- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-03
- Bylos Nr.
- I3-7845-983/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00101-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorei I. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini skundą atsakovei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja, UAB (duomenys neskelbtini)) patikslintu skundu prašo teismo iš dalies pakeisti atsakovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovė, Kauno VMI) 2025 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. VMI-02-ANR-N-1-2025 (toliau – ir Nutarimas) ir sumažinti Nutarimu UAB (duomenys neskelbtini) paskirtą 2 772 Eur baudą iki 924 Eur.
Pareiškėja nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorei I. G. buvo įteiktas Nutarimas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. spalio 31 d. operatyvaus patikrinimo metu patikrinus UAB (duomenys neskelbtini) kavinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), šalia kitų UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, kavinės virtuvėje dirbo (valė daržoves) K. M. (toliau – ir Darbuotoja), kuri UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo įdarbinta, tuo UAB (duomenys neskelbtini) direktorė I. G., leidusi Darbuotojai 2024 m. spalio 31 d. nuo 12 val. dirbti bendrovės naudai, nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir nepranešusi apie tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) mažiausiai teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punktu, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pareiškėjai Nutarimu paskirta 2 772 Eur dydžio bauda už pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas ir atsakomybė už jį).
Pareiškėjos teigimu, nors patikrinimo metu nustatyti santykiai buvo panašūs į darbo sutartinius santykius, tačiau juose nebuvo svarbiausio darbo santykių požymio, t. y. atlygintinumo bei paklusimo kitos šalies nustatytai tvarkai, Darbuotoja atvyko ne UAB (duomenys neskelbtini) kavinės darbo laiku, kuris yra nuo 6 val. iki 15 val., tačiau 12 val., be to, Darbuotojai nebuvo mokamas darbo užmokestis, todėl pareiškėja prašo teismo administracinę bylą UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties, nes neįrodžius objektyviosios bei subjektyviosios administracinio nusižengimo pusės, administracinė teisena neturėjo būti pradėta.
Pareiškėja taip pat prašo teismo sumažinti paskirtą baudą, nurodo, kad Nutarimu paskirta 2 772 Eur dydžio bauda akivaizdžiai prives UAB (duomenys neskelbtini) prie bankroto, pateikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis yra sudėtinga, todėl atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (UAB (duomenys neskelbtini) vadovės prisipažinimą ir gailėjimąsi), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į įmonės finansinę situaciją ir veiklos pobūdį, nuobaudos (sankcijos) už padarytą pažeidimą paskyrimo tikslai bus pasiekti UAB (duomenys neskelbtini) paskyrus mažesnę, t. y. 924 Eur (1 minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA)) dydžio baudą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė pažymėjo, kad pripažįsta kaltę dėl padaryto pažeidimo, prašo pakeisti Nutarimą paskiriant mažesnę baudą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu prašo teismo pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies ir nuobaudos dydį pakeisti teismo nuožiūra. Atsakovė nurodo, kad nors Kauno VMI visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo įstatymo pažeidimo bylą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, kuriuo pripažino pareiškėją kalta padarius pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, tačiau įvertinus UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes (UAB (duomenys neskelbtini) vadovė pripažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo), nagrinėjamoje byloje finansinės sankcijos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, už pažeidimo, numatyto Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, padarymą pareiškėjai, teismo nuožiūra, paskyrus mažesnę nei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą minimalią nuobaudą.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies ir nuobaudos dydį skirti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje sprendžiamas klausimas dėl Kauno VMI 2025 m. sausio 7 d. nutarimo įstatymo pažeidimo byloje Nr. VMI-02-ANR-N-1-2025 bei juo UAB (duomenys neskelbtini) paskirtos baudos dydžio teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad vykdant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2024 m. spalio 22 d. pavedimą Nr. (21.222 Mr)1FR1043-3781, 2024 m. spalio 31 d. buvo atliktas operatyvus UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimas.
Remiantis VMI 2024 m. lapkričio 14 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222 Mr)FR1042-3683 (toliau – ir Operatyvaus patikrinimo pažyma), patikrinus UAB (duomenys neskelbtini) kavinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šalia kitų UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, kavinės virtuvėje dirbo virėjos padėjėja K. M., kuri UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo įdarbinta, tuo I. G., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, leidusi Darbuotojai 2024 m. spalio 31 d. nuo 12 val. dirbti bendrovės naudai, nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir nepranešusi apie tai VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.
VMI pareigūnas 2024 m. lapkričio 14 d. surašė protokolą Nr. VMI-ANR_P-19-2024 UAB (duomenys neskelbtini) direktorei I. G. dėl UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 31 d. nuo 12 val. padaryto pažeidimo pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, paskiriant bylos nagrinėjimą 2024 m. gruodžio 18 d. 11 val.
Išnagrinėjus įstatymo pažeidimo bylą, ginčijamu Nutarimu konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) kaltė dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo padarymo įrodyta surinktų įrodymų visuma, t. y. K. M. paaiškinimu, P. J. paaiškinimu, Operatyvaus patikrinimo pažyma ir kita rašytine bylos medžiaga, atsižvelgiant į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) anksčiau administracine tvarka bausta nebuvo, įmonės vadovė gailisi dėl padaryto pažeidimo, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, UAB (duomenys neskelbtini) paskirta 3 MMA dydžio, t. y. 2 772 Eur dydžio bauda.
