Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-2743-561/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-02-17
Bylos Nr.: I-2743-561/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03021-2013-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas: UAB „Gindana“
Atsakovas: Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Klaipėdos teritorinė muitinė
Advokatai: Rūta Sriubaitė

Kategorijos

1.9.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-2743-561/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03021-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 1.9.4.1.3., 1.9.4.4., 1.10.10., 3.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Gindana“ atstovams Raimondui Anužiui ir advokatei Rūtai Sriubaitei, atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovei Zitai Bareišienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prašymą pareiškėjai UAB „Gindana“ dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2013-07-10 sprendimą Nr. S-116(7-107/2013) ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Departamento 2013-04-16 sprendimą Nr. 1A-130, kuriuo buvo patvirtinta Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – Muitinė) 2013-02-08 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 3LM190100S (toliau – ir Ataskaita).

Departamentas nurodė, kad nesutinka su Komisijos sprendimu, nes ji kitaip interpretavo teisės aktų nuostatas. Komisija sprendime nurodė, kad šiam mokestiniam ginčui taikomos Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 43 str. 2 dalies, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002-06-03 įsakymu Nr. 193 patvirtintų Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimo taisyklių (toliau – Žymėjimo taisyklės), Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-10-31 įsakymu Nr. 4-406/1V-392 patvirtintos Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, kontrolės tvarkos (toliau – Kontrolės tvarka) nuostatos. Manė, kad Komisija, nagrinėdama ginčą, nepagrįstai taikė tik Žymėjimo taisyklių 2 priedo 2 punkto nuostatas, bet visiškai ignoravo šių taisyklių privalomus reikalavimus dėl kuro žymėjimo, nors Muitinės Ataskaitoje konstatuota, kad UAB „Gindana“ pažeidė Žymėjimo taisyklių 9 punkto reikalavimus. Žymėjimo taisyklėse įsakmiai nustatyta, kad importuotojas turi pagrįsti savo importuojamo kuro, kuriam taikomos akcizo lengvatos, atitikimą Akcizų įstatyme ir šiose taisyklėse nustatytiems reikalavimams. Komisija šiuo aspektu nevertino faktinių aplinkybių ir nesiejo jų su teisės aktų taikymu.

Atsakovas, vadovaudamasis 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – Įgyvendinimo nuostatos), 199 straipsniu, Žymėjimo taisyklių 9 punkto nuostatomis teigė, kad UAB „Gindana“ muitinio įforminimo metu pateikti dokumentai nepatvirtina jos teisės į akcizų lengvatas. Tačiau Komisija nenagrinėjo Žymėjimo taisyklių 9 punkto reikalavimų, jų nevertino ir netaikė priimdama sprendimą, todėl atitinkamai nevertino ir teisiškai reikšmingo fakto – UAB „Gindana“ pateiktų dokumentų atitikties minėto punkto reikalavimams.

Komisija darė nepagrįstas prielaidas dėl žymiklio pasiskirstymo ir įvairių, neva įtaką darančių, faktorių. Pats importuotojas renkasi kuro žymėjimo būdą, kad užtikrintų kuro atitiktį teisės aktais suteikiamoms lengvatoms. Deklarantas pats turi būti suinteresuotas, kad mėginio turinys būtų teisingas, nes nuo to priklausys lengvatų taikymas.

Atsakovo nuomone, Komisija tik prielaidomis grindė savo motyvus dėl teisingo kuro panaudojimo, nes Muitinė vykdė priežiūrą tik įforminant importą, o išleidimas į laisvą apyvartą, supylus kurą į žemsiurbę, dar neturėtų būti vertinamas taip, kad jam gali būti tiesiogiai taikoma Akcizų įstatymo 43 str. 1 d. 2 punkte nustatyta lengvata.

