Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Bylų kategorija: 1.1.9.2; 1.2.25.4.4; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.5

2015 m. rugpjūčio 14o0 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Pasvalio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis AB „Pieno žvaigždės“ filialo Pasvalio sūrinė vairuotoju, vedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą(duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2014 lapkričio 19 d., apie 17 val., Pasvalio r., Krinčino k. teritorijoje, kelio Papyvesiai – Krinčinas – Gulbinėnai 3,936 km, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,27 promilių girtumas), vairuodamas savo automobilį VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 14 p., 127 p., numatytus reikalavimus, o būtent: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ar sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, to nepadarė, sukeldamas pavojų kitiems asmenims ir jų turtui, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinkęs saugaus greičio važiuodamas kliudė ta pačia kryptimi, dešine kelio važiuojamąja dalimi važiavusią nukentėjusiąją dviratininkę A. S., pastarajai padarydamas atvirus kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžius, kairio žastikaulio ir kairio stipinkaulio lūžius, kairio alkūnkaulio ylinės ataugos atplyšimą, kairės pusės IX šonkaulio lūžį – sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dirba AB „Pieno žvaigždės“ filiale Pasvalio sūrinės vairuotoju. 2014-11-19 ryte atvyko į darbą, tą dieną į reisą važiuoti nereikėjo, buvo paskirtas remontuoti automobilį, kuriuo dirba. Po darbo alaus bare Geležinkeliečių gatvėje išgėrė 4 bokalus alaus, kadangi jautėsi pakankamai blaivus, nusprendė važiuoti namo. Važiavo vienas, savo automobiliu VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo jau po 17 val., tad jau pakankamai sutemę, apie 70-80 k/h greičiu. Likus gal kilometrui iki Krinčino miestelio, kur gyvena, prasilenkė su kažkokiu priešpriešiais važiavusiu automobiliu, tad pamena, kad buvo perjungęs trumpąsias šviesas, staiga kažkurioje kelio atkarpoje prieš pat savo automobilį, dešinėje važiuojamojoje