Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. U. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai ir galutinė bausmė V. U. paskirta laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. U. nuteistas už tai, kad 2012 m. vasario 10 d. apie 19.02 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, sulaikomas už padarytą administracinį teisės pažeidimą, įsodintas į tarnybinį automobilį, panaudojo fizinį smurtą – prieš savo pareigas atliekantį valstybės tarnautoją – policijos pareigūną – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobiliojo būrio specialistą V. Č., tai yra jį pastumdamas bei ranka bandydamas suduoti į veidą, tačiau šiam smūgio išvengus, nenusiramino į perspėjimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, dėl ko buvo panaudoti koviniai – imtynių veiksmai bei uždėti antrankiai, tokiais savo veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinkinės mobiliojo būrio specialistui V. Č..

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2012 m. vasario 10 d., apie 19.02 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, sulaikomas už padarytą administracinį teisės pažeidimą, įsodintas į tarnybinį automobilį, išplūsdamas įvairiais žmogaus orumą žeminančiais, įžeidžiančiais žodžiais – įžeidė savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobiliojo būrio specialistą V. Č., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobiliojo būrio vyriausiąjį patrulį A. S., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobiliojo būrio vyresnįjį patrulį A. B..

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai V. U. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei paskyrė teisingas bausmes.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo sušvelninti jam skirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. U. bausmes, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmes nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė du nesunkius nusikaltimus, jog nusikalto būdamas teistas, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, charakterizuojamas neigiamai. Teismas pripažino nuteistojo V. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Ir nors nuteistasis V. U. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam skirtą bausmę ir teigia, kad jam skirta per griežta bausmė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima švelninti jam skirtą bausmę ir konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.

Apelianto V. U. skunde nurodyti teiginiai, kad teismas neatsižvelgė į jo jauną amžių, į tai, kad jis augo globos namuose, kurie, nuteistojo manymu, sudaro pagrindą sušvelninti jam skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę, įvertinus prieš tai išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, neduoda teisinio pagrindo švelninti apeliantui paskirtos bausmės. O tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamo nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda ir pagrindo mažinti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės dydžio. Tuo pačiu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę. Todėl tokie apelianto teiginiai laikytini deklaratyviais.

Atsakant į nuteistojo teiginius, kad jis nori pasikeisti, mokytis, būti doru žmogumi, jog supranta pasielgęs blogai, atsiprašė nukentėjusiųjų, o pastarieji jam atleido, pažymėtina, kad nors šios apelianto skunde nurodytos aplinkybės ir svarbios, tačiau taip pat neduoda pakankamo pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės, nes tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį ir negali pradėti visaverčio gyvenimo, mokytis, priklauso nuo jo paties elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Be to, kaip matyti iš nuteistajam paskirtų laisvės atėmimo bausmės dydžių – už Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą jam skirtos bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams (už kiekvieną), paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai yra žymiai mažesni negu jo padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai, ir netgi arčiau minimalios ribos.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nustatydamas paskirtų bausmių rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, ir netgi galutinę subendrintą bausmę apeliantui paskyrė mažesnę nei straipsnio sankcijoje už sunkesnę iš padarytų nusikalstamų veikų numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl V. U. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo V. U. apeliacinį skundą atmesti.