Komisija, vadovaudamasi Kontrolės tvarkos 9 punktu, nurodė, jog Kontrolės tvarka nustato Departamento pareigą pagal kompetenciją tikrinti, tik kaip laikomasi kuro žymėjimo reikalavimų, ir ši funkcija susieta ne su tiesioginiu kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, panaudojimu (kaip pažymėta Komisijos sprendime), bet tikrinimu, kaip laikomasi kuro žymėjimo reikalavimų importuojant kurą, t. y. muitinės formalumų įforminimo metu.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010-06-29 įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių (toliau – Administravimo taisyklės) 15 punkto nuostatą dėl protokolo ir mėginio etiketės pasirašymo Komisija nepagrįstai laikė nereikšminga, nors mėginio ėmimo protokole ir mėginio etiketėje deklaranto atstovas T. R. pasirašė be jokių pastabų. Komisija, nenurodydama teisinio pagrindo, sprendime konstatavo, kad mokestinio ginčo metu pretenzijų dėl neteisingai apskaičiuoto piltino žymiklio kiekio ar kitų galimų procedūros pažeidimų muitinė nepareiškė, tačiau neaišku, koks teisės aktas nustato jai pareigą teikti teisės aktų pažeidėjui pretenzijas, ir kaip turėtų būti suprantamas toks teiginys, jeigu Komisija nagrinėjo mokestinį ginčą kaip tik dėl Muitinės priimto sprendimo, nustatančio, jog UAB „Gindana“ kuras, kuriam taikomos akcizų lengvatos, neatitinka tokiam kurui teisės aktais nustatytų reikalavimų.

Departamentas paaiškino, kad Komisijos sprendimams taikytini viešojo administravimo principai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje. Nepakanka sprendime bendrai nurodyti tam tikras faktines aplinkybes ir teisės normas, kurių reikalavimų nesilaikoma, tačiau būtina tai susieti. Departamento 2013-04-16 sprendimas Nr. 1A-130 yra objektyvus, grindžiamas jame nurodytais galiojančiais teisės aktais, dokumentais ir kitais muitinės surinktais įrodymais. Faktas, kad UAB „Gindana“ nepagrįstai deklaravo kurą, kaip turintį akcizų lengvatą, grindžiamas ir Muitinės laboratorijos tyrimo rezultatais.

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Departamento atstovė patvirtino prašyme nurodytus argumentus ir prašė prašymą tenkinti.

Atsiliepimas

Pareiškėja UAB „Gindana“ atsiliepime į atsakovo prašymą su atsakovo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti, paaiškindama, kad ginčas byloje vyksta dėl to, ar pagrįstai mokesčių administratorius pareiškėjos importuotai prekei (degalams, skirtiems laivų navigacijai) netaikė Akcizų įstatyme nustatytos akcizų lengvatos, remdamasis tuo, kad kuras nebuvo tinkamai (pakankamai) pažymėtas. Pažymėjimo nepakankamumas (mažesnė nei reikalaujama žymiklio koncentracija) buvo nustatyta Muitinės pareigūno paimtu kuro mėginiu. Pareiškėjos nuomone, mėginys paimtas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, todėl Muitinės laboratorijos išvados negalėjo būti pagrindas daryti išvadą, jog kuras pažymėtas neteisingai.

Šalies argumentai

Pareiškėja vadovavosi Akcizų įstatymo 43 str. 1 d. 2 punktu ir teigė, kad lengvata siejama išimtinai tik su panaudojimo tikslu – laivų navigacija ES vandenyse. Kuro žymėjimas yra ne lengvatos sąlyga, o lengvatos taikymo teisingumą užtikrinanti priemonė. Todėl net jeigu kuras būtų pažymėtas netinkamai ir dėl to būtų laikomas nežymėtu, kaip nustato Žymėjimo taisyklių 10 punktas, nėra pagrindo taikyti Akcizų įstatymo 37 str. 1 dalies nuostatas. Akcizų lengvatos netaikymas nėra įstatymų nustatyta sankcija už žymėjimo taisyklių pažeidimą, kadangi lengvatos netaikymas apskritai nėra sankcija. Be to, ne žymėjimo sąlyga nulemia akcizų lengvatos taikymo galimybę.

Pareiškėja pažymėjo, kad nėra ginčo, jog deklaruotas kuras buvo tiekiamas laivų navigacijos Europos Sąjungos vandenyse tikslais.

