ir Prašymas Nr. 2) (MGK I t. b. l. 12) grąžinti 29 986 Eur PVM skirtumą, susidariusį už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atsižvelgusi į pareiškėjo pateiktus prašymus, atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą ir priėmė 2017 m. kovo 24 d. patikrinimo aktą Nr. (42.2)FR0680-112 (MGK I t. b. l. 38 – 65). Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu patikrinimo aktu, pateikė 2017 m. kovo 24 d. pastabas dėl patikrinimo akto. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, įvertinusi pareiškėjo pastabas, priėmė 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (44.1)FR0682-197 dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MGK I t. b. l. 16 – 34), kuriuo nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 53 682,29 Eur PVM, 4 952,08 Eur PVM delspinigius ir 5 368 Eur PVM baudą, iš viso 64 002,37 Eur.

Atsakovė, atsižvelgusi į tai, kad buvo priimtas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus prašymus ir priėmė 2017 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 331B-56727 (Sprendimas Nr. 1) (MGK I t. b. l. 8), kuriuo atsisakė grąžinti 47 762 Eur PVM skirtumą pagal pareiškėjo Prašymą Nr. 1 ir 2017 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 331B-56702 (Sprendimas Nr. 2) (MGK I t. b. l. 9), kuriuo atsisakė grąžinti 29 986 Eur PVM skirtumą pagal pareiškėjo Prašymą Nr. 2. Sprendime Nr. 1 nurodytas teisinis pagrindas Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 69 straipsnio 1 dalis ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2 straipsnio 19 dalis ir pažymėta, kad mokesčio permoka negrąžinama, nes atlikto patikrinimo metu nustatyti pažeidimai dėl sandorio tarp susijusių asmenų, kurie galėjo daryti įtaką vienas kitam. Sprendime Nr. 2 atsakovė nurodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų mokesčių ir baudų už administracinius nusižengimus apskaitoje permokos nėra.

Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtais Sprendimais Nr. 1 ir Nr. 2, pateikė skundą (MGK I t. b. l. 1 – 3) Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija), kuri 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. S-178(7-138/2017) (MGK II t. b. l. 66 – 69) ir 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. S-179(7-138/2017) (MGK II t. 70 – 73), pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti atsakovės priimtus sprendimus.

Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad iš byloje išdėstytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjas yra pateikęs skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. (44.1)FR0682-197 dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir mokestinis ginčas tebevyksta.

Vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio 1 dalimi, mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. Pagal MAĮ 87 straipsnio 5 dalį, mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu. Minėtos nuostatos 6 dalyje, nustatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą šio MAĮ nustatyta tvarka ir terminais. Remiantis MAĮ 87 straipsnio 7 dalies 2 punktu, tais atvejais, kai dėl mokesčio permokos grąžinimo atliekamas mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas arba su mokesčio permokos grąžinimu susiję klausimai yra sudedamoji mokesčių administratoriaus atliekamo to mokesčių mokėtojo patikrinimo dalis, mokesčio permoka turi būti grąžinta ne vėliau kaip per 20 dienų po mokesčių administratoriaus sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos (jei pažeidimų nenustatyta, – pažymos apie tai), įteikimo mokesčių mokėtojui dienos. Pagal MAĮ 87 straipsnio 12 punktu, jei atitinkamame mokesčio įstatyme nenumatyta kitaip, su mokesčiu susijusios sumos permoka, taip pat susidaręs mokesčio skirtumas grąžinami (įskaitomi) ta pačia tvarka kaip ir mokesčio permoka.

Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186, kuriuo buvo patvirtintos Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurių 56 punkte įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojui pateikus prašymą, Valstybinė mokesčių inspekcija priima sprendimą atlikti prašomos grąžinti (įskaityti) mokesčio permokos (skirtumo) mokestinį patikrinimą už Prašyme nurodytą mokestinį laikotarpį. Prašyme nurodytos permokos (skirtumo) sumos grąžinimas arba įskaitymas už nurodytą mokestinį laikotarpį kitoms mokestinėms ar baudų už administracinių nusižengimų nepriemokoms dengti stabdomas iki VMI sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo priėmimo. Jeigu sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo mokestis papildomai nėra apskaičiuojamas, tai Prašyme nurodyta permoka (skirtumas) pirmiausiai įskaitoma Prašyme nurodytoms mokestinėms ar baudų už administracinių nusižengimų nepriemokoms padengti. Atlikus įskaitymus, jei nėra kitų mokestinių nepriemokų, kurias Įskaitymo taisyklių nustatyta tvarka privaloma padengti, likęs permokos (skirtumo) likutis grąžinamas per taisyklių nurodytą terminą. Jeigu Valstybinė mokesčių inspekcija mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuota suma ir sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtinta mokesčio suma yra mažesnė už prašomą grąžinti mokesčio permokos (skirtumo) sumą, tai priimamas sprendimas grąžinti likusią dalį prašomos grąžinti sumos, įvertinus patikrinimo metu papildomai apskaičiuotą sumą ir atlikus mokestinių ar baudų už administracinių nusižengimų nepriemokų įskaitymą. Prašoma grąžinti mokesčio permoka (skirtumas) ar jo dalis negrąžinama, kai sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nustatoma, kad mokesčio permokos (skirtumo) ar jo dalies nėra arba Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi MAĮ nuostatomis ir kitais teisės aktais, priima sprendimą negrąžinti mokesčio permokos (skirtumo) sumos.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalis, nustato, kad PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas, kai įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos, jeigu tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą ir įskaitymą). Minėtą sustabdymo sąlygą nustato ir Taisyklių 57 punktas.

Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl vykstančio mokestinio ginčo ir jo, kaip teisinio pagrindo sustabdyti PVM permokos grąžinimo išsprendimo klausimą, laikytini nepagrįstais. Iš susiklosčiusių aplinkybių visumos, matyti, kad pareiškėjui pateikus prašymą grąžinti PVM permoką buvo pradėtas mokestinis patikrinimas, kurį atlikus Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (44.1)FR0682-197 buvo patvirtintas patikrinimo aktas, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad mokestinės permokos nebuvimas yra pagrįstas tik patikrinimo aktu, kuris yra nepatvirtintas sprendimu. Pareiškėjas mano, kad apskundus Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą centriniam mokesčiui administratoriui ir mokestiniam ginčui tebesitęsiant, jo prašymų išsprendimo klausimas turėjo būti sustabdytas, nes Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas yra neįsigaliojęs, tačiau Teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais taip pat nesutinka.

MAĮ 87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jei atitinkamame mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčių administratorius privalo grąžinti mokesčių mokėtojui mokesčio permoką šioje dalyje nurodyta tvarka. To paties įstatymo 87 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad jei atitinkamame mokesčio įstatyme nenumatyta kitaip, susidaręs mokesčio skirtumas grąžinamas (įskaitomas) ta pačia tvarka kaip ir mokesčio permoka. Įvertinus minėtų nuostatų loginę konstrukciją, matyti, kad jos nukreipia į specialiąsias teisės aktų nuostatas, kurios reglamentuoja būtent pridėtinės vertės mokestį ir su jo administravimu susijusius veiksmus.

Teismas pažymi, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalis ir Taisyklių 57 punktas įtvirtina tik vieną sąlygą PVM skirtumo grąžinimui ar įskaitymui sustabdyti, t. y. kai įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos, susijusios su netinkamu PVM mokėtojo prievolių vykdymu. Nuostatos, reglamentuojančios PVM skirtumo grąžinimą ar įskaitymą nenumato, kad prašymų nagrinėjimo klausimas dėl grąžinimo ar atsisakymo grąžinti privalo būti sustabdytas dėl vykstančio mokestinio patikrinimo.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad sprendimas grąžinti ar atsisakyti grąžinti permoką priimamas po sprendimo patvirtinti patikrinimo aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje A-575–956/2011, 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1605-602/2015). Apeliacinės instancijos teismas taip pat laikosi vieningos praktikos, kad tuo atveju, kai yra pateikiamas prašymas dėl PVM grąžinimo, turi būti taikoma specialioji Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalies nuostata (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-214/2013).

Teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, konstatuoja, kad Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, todėl atsirado teisės aktais nustatyta pareiga išspręsti pareiškėjo prašymą dėl PVM permokų grąžinimo, o PVM grąžinimą reguliuojant specialiosioms nuostatoms, pagrindo stabdyti prašymų nagrinėjimą, nebuvo.

Teismas konstatuoja, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalis įtvirtina specialią ir imperatyvią nuostatą, kada PVM grąžinimas ar įskaitymas yra sustabdomas, kai įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos, jeigu tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu PVM mokėtojo prievolių vykdymu, tačiau iš byloje susiklosčiusių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas neatitinka įstatymo nustatyto pagrindo ir jo atžvilgiu įgaliotos tirti nusikalstamas veikas institucijos nėra pradėjusios tyrimo, todėl laikytina, kad Mokestinių ginčų komisija ir Valstybinė mokesčių inspekcija priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus, kurių naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad pasibaigus mokestiniam ginčui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai priėmus sprendimą, kuriuo būtų panaikintas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, pareiškėjas įgytų teisę pakartotinai kreiptis į atsakovę dėl PVM permokos grąžinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p. ir 132 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo D. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.