- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- I-3539-621/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02495-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro
- Atsakovas
- S. K.
- Trečiasis asmuo
- E. K.
- Kategorijos
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atstovei Almai Jankauskienei,
nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui E. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui S. K. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau tekste – ir pareiškėjas, VĮ ŠRATC) su prašymu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo S. K. (toliau – atsakovas) 359,52 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2007-09-01 iki 2013-12-31.
Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme nurodė, kad viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras yra Šiaulių miesto, Kelmės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių įsteigta įstaiga, kuri yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas.
Šiaulių rajone iki 2007-08-31 mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą buvo mokamas kaip sutartinė prievolė už paslaugą ir buvo mokamas po paslaugos suteikimo, o jo dydis priklausė nuo suteiktos paslaugos apimties. Nemaža dalis šių atliekų turėtojų, piktnaudžiaudami šia sistema, nesudarė sutarties dėl komunalinių atliekų išvežimo, nemokėjo už jų tvarkymą, o šias atliekas dėjo į kolektyvinio naudojimo konteinerius arba išmesdavo jas draudžiamose vietose. Nuo 2007-09-01 Šiaulių rajone pradėjo veikti iš esmės kita komunalinių atliekų sistema, kurioje minėtas mokestis nebepriklauso nuo teršėjo perduotų atliekų kiekio ir net paties perdavimo fakto, tokiu būdu atliekų turėtojui nebenaudinga slėpti savo atliekų, t.y. teršti aplinką, kuri priklauso visiems. Mokestis buvo pakeistas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau tekste – ir rinkliava), kuri yra įskaitoma į savivaldybės biudžetą ir yra privaloma įmoka. Įvedant rinkliavą preziumuota, kad visi gyventojai ir veikiantys juridiniai asmenys turi komunalinių atliekų, kurias jie deda į vieną ar kitą konteinerį, todėl apmokestinant juos rinkliava šios aplinkybės nebenustatinėjamos, tačiau siekiama užtikrinti, kad rinkliavą mokėtų jie visi. Rinkliava turi būti mokama ne vėliau kaip iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, o rinkliavos lėšomis tvarkomos komunalinės atliekos, kur ir kiek jų bebūtų. Rinkliavos dydis apskaičiuojamas, remiantis savivaldybės nustatytu rinkliavos dydžiu vienam gyventojui, dauginamu iš rinkliavos mokėtojui nuosavybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos teise priklausančio būsto gyventojų skaičiaus.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. nustato, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, o 11 str. l d. 8 p. – kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; 3 str. – kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, o rinkliavos mokėjimo visuotinumo principo reikalavimas jiems nustatytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. „teršėjas moka“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtinto plano 79 p. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Pagal Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis (Specialiosios teisėjų kolegijos 2009-11 -30 nutartis, esanti administracinėje byloje Nr. 1-78-355/2010, išnagrinėtoje Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2010-03-20).
Remdamasi tuo, Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2007-06-13 sprendimu Nr. T-183 nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2007-05-08 sprendimu Nr. T-99 pavedė pareiškėjai rinkliavos administravimą ir 2006-11-16 sprendimu Nr. T-288 patvirtino Šiaulių miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurių 34.4 p. nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą ir laikytis nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2006-12-21 sprendimu Nr. T-316, o vėliau: 2008-06-18 sprendimu Nr. T-163 patvirtintais Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (nauja redakcija patvirtinta 2008-11-13 sprendimu Nr. T-310, kuri buvo pakeista Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimais: 2009-01-22 Nr. T-40, 2009-06-25 Nr. T-215, 2009-10-08 Nr. T-279, 2009-12-17 Nr. T-332, 2010-02-11 Nr. T-13, 2012-02-15 Nr. T-38, 2012-12-16 Nr. T-322, 2013-05-16 Nr. T-131) (toliau tekste – ir Nuostatai). Šie sprendimai yra viešai paskelbti www.siauliai-r.sav.lt. Taryba priėmė šiuos sprendimus įgyvendindama savarankiškąsias savivaldybės funkcijas atliekų tvarkymo srityje. Rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, taigi vietinė rinkliava ir jos dydis nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu; rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir Nuostatų 29 p. rinkliavos lėšos iš pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, kaip rinkliavos administratoriaus, sąskaitos pervedamos į savivaldybės biudžetą.
Nuostatų 10 p. nustato, kad pareiškėja Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras administruoja šią vietinę rinkliavą bei, be kitų, vykdo šias vietinės rinkliavos administravimo procedūras: apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia pranešimą mokėtojui, kontroliuoja jos mokėjimą. Pagal Nuostatų 11 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 31 str. 1 d., Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d., 4 d., 18 d., 19 d., 20 d., 4 str. 6 d., 5 str. 1 p., 4 p. pareiškėjos veiksmai, vykdant šias funkcijas, yra laikytini viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto veiksmais viešojo administravimo srityje.