Pareiškėja nesutiko su Departamento prašyme išdėstytais nesutikimo su kuro panaudojimo aplinkybėmis motyvais. Akcentavo, kad Komisija rėmėsi ne prielaidomis, o dokumentais: atsargų pakrovimo į laivą važtaraščiu, Muitinės deklaracija. Kol dokumentai nėra pripažinti negaliojančiais ar neteisingai užpildytais, nėra pagrindo neigti juose esančią informaciją. Be to, aptariama akcizų lengvata taikoma esant tiekimo tikslui, taigi, tiekėjas turi pareigą tiekimo tikslą įrodyti tiekimo metu, o tai ir patvirtina nurodyti dokumentai. Departamentas klaidingai teigė, kad netikrina kuro naudojimo po prekių išleidimo. Net jeigu Departamentas nesutiktų su Komisijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, Komisijos sprendimo tuo remdamasis negali skųsti (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 str. 2 dalis).

Pareiškėja nurodė, kad Komisija teisingai aiškino Žymėjimo taisyklių turinį, be to, iš prašymo darytina išvada, kad Departamentas ir Komisija jas aiškina vienodai. Jeigu, kaip teigia Departamentas, Žymėjimo taisyklių nuostatų Komisija nevertino, tai negali būti ir ginčo dėl skirtingo jų aiškinimo. Muitinė akcizą pareiškėjai apskaičiavo ne dėl to, kad kokybės pažymėjime, pase ar sertifikate nebuvo nurodyta dažiklio, žymiklio koncentracija svorio vienetui bei spalvos skaičius, nustatytas ASTM D 1500 metodu, bet dėl Muitinės laboratorijos nustatyto žymiklio kiekio neatitikimo nustatytai normai. Komisijos sprendimo teiginys, kad nors Departamentas ir teisingai nurodo, kad turi būti pažymėtas visas kuras, tačiau tai nesuteikia teisės reikalauti iš bendrovės fiziškai neįmanomų dalykų, visiškai nereiškia, kad Komisija nesivadovavo Žymėjimo taisyklėse įtvirtintomis nuostatomis. Priešingai nei nurodo atsakovas, Komisija aptarė žymėjimo procedūrą, konkrečiai ir 15 punkto nuostatas. Taip pat dėl Žymėjimo taisyklių 13–15 punktų nuostatų aiškinimo ginčo nėra, nes Komisija konstatavo, kad Departamentas teisingai pažymėjo, jog turi būti pažymėtas visas kuras. Muitinės pareigūno darbo palengvinimas šiam imant mėginius, nesusijęs su Žymėjimo taisyklių normų aiškinimu, taigi, atsakovo argumentai dėl Įgyvendinimo nuostatų 243 straipsnio yra nepagrįsti.

Pareiškėja paaiškino, kad atsakovas nepagrįstai nesutinka su Kontrolės tvarkos nuostatų taikymu šiame ginče. Ginčas iš esmės nėra kilęs dėl kontrolės tvarkos, muitinės pareigūnui imant mėginį, taikymo apskritai, t. y. ar taikytina Kontrolės tvarka (kaip teigia Komisija), ar ne (kaip teigia Departamentas). Komisijos sprendime nurodyta, jog prekių mėginio ėmimo taisyklės yra nustatytos Administravimo taisyklėse. Šiuo mėginio ėmimo atveju buvo tikrinamas akcizų tarifų taikymo teisingumas, todėl jam taikoma ir Kontrolės tvarka. Šie teisės aktai aiškinami ne kuro tiesioginio panaudojimo, o žymėjimo bei muitinės pareigūnų pareigų imant mėginį kontekste. Departamento pozicija dėl Kontrolės tvarkos netaikymo muitinės pareigūnui imant mėginį sudarytų tokią situaciją, jog žemesnės teisinės galios teisės aktas pakeistų aukštesnės teisinės galios teisės akto nuostatas, ir muitinės pareigūnas, imdamas mėginį, neturėtų jokių pareigų. Žymėjimo taisyklės skirtos kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimo (fiskalinio) reikalavimams nustatyti, kad jis išsiskirtų iš kuro, kuriam netaikomos akcizų lengvatos, ir kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, panaudojimui pagal paskirtį užtikrinti. Fiskalinės kontrolės priemonės (taigi, ir kuro žymėjimas) skirtos užkirsti kelią bet kokiam mokesčių vengimui ir piktnaudžiavimui, apgaulingam kuro naudojimui. Importuojamo kuro mėginiai imami dalyvaujant kuro importuotojui (deklarantui) arba jo įgaliotajam atstovui, taigi, Kontrolės tvarka yra bendrasis dokumentas, kuriuo turi vadovautis visos kontroliuojančios institucijos, įskaitant muitinę, kai ji kontroliuoja kuro žymėjimą. Departamentas nustatė Mėginių administravimo taisykles, tačiau jose negalėjo kitaip reglamentuoti tų teisinių santykių, kurie reglamentuoti aukštesnės galios teisės aktu – Kontrolės tvarka.

Pareiškėja pateikė argumentus dėl mėginio paėmimo tvarkos pažeidimų. Nurodė, kad jeigu mėginys iš karto po dažymo medžiagos įmaišymo būtų paimtas taip, kaip nustatyta teisės aktuose, būtų akivaizdu, kad žemiausiame talpos lygyje esantis kuras nėra toks pat, kaip viršuje, kur, ką tik įmaišius dažymo medžiagą, jos koncentracija buvo gerokai didesnė, taigi, ir kuro spalva intensyvesnė. Mėginys dėl jo paėmimo aplinkybių buvo nereprezentatyvus. Ginčo dėl to, ar žymėjimo medžiagos kiekis tam, kad būtų gauta ne mažesnė nei taisyklėse nustatyta koncentracija, apskaičiuotas teisingai ir kad į talpyklą supiltas visas kiekis, negali būti. Nors Departamentas teigė, kad Muitinės paimtas produkto mėginys yra tik vienas iš kontrolės būdų nustatyti produkto atitiktį teisės aktų reikalavimams, tačiau ataskaita, dėl kurios teisėtumo yra kilęs šis mokestinis ginčas, paremta būtent tik Muitinės laboratorijos išvadomis dėl žymiklio koncentracijos mėginyje.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai nesutiko su atsakovo prašymu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinė atsiliepime į atsakovo prašymą nurodė, kad su juo sutinka ir rėmėsi jame išdėstytais motyvais. Teigė, kad Komisija neteisingai interpretavo ir taikė teisės aktų nuostatas, neįvertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir įrodymų ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Byloje ginčas kilo dėl teisės aktų, reglamentuojančių akcizo lengvatų taikymo sąlygas, aiškinimo, t. y. ar specialios paskirties degalų dažymas yra privalomas, norint pasinaudoti akcizų lengvata, numatyta Akcizų įstatymo 43 str. 1 d. 2 punkte.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Muitinė, atlikusi supaprastintą UAB „Gindana“ patikrinimą, 2013-02-08 pateikė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3LM190100S (Komisijos byla, b. l. 34–35), kurioje buvo nustatyta, kad pareiškėjos importuotai prekei (kuras, skirtas laivų navigacijai) nėra taikoma Akcizo įstatyme nustatyta akcizo lengvata, nes ji nebuvo tinkamai pažymėta. Ataskaitoje buvo nuspręsta pakeisti pareiškėjos deklaruotų prekių kodą, dėl to papildomai priskaičiuoti 260 750 Lt akcizo, 54 757 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 4 224 Lt akcizo delspinigių, 887 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių ir paskirti 157 754 Lt baudą.

Pareiškėja Departamentui pateikė skundą (Komisijos byla, b. l. 30–32), kuriame ginčijo kuro mėginio tyrimo patikimumą.

Departamentas 2013-04-16 sprendimu Nr. 1A-130 (Komisijos byla, b. l. 27–29) pareiškėjos skundo netenkino bei patvirtino Muitinės Ataskaitą.

Nesutikdama su minėtu sprendimu, pareiškėja kreipėsi į Komisiją (Komisijos byla, b. l. 2–6).

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2013-07-10 sprendimu Nr. S-116(7-107/2013) patenkino pareiškėjos skundą, t. y. panaikino Departamento 2013-04-16 sprendimą Nr. 1A-130. Sprendime buvo atsižvelgiama į tai, kad kuras buvo panaudotas pagal nurodytą paskirtį, todėl jam turi būti taikoma akcizo lengvata, nepaisant netinkamo žymėjimo. Taip pat nustatyta, kad tirtas žymėto kuro mėginys nebuvo tinkamai paimtas, todėl nebuvo reprezentatyvus. Iš tokio mėginio nebuvo galima daryti tikslių išvadų (Komisijos byla, b. l. 48–58).

Ginčo atveju, taikant akcizo lengvatą importuojamam kurui buvo vadovaujamasi Akcizų įstatymo 43 str. 1 d. 2 punktu. Šioje teisės normoje nustatyta, kad nuo akcizų atleidžiami laivų degalai, kurie tiekiami laivų navigacijos Europos Sąjungos vandenyse tikslams (įskaitant žvejybą), išskyrus laivų degalus, tiekiamus į asmeniniams poreikiams naudojamus laivus. Šioje teisės normoje įvardijama importuojamų degalų, kuriems taikoma akcizo lengvata, paskirtis.

Šios paskirties įgyvendinimo, tai yra degalų tiekimo laivams tvarka nustatyta Atsargų laivams ir orlaiviams bei degalų, skirtų naudoti orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatavimui ir aptarnavimui, tiekimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-05-30 nutarimu Nr. 792 (toliau – Atsargų tiekimo taisyklės). Šių taisyklių 3.1 papunktyje nustatyta, kad nuo akcizų atleidžiami laivų degalai (variklių kuras), nurodyti šio nutarimo 2.2 papunktyje (išskyrus KN 2710 19 61–2710 19 69 ir 2710 19 99 klasifikuojamas prekes), privalo būti pažymėti laikantis Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimo taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2002-06-03 įsakymu Nr. 193. To paties teisės akto 2.2 papunktyje nustatyti laivų degalų (variklių kuro), kurie atleidžiami nuo akcizų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 41 str. 1 d. 2 punktu, kodai KN – 2710 19 41–2710 19 49, 2710 19 61–2710 19 69 ir 2710 19 99. Šiuo atveju, pareiškėja importuojamą dyzelinį kurą laivams deklaravo KN kodu 2710 19 43, o atsakovas, atlikęs patikrą pakeitė kodą į 2710 19 47. Taigi, pareiškėjos importuojamam kurui yra taikomas Atsargų tiekimo taisyklių 3.1 papunktis, nustatantis žymėjimo reikalavimą. Taip pat Akcizų įstatymo 44 str. 1 d. 2 punkte nustatyta, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žymimi kiti energiniai produktai, kuriems taikomos akcizų lengvatos, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) laikosi pozicijos, kad iš šių teisės aktų nuostatų darytina išvada, jog tinkamas kuro pažymėjimas yra viena būtinųjų sąlygų taikyti akcizo lengvatas.

Taip pat Žymėjimo taisyklių 1.2 papunktyje nustatytas vienas iš šio teisės akto tikslų – užtikrinti kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, panaudojimą pagal paskirtį. Priešingai aiškinant minėtas teisės normas, būtų sudėtinga įgyvendinti šį tikslą. Būtų neįmanoma patikrinti, ar netinkamai pažymėtas, importuotas netaikant akcizų, kuras naudojamas pagal deklaruotą paskirtį, nes jis nesiskirtų nuo akcizu apmokestinto kuro. Todėl teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad tinkamas kuro žymėjimas yra viena iš būtinųjų sąlygų taikyti minėtą akcizo lengvatą.

Atsakovas prašyme nurodė, kad Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, nevertino aplinkybės, kad UAB „Gindana“ pažeidė Žymėjimo taisyklių 9 punkte įtvirtintus reikalavimus. Minėtoje teisės normoje nustatyta, kad importuojamas kuras, kuriam taikomos akcizų lengvatos, dažomas ir žymimas tokiomis pačiomis žymėjimo medžiagomis, kaip nustatyta priede, nurodant kokybės pažymėjime, pase ar sertifikate dažiklio, žymiklio koncentracijas svorio vienete bei spalvos skaičius, nustatytus ASTM D 1500 metodu. Kaip šio reikalavimo pažeidimą atsakovas įvardino būtent dažiklio, žymiklio koncentracijos svorio vienete bei spalvos skaičių nenurodymą kokybės pažymėjime (pase ar sertifikate). Toks pažeidimas konstatuotas ir Muitinės Ataskaitoje. Pareiškėja šios aplinkybės neginčijo, tačiau argumentavo, kad šie duomenys buvo pateikti 2012-11-28 prašyme Muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto pamainos inspektoriui (Komisijos byla, b. l. 11).

Žymėjimo taisyklių 9 punkte yra nurodyti konkretūs dokumentai, kuriuose turi būti patekti minėti duomenys – kokybės pažymėjimas, pasas ar sertifikatas. Taip pat Žymėjimo taisyklių 17 punkte įtvirtinta, kad kiekvienos žymėto kuro partijos produkto kokybės pažymėjime (sertifikate, pase) turi būti nurodyta žymėjimo medžiagos pavadinimas, jos koncentracija (mg/kg) ir spalva, nustatyta ASTM D 1500 metodu. Tačiau iš Ataskaitoje pateiktų motyvų matyti, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo nuspręsta netaikyti pareiškėjai akcizo lengvatos, buvo netinkamas kuro pažymėjimas (per maža žymiklio koncentracija), nustatytas Muitinės laboratorijoje. Būtent dėl šio klausimo byloje kilo ginčas. Komisija šį klausimą nagrinėjo iš esmės. Todėl teismas daro išvadą, kad minėtų Žymėjimo taisyklių 9 punkto reikalavimų netaikymas šiuo atveju neturėjo įtakos Komisijos sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Atsiliepimas

Atsakovas prašyme teismui nesutiko su Komisijos išvada, kad tyrimams paimtas mėginys buvo nereprezentatyvus, negalėjęs leisti daryti pagrįstų išvadų apie kuro žymėjimo atitikimą teisės aktų reikalavimams. Šiuos Komisijos sprendime išdėstytus motyvus vertino kaip nepagrįstas prielaidas.

Pareiškėja paaiškino, kad Klaipėdos teritorinė muitinė tą pačią dieną, kada į kurą buvo supilti žymintys dažai, paėmė šio kuro mėginį. Kadangi dažai nebuvo tolygiai pasiskirstę visoje kuro talpoje, pareiškėjos nuomone, toks mėginys negali būti laikomas reprezentatyviu. Žymėjimo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad žymėjimo medžiagos turi būti tolygiai pasiskirsčiusios visame žymėto kuro tūryje. To paties teisės akto 15 punkte įtvirtinta, kad įmonė, žyminti kurą, užtikrina, kad kuras yra pažymėtas pagal visus nustatytus reikalavimus, o 13 punkte įtvirtinta, kad žymėjimo medžiagų sumaišymo su kuru technologijas pasirenka kurą žyminčios įmonės. Iš šių teisės aktų nuostatų matyti, kad mėginys gali būti laikomas reprezentatyviu, tik jeigu žymėjimo medžiagos yra tolygiai pasiskirsčiusios visame žymėto kuro tūryje. Už šio reikalavimo įvykdymą atsako kurą žyminti įmonė.

Žymėjimo taisyklių 2 priedo 2 punkte (nuo 2004-07-07 įsigaliojusi redakcija) nurodyta, kad žymėjimo medžiagos „Sudan 455“, (Solvent – Yellow 124) dozavimo minimali koncentracija turi būti ne mažesnė nei 7,11 mg/kg. Iš byloje pateikto UAB „Gindana“ prašymo Muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto pamainos inspektoriui matyti, kad pareiškėja siekė į 250 000 litrų dyzelino supilti 10 500 ml žymėjimo medžiagos (Komisijos byla, b. l. 11). Muitinės inspektorius M. K. pateikė paaiškinimą (Komisijos byla, b. l. 14), kuriuo patvirtino, kad nurodytas kiekis žymėjimo medžiagos buvo supiltas į nurodytą kiekį kuro ir maišomas trumpesne nei kuro talpyklų gylis svirtimi. Teismas daro išvadą, kad Departamentas nepateikė duomenų, leidžiančių abejoti šiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jos laikytinos nustatytomis. Tačiau Muitinės laboratorija nustatė, kad pareiškėjos žymėtame kure žymiklio koncentracija buvo 4,39 mg/kg. Teismo vertinimu, supylus nurodytą kiekį žymiklio į 250 000 litrų kuro, tikrai turėjo būti pasiektas Žymėjimo taisyklių 2 priede nurodytas minimalus žymiklio kiekis. Pažymėtina, kad remiantis M. K. paaiškinimais, žymėto kuro mėginys buvo paimtas netrukus po žymėjimo medžiagos įmaišymo (Komisijos byla, b. l. 11, 12). Todėl darytina išvada, kad tik atsitiktinumo dėka žymiklis nepasiskirstė po visą kuro talpyklų tūrį, kas lėmė atitinkamus laboratorinio tyrimo rezultatus. Konstatavus, kad į kuro talpyklas buvo supiltas reikiamas kiekis žymėjimo medžiagos, nėra pagrindo pripažinti, kad UAB „Gindana“ nevykdė teisės aktuose įtvirtintų pareigų, susijusių su akcizais neapmokestinamo kuro žymėjimu.

Kaip vieną iš pagrindų pripažinti Muitinės pareigūnų paimtą kuro mėginį nereprezentatyviu, pareiškėja nurodė pažeistas teisės aktuose įtvirtintas mėginio ėmimo procedūras. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys kuro mėginio paėmimo ir priežiūros procedūras yra Kontrolės tvarka ir Administravimo taisyklės. Kontrolės tvarka skirta visoms institucijoms, kurios yra įgaliotos vykdyti kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, naudojimo pagal paskirtį kontrolę. Tuo tarpu Administravimo taisyklės reglamentuoja muitinės pareigūnų veiksmus, administruojant paimtus prekių pavyzdžius ir mėginius. Todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi abiejų šių teisės aktų nuostatomis.

Kontrolės tvarkos 9 punkte nustatyta, kad Departamento pareigūnai, vadovaudamiesi Departamento nustatyta tvarka, tikrina, kaip laikomasi kuro žymėjimo reikalavimų importuojant kurą. Administravimo taisyklių 10 punkte įtvirtinta, kad įvertinęs prekių siuntos savitumus, muitinės pareigūnas pasirenka mėginio dydį (kiekį, svorį), mėginio ėmimo vietas, būdą ir priemones. Mėginio dydis neribojamas nei dėl prekių vertės, nei dėl mažo jų kiekio. To paties teisės akto 11.2 papunktyje nustatyta speciali taisyklė naftos ir skystiems naftos produktams – turi būti imama ne mažiau kaip 1 litras skystų naftos produktų ir ne mažiau kaip 0,5 litro (kilogramo) tirštų naftos produktų (tepalų).

Detalus kuro ėmimo procedūros reglamentavimas pateiktas Kontrolės tvarkos VI skyriuje. Šio teisės akto 25 punkte nustatyta, kad ėminio paėmimo būdas priklauso nuo talpyklos (degalų bako), kuriame yra kuras, konstrukcijos ir konkrečių paėmimo sąlygų. To paties teisės akto 25.1 papunktyje nustatyta, kad talpyklose esančio kuro ėminiai paimami specialiu paėmimo prietaisu pagal LST EN ISO 3170:1999 (šiuo metu galioja standartas LST EN ISO 3170:2004) arba LST EN ISO 3171:1999 reikalavimus. Taip pat 32 punkte yra išvardinti paėmimo procedūrai reikalingos priemonės. 32.1 papunktyje nustatyta, kad žymėto kuro patikrai reikalingas metalinis, plastikinis arba guminis ėminio paėmimo prietaisas. Šiuo atveju, kuras buvo laikomas penkiose talpyklose, todėl imant mėginį turėjo būti vadovaujamasi šiais reikalavimais.

Standarto LST EN ISO 3170:2004 3.20 papunktyje nurodyta, kad reprezentatyviu laikomas toks mėginys, kurio fizinės ir cheminės savybės yra identiškos viso kiekio, kurio mėginys imamas volumetrinių charakteristikų vidurkiui. Užtikrinti šiam reikalavimui, standarto 4.2 papunktyje įtvirtinta taisyklė, kad mėginiai turi būti imami iš viršutinio, vidurinio ir apatinio talpyklos lygių, arba iš daugiau nei trijų lygių, talpyklos turiniui nesant homogeniškam. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kuro mėginys buvo imamas per kuro išdavimo sistemos vamzdyje esančią mėginių ėmimo žarnelę, pradėjus kurą bunkeriuoti, nenaudojant specialių įrankių, reikalingų imant kuro mėginį iš talpyklos (Komisijos byla, b. l. 14). Todėl konstatuotina, kad buvo pažeista teisės aktuose įtvirtinta kuro mėginio ėmimo tvarka, kas neleido užtikrinti reprezentatyvaus mėginio paėmimo.

Atsakovas argumentavo, kad UAB „Gindana“ įgaliotas asmuo dalyvavo kuro mėginio ėmime ir be jokių pastabų pasirašė mėginio talpos bei mėginio paėmimo protokole, nors turėjo teisę reikšti pastabas ir pareikalauti paimti vieną kontrolinį mėginį bendrovei. Tokia teisė yra įtvirtinta Žymėjimo taisyklių 8 punkte, kuriame nustatyta, kad importuojamo kuro mėginiai imami dalyvaujant kuro importuotojui (deklarantui) arba jo įgaliotajam atstovui. Taip pat Administravimo taisyklių 15 punkte, kuriame įtvirtinta, kad protokole ir Mėginio etiketėje pasirašo asmuo, kurio prekių mėginys imamas. Aiškindamas asmens, kurio kuro pavyzdys imamas teisinę padėti kuro mėginio ėmimo metu, LVAT konstatavo, kad prekių pavyzdžių (mėginių) paėmimo būtinumo klausimas bei pats toks paėmimas, kaip veiksmas, yra išskirtinė muitinės kompetencija. Deklaranto arba jo paskirto asmens vaidmuo paimant mėginius (atliekant šį veiksmą) yra pagalbinis, t. y. jų tam tikri veiksmai mėginių paėmimo procedūroje yra lemiami šią procedūrą atliekančio muitinės pareigūno apsisprendimo. Tačiau ir šiuo atveju tokie deklaranto arba jo paskirto asmens veiksmai turi būti atlikti muitinės pareigūno priežiūroje. Taigi, darytina vienareikšmiška išvada, kad aptariamos procedūros vykdytoju ir muitinei atsakingu už jos tinkamą atlikimą asmeniu yra tik muitinės pareigūnas, kuris savo veiksmais ir sprendimais turi užtikrinti paimamų mėginių patikimumą jų tapatumo tiriamai prekei aspektu (LVAT 2014-03-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-198/2014, 2015-01-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1770/2014). Todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad pareiškėjos įgalioto asmens parašas mėginio ėmimo protokole įrodo mėginio ėmimo procedūros teisėtumą.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Komisija, siedama akcizo lengvatos taikymą išimtinai su kuro panaudojimo tikslu, neteisingai aiškino ir taikė Akcizų įstatymo ir Žymėjimo taisyklių nuostatas. Teisingas kuro pažymėjimas pripažintinas viena iš būtinųjų sąlygų taikyti Akcizo įstatyme nustatytas lengvatas. Tačiau, įvertinus faktines bylos aplinkybes, pripažintina, kad Muitinės pareigūno paimtas tyrimams kuro mėginys nebuvo reprezentatyvus, leidžiantis daryti neabejotinas išvadas dėl netinkamo kuro pažymėjimo. Taigi, Komisija savo sprendime neteisingai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, todėl sprendime pateiktas aiškinimas negali būti laikytinas pagrįstu. Tačiau būtina atsižvelgti į teismo nustatytas su kuro mėginio paėmimu susijusias aplinkybes, kurios leidžia daryti išvadą, kad Departamento 2013-04-16 sprendimas Nr. 1A-130 negali būti laikomas teisėtu.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad nors Komisija ginčijamą sprendimą priėmė remdamasi kitais motyvais, tačiau šiam sprendimui iš esmės esant teisėtam ir pagrįstam, nėra pagrindo Komisijos sprendimą keisti ar panaikinti, todėl atsakovo Departamento skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prašymą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Arūnas Kaminskas