Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų H. K. , E. K. bei E. K. gynėjos advokatės Galinos Korobliovos apeliaciniais skundais dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

H. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 7 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei 9 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 7 metams. Bausmę paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2010 m. balandžio 16 d.

E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 7 metams. Bausmę paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2010 m. balandžio 16 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir M. G. , V. A. Komenovskis, A. V. , D. V. , tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. K. ir E. K. nuteisti už tai, kad 2008 m. kovo 30 d., apie 18 val. 30 min., apleistame pastate, esančiame , Palangoje, veikdami bendrininkų grupe kartu su M. G. ir Viktoru A. K. , turėdami bendrą tyčią, keršydami už tai, kad tos pačios dienos ryte nukentėjusysis R. B. sriuba apipylė M. G. , užpuolė ten gyvenusį ir tuo metu lovoje gulėjusį nukentėjusįjį ir bendrais veiksmais, suduodami kumščiais, spardydami bei trypdami kojomis, sudavė jam ne mažiau kaip 14 smūgių į įvairias kūno vietas, t. y. ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą, ne mažiau kaip 1 smūgį į mašnelę, o nukentėjusiajam ginantis, ne mažiau kaip 4 smūgius į rankas bei kiekvienas iš nuteistųjų sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip po 1 smūgį į krūtinę ir pilvą. Šiais veiksmais E. K. ir H. K. , kartu su M. G. ir V. A. K. , padarė nukentėjusiajam daugybinius odos nubrozdinimus, poodines kraujosruvas ir muštines žaizdas veide, abiejų lūpų kairėje pusėje, abiejose ausyse, pakaušyje, abiejose rankose, krūtinės ląstoje ir juosmens kairėje pusėje, mašnelėje, kraujo išlajas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairiajame pusrutulyje, šonkaulių lūžius abiejose krūtinės ląstos pusėse (IV-VII dešinėje pusėje, V, VII-IX kairėje pusėje), kurių lūžgaliai sužalojo dešinį plautį, plyšo blužnis ir kairysis inkstas, ir šie sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl nukraujavimo į vidaus ertmes iš pažeistų tarpšonkaulinių kraujagyslių, plyšusios blužnies, kairiojo inksto ir dešiniojo plaučio 2008 m. kovo 30 d., 20 val. 10 min. nukentėjusysis R. B. ligoninėje mirė. Šiais veiksmais E. K. ir H. K. kartu su M. G. ir V. A. K. tyčia nužudė nukentėjusįjį R. B. .

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai advokatai Galina Korobliova ir Anatolijus Svila prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Nuteistieji H. K. ir E. K. , nors ir neprašydami pakeisti veikos kvalifikavimo, nurodo, kad nukentėjusiojo nužudyti nenorėjo, nusikaltimas nėra tyčinis. Teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų ir nuosprendyje įvertintų nuteistų apeliantų, taip pat A. V. , D. V. parodymų, iš nuteistųjų E. K. , H. K. , M. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai pripažino įrodymais, matyti, kad H. K. ir E. K. prieš nukentėjusįjį atliko tyčinius smurto veiksmus, todėl veikos vertinti kaip neatsargios, nėra jokio pagrindo.

H. K. apeliaciniame skunde teigiama, kad H. K. , kuris nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, nesuvokė, ką daro. Tačiau šį nuteistojo argumentą paneigia byloje esanti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, kad H. K. , atsižvelgiant į jo psichinio išsivystymo lygį, atitinkantį ribinio intelekto kriterijus, psichinę sveikatą, amžiaus tarpsnio ypatumus bei individualias psichologines ypatybes, gebėjo suvokti savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Jam būdingos individualios psichologinės ypatybės inkriminuojamos veikos padarymo metu netrukdė teisingai suvokti aplinkos, savo veiksmų bei atitinkamai reguliuoti savo veiklą inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu. Nusikalstamos veikos padarymo metu H. K. nebuvo fiziologinio afekto ar kitos emocinės būsenos, galėjusioje turėti esminės įtakos tiriamojo sąmonei ir veiklai. Nenustatyta, kad H. K. būtų būdingi kokie nors psichikos trūkumai, nenusieti su psichikos sutrikimu, dėl kurių jis būtų negalėjęs visiškai suprasti savo elgesio ir savo veikimo pavojingumo arba būtų negalėjęs valdyti savo veiksmų (b. l.123-124, t. 3). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas nusikalstamos veikos subjekto amžiaus ribas, tuo pačiu pripažįsta, kad tokio amžiaus sulaukęs asmuo suvokia daromos nusikalstamos veikos esmę. Šiuo atveju pagal Lietuvos Respublikos BK 12 straipsnio 3 dalį, už nužudymą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo padarymo buvo suėję keturiolika metų.

Dėl nurodytų motyvų keisti H. K. ir E. K. padarytos veikos kvalifikavimo nėra pagrindo.

Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, nuteistiesiems paskirtomis 7 metų laisvės atėmimo bausmėmis.

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalis nusikaltimo padarymo metu numatė laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes H. K. ir E. K. , įvertino ne tik bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalis), bet atsižvelgė ir į bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 90 ir 91 straipsniuose. Pagal Lietuvos Respublikos BK 90 straipsnio 5 dalį, laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų. Pagal Lietuvos Respublikos BK 91 straipsnio 3 dalį, kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Atsižvelgiant į šias nuostatas, bausmės, kokia galėjo būti paskirta H. K. ir E. K. pagal Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį , vidurkis yra 6 metai ir 9 mėnesiai.

Dėl H. K. paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę H. K. , atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį bei pastarojo charakteristiką.

H. K. nuteistas už labai sunkaus, tyčinio nusikaltimo padarymą. Nuteistasis apeliaciniame skunde teisingai nurodė, kad ankščiau jis nebuvo teistas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad po R. B. nužudymo, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, H. K. nepasitaisė ir per trumpą laiko tarpą padarė net 4 nusikalstamas veikas (b. l. 237, t. 5, 84-86, 94-86, 98-102, 104-109, t. 6). Iš kitų byloje esančių dokumentų matyti, kad H. K. charakterizuojamas neigiamai: jis pažeidinėjo kardomosios priemonės – namų arešto – nustatytas sąlygas (b. l. 177-183, t. 5), todėl ši kardomoji priemonė buvo pakeista į suėmimą (b. l. 222-225, t. 5); Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos darbuotojų H. K. apibūdinamas kaip pamokas praleidžiantis, nieko nedirbantis, nesistengiantis mokytis, necenzūriniais žodžiais atsikalbinėjantis mokytojams, meluojantis, trukdantis kitiems bei kitus mokinius reketuojantis, prašydamas iš jų pinigų, daiktų bei cigarečių mokinys, „apie kurį negalima pasakyti nieko gero“. Dėl netinkamo elgesio jam kelis kartus buvo pareikšti įspėjimai, pastabos, papeikimai, griežti papeikimai (b. l. 192-211, t. 5). Iš Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos mokinių sąrašo H. K. pačiam prašant buvo išbrauktas 2009 m. gruodžio 14 d. (b. l. 192-193, t. 5). Pažymėtina ir tai, kad byloje esantys duomenys rodo, kad H. K. globojanti močiutė taip pat jį apibūdina kaip nepaklusnų, nedrausmingą, atsakomybės jausmo stokojantį asmenį (b. l. 189, t. 5); kuris vėlai grįžta namo, reikalauja pinigų ir saldumynų (b. l. 201, t. 5).

Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad H. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Skundžiamajame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad nuteistieji (taip pat ir H. K. ) savo kaltę dėl R. B. sveikatos sutrikdymo ir nužudymo pripažino tik iš dalies. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis H. K. parodė ne mažiau vieną kartą spyręs R. B. į veidą ir du kartus nestipriai ranka trenkęs i kojas, galbūt ne mažiau dviejų kartų kumščiu trenkęs jam į šonus (b. l.66-67, t. 3). Kitos apklausos metu H. K. parodė vieną kartą spyręs R. B. į petį, o daugiau jokių smūgių nesudavęs (b. l. 71-74, t. 3). Parodymų patikrinimo vietoje metu H. K. parodė, kad tuo metu, kai kiti mušė nukentėjusįjį, jis laikė pastarojo kojas, daugiau nieko nedarė (b. l.75-77, t. 3). Akistatos su M. G. metu, H. K. teigė, kad kai pirmą kartą buvo mušamas nukentėjusysis, jis pastarajam spyrė į veidą. Kai R. B. buvo mušamas antrą kartą, jis (H. K. ) nieko nedarė, tik laikė jo kojas, jokių smūgių nesudavė, ant šono neužšoko (b.l. 74-75, t. 4). Akistatos su A. V. metu H. K. parodė, kad R. B. vieną kartą spyrė dešine koja į kairį petį, daugiau jokių smūgių nesudavė (b. l. 105-106, t. 4). Akistatos su D. V. bei V. B. metu H. K. taip pat parodė, kad tik vieną kartą spyrė gulinčiam R. B. į kairį petį, daugiau jokių smūgių nesudavė (b. l. 107-109, 110, t. 4). Pirmosios instancijos teisme H. K. parodė, kad sudavė nukentėjusiajam su koja per petį, daugiau nesudavė nei vieno smūgio (b. l. 105-107, t. 5); R. B. kojų nelaikė (b. l. 148, t. 5). Toks H. K. prisipažinimas, ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje nurodant skirtingą suduotų smūgių kiekį, nelaikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nėra pagrindo teigti, kad K. K. nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltininkas nepranešė apie padarytą nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nedavė išsamių parodymų, savo kaltę pripažino tik iš dalies. Pažymėtina ir tai, kad iš karto po nusikalstamos veikos padarymo H. K. ir kiti asmenys dalyvavę R. B. nužudyme, pasak liudytojo T. A. , nesigailėjo sumušę nukentėjusiojo, tačiau priešingai – savo poelgiu didžiavosi, pasakodami, kuris sudavė daugiau smūgių (b. l.74-75, t. 1; b. l. 58, t. 6). Pats H. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad labai gailisi nusikaltęs, tačiau toks gailėjimasis, vertinant jį aukščiau nurodytų aplinkybių visumoje yra deklaratyvus ir nelaikytinas nuoširdžiu Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Atsižvelgiant į tai, kad H. K. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, į jo itin neigiamą charakteristiką, teistumus po byloje nagrinėjamo įvykio bei į tai, kad nėra H. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe), taip pat įvertinus bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, H. K. už R. B. nužudymą paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra vos 3 mėnesiais didesnė nei sankcijos, skirtinos nepilnamečiui, vidurkis, nėra per griežta ir nešvelnintina. H. K. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie jo ateities planus taip pat nėra pagrindas sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Dėl E. K. paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalis) bei įvertinęs bausmių ir bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (Lietuvos Respublikos BK 90 ir 91 straipsniai), E. K. už R. B. nužudymą pagrįstai paskyrė 7 metų laisvės atėmimo bausmę. E. K. gynėja advokatė G. Korobliova, nesutikdama su jos ginamajam paskirta bausme, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė, jog nusikaltimą padarę nepilnamečiai buvo įtakojami pilnamečių asmenų. Teisėjų kolegija pažymi, kad su nepilnamečiais H. K. , E. K. , M. G. ir V. A. K. , kurie nuteisti už R. B. nužudymą, įvykio vietoje buvo pilnamečiai D. V. ir A. V. , skundžiamu nuosprendžiu nuteisti už nežymų R. B. sveikatos sutrikdymą. D. V. , pasak nuteistųjų E. K. , M. G. ir V. A. K. , jiems susitikus sakė „jūs pradėkit, o aš pabaigsiu...“. Daugiau jokių kitų raginimų, skatinimų ar liepimų iš šio bei kito pilnamečio asmens nebuvo, jie negrasino nepilnamečiams ir kitais būdais nevertė daryti nusikalstamos veikos. Todėl darytina išvada, kad E. K. ir kiti už R. B. nužudymą nuteisti asmenys nusikalstamą veiką padarė tyčia, savo noru, niekieno neverčiami. Šią aplinkybę patvirtina ir minėti liudytojo T. A. parodymai apie tai, kad visi nusikaltime dalyvavę asmenys didžiavosi savo poelgiu, pasakodami, kuris R. B. sudavė daugiau smūgių.

Apeliaciniame skunde E. K. , nesutikdamas su paskirta bausme, nurodo, kad iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi nusikaltęs. Pirmosios instancijos teismas tokio dalinio kaltės prisipažinimo ir deklaratyvaus gailėjimosi nusikaltus pagrįstai nepripažino E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Kiti apeliaciniame skunde nurodyti tiek gynėjos, tiek nuteistojo E. K. argumentai, susiję su pagerėjusiu pastarojo elgesiu, su kai kuriais gerais darbais – lapų šlavimas, senelių lankymas ir pan. (b. l. 22-23, t. 7) bei pasiekimais sporto srityje (b. l. 134-137, t. 5) taip pat nėra pagrindas sušvelninti jam už tyčinį labai sunkų nusikaltimą paskirtą bausmę.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, E. K. gynėja advokatė G. Korobliova pateikė nužudytojo tėvo A. B. pareiškimą, kuriame R. B. charakterizuojamas neigiamai, o E. K. prašoma paskirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad nužudytojo R. B. blogi santykiai su tėvu, teistumai ir neigiamos charakterio savybės neduoda pagrindo teigti, kad E. K. , kuris nužudė nieko blogo jam nepadariusį žmogų, paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.

Atsižvelgiant į tai, kad E. K. nuteistas už labai sunkaus, tyčinio nusikaltimo padarymą, yra viena jo atsakomybę sunkinanti (nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe) ir nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertinus byloje esančius tiek teigiamai, tiek neigiamai jį charakterizuojančius duomenis (b. l. (b. l. 192-211, 134-137, t. 5; b. l. 22-23, t. 7), taip pat įvertinus bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, E. K. už R. B. nužudymą paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra vos 3 mėnesiais didesnė nei sankcijos, skirtinos nepilnamečiui, vidurkis, nėra per griežta ir nešvelnintina. Kaip minėta ankščiau, nagrinėjant klausimą dėl H. K. bausmės, E. K. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie jo ateities planus taip pat nėra pagrindas sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nuteistųjų H. K. , E. K. bei E. K. gynėjos advokatės Galinos Korobliovos apeliacinius skundus atmesti.