Rinkliava atsakovui skaičiuojama Nuostatų 4.1. p.; 5.1. p. ir 8 p. nustatyta tvarka pagal atsakovo turimo būsto gyventojų skaičių. Nuostatų 26 p. nustato, kad nesumokėtą rinkliavą Administratorius (pareiškėjas) išieško Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – ir LR CK) 6.1. str. rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė, kuri turi būti vykdoma tinkamai (LR CK 6.38 str.) ir kurią vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.).
Atsakovas yra skolingas viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 359,52 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2007-09-01 iki 2013-12-31.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė patvirtino prašyme nurodytas aplinkybes.
Atsakovas S. K. pateikė atsiliepimą (26-27 b.l.), kuriame nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka, nes pareiškėjui jokios skolos neturi, todėl pareiškėjo prašymas priteisti skolą yra neteisėtas ir prieštaraujantis galiojantiems įstatymams. Nurodo, jog pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį atliekų turėtojas turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Pareiškėjas prašyme nepateikia įrodymų, sudarytos šalių tarpusavio sutarties, kad atsakovas būtų įsipareigojęs turimas atliekas perduoti tvarkyti atliekų tvarkytojui ir dėl to jam atsirastų prievolė apmokėti atliekų tvarkytojo dėl to turėtas išlaidas. Kad atsakovas pažeidė minėtą teisės normą, pareiškėjas įrodymų nepateikė. Pareiškėjas nepateikė jokių atsakovo neteisėtų veiksmų įrodymų, o tik pareiškime pacituoti teisės aktai. Pareiškėjas cituoja Šiaulių rajono savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus, tačiau juose nenumatyta galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje yra konstatavęs, kad tokia galimybė turi būti numatyta. Šiaulių rajono savivaldybė to nepadarė iki šiol.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas S. K. patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad jis nesikreipė į pareiškėją dėl vietinės rinkliavos skaičiavimo pagal faktiškai perduodamų tvarkyti atliekų kiekį, nes teisės aktai to nenumato, todėl tokio prašymo nieka nebūtų patenkinęs. Taip pat paaiškino, kad vietinė rinkliava atsakovui suskaičiuota už jo šeimos narius.
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai teismo šaukimu (22 b. l.). Pateiktame atsiliepime (23-24 b.l.) nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir atsakovas S. K..
Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymas tenkintinas iš dalies.
Vietinė rinkliava pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2007-06-13 sprendimu Nr. T-183 nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2007-05-08 sprendimu Nr. T-99 pavedė pareiškėjai rinkliavos administravimą ir 2006-11-16 sprendimu Nr. T-288 patvirtino Šiaulių miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurių 34.4 p. nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą ir laikytis nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2006-12-21 sprendimu Nr. T-316, o vėliau: 2008-06-18 sprendimu Nr. T-163 patvirtintais Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (nauja redakcija patvirtinta 2008-11-13 sprendimu Nr. T-310, kuri buvo pakeista Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimais: 2009-01-22 Nr. T-40, 2009-06-25 Nr. T-215, 2009-10-08 Nr. T-279, 2009-12-17 Nr. T-332, 2010-02-11 Nr. T-13, 2012-02-15 Nr. T-38, 2012-12-16 Nr. T-322, 2013-05-16 Nr. T-131).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymi, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, aiškindama „atliekų turėtojo“ sąvokos turinį, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
Atsakovas nurodo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė mokėti vietinę rinkliavą pagal faktiškai perduodamų tvarkyti atliekų kiekį. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog, nesant atitinkamų norminių teisės aktų nuostatų, individualią bylą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo, kurioje taikytini rinkliavos nuostatai buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė šią rinkliavą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, nagrinėjantis administracinis teismas nukrypti nuo rinkliavos nuostatų gali tik tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad jis pageidavo mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš jo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad su tokiu prašymu į pareiškėją nesikreipė, todėl teismas įvertinęs paminėtas aplinkybes, atmeta atsakovo argumentus, kad jam nebuvo sudaryta galimybė mokėti vietinę rinkliavą pagal faktiškai perduodamų tvarkyti atliekų kiekį.
Atsakovas bylai aktualiu laikotarpiu buvo būsto, kuriam skaičiuojama vietinė rinkliava, bendrasavininkas, todėl pagal nuostatų 4.1. p. ir 5.1. p. yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pažymos „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ matyti, kad atsakovo įsiskolinimas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2007-09-01 iki 2013-12-31 yra 359,52 Eur. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 59 str.). Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (LR CK 6.38 str.).
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2013-12-31. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).
Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 metais, todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015-01-01, t. y. už laikotarpį nuo 2010-01-01, taigi vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį iki 2009-12-31 yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti rinkliavą už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2009-12-31 atmestinas.
Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą patenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo S. K. Viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 256,02 Eur (du šimtai penkiasdešimt šeši Eur 02 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.