Nesutikdama su Nutarimu, pareiškėja kreipėsi į teismą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Užimtumo įstatymas ir Darbo kodeksas.
Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
Darbo kodekso 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo.
Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.
Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui –rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2005 m. liepos 14 d. Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika, 2005, 7).
Tai, jog darbdavys su dirbančiuoju nesitarė dėl darbo užmokesčio, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti VSDFV apie asmens darbo pradžią (LAT 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).
Remiantis bylos medžiaga, UAB (duomenys neskelbtini) direktorė neneigė fakto, kad Darbuotoja virtuvėje valė daržoves, Darbuotoja savo paaiškinime taip pat nurodė, jog jai reikėjo skusti bulves bei daryti bulvių košę, padėti virėjai jos prašymu, UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas P. J. taip pat pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2024 m. spalio 31 d. 12.30 val. kavinėje adresu (duomenys neskelbtini) virėjos padėjėjos pareigose dirbo Darbuotoja pirmą dieną, o apie jos atvykimą į darbą jį informavo UAB (duomenys neskelbtini) direktorė I. G., Darbuotoja virtuvėje bandė padėti ruošti maistą, valė daržoves, apie jos įdarbinimą į VSDFV nesikreipta, nes nežinojo, ar ji norės dirbti. Byloje nustatyti duomenys liudija, jog Darbuotoja dirbo Bendrovės naudai, su direktore I. G. tarėsi dėl atliekamo darbo ir vykdė darbines funkcijas. Pažymėtina, kad pati Darbuotoja savo paaiškinime teigė, kad: „Buvo aptartas darbo užmokestis, kad bus mokamas minimumas. <...> Darbo sutarties dar nepasirašiau. Planuoju informuoti direktorę, kad darbas tinkamas, šiandien pabūsiu iki 15 val.“.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad bylos medžiaga (Operatyvaus patikrinimo pažyma, rašytiniai paaiškinimai) patvirtina, jog atsakovė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo įstatymo pažeidimo bylą, detaliai ir visapusiškai išanalizavo visas reikšmingas bylos aplinkybes, įvertino surinktų įrodymų visumą, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) pripažinta padariusi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, todėl pareiškėjos prašymas nutraukti administracinę teiseną pareiškėjos atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja prašo teismo sumažinti Nutarimu paskirtą 2 772 Eur (3 MMA) dydžio baudą iki 924 Eur (1 MMA dydžio), be kita ko, dėl sunkios įmonės finansinės padėties. Atsakovė neprieštarauja, kad nuobaudos dydis būtų pakeistas teismo nuožiūra.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalis numato, kad padarius Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką: 1) darbdavys privalo pranešti VSDFV teritorinei įstaigai apie nelegaliai dirbusio asmens priėmimą į darbą, nurodydamas faktinę jo darbo (nelegalaus) pradžią, ir sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą (už faktiškai dirbtą laikotarpį), ne mažesnį, kaip 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos MMA dydžiai; 2) Užimtumo įstatymo nustatyta tvarka darbdaviui skiriama nuo 3 iki 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos MMA dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Nagrinėjamu atveju, VMI, įvertinusi visas bylos aplinkybes, skyrė minimalią Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą baudą, t. y. 3(trijų) Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos MMA dydžių baudą (2 772 Eur).
Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą baudą, kai nėra taikoma Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 13 dalis, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra juridinio asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas.
Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 5 dalis numato, kad Baudos skyrimas gali būti ginčijamas teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė bei neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą, negu šio Užimtumo įstatymo IV skyriuje nustatytos minimalios baudos.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarimas). Aiškindamas proporcingumo principo taikymą, LVAT yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio (LVAT 2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Pareiškėja į bylą pateikė įrodymus (paskolos sutartį, finansinės atskaitomybės už 2023 m. duomenis, finansinės atskaitomybės už 2024 m. duomenis), iš kurių matyti, kad pareiškėjos finansinė padėtis yra sunki.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje esančius įrodymus ir jų visumą, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, mastą (nelegaliai dirbo tik 1 darbuotojas, vieną darbo dieną), į pareiškėjos nurodomą ir atsakovės neginčijamą sunkią pareiškėjos finansinę padėtį, pareiškėjos veiklos pobūdį, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į lengvinančią atsakomybę aplinkybę (UAB (duomenys neskelbtini) vadovė pripažįsta pažeidimą, gailisi dėl padaryto pažeidimo), nesant duomenų, kad vengta bendradarbiauti, siekiant nustatyti pažeidimo padarymo aplinkybes, taip pat duomenų apie įmonės padarytus analogiškus pažeidimus, atsakovei sutinkant dėl nuobaudos parinkimo teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjos prašymas dėl paskirtos baudos sumažinimo tenkintinas, sumažinant pareiškėjai paskirtą baudą iki 1 (vieno) MMA dydžio, t. y. 924 Eur, kuri pagal nustatytas aplinkybes laikytina adekvačia ir proporcinga bei suderinama su tikslais, keliamais skiriant baudą už padarytą pažeidimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86 ir 87 straipsniais 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. sausio 7 d. nutarimu įstatymo pažeidimo byloje Nr. VMI-02-ANR-N-1-2025 uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) paskirtą baudą vietoje 2 772 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų) dydžio baudos, skiriant 924 Eur (devynių šimtų dvidešimt keturių eurų) dydžio baudą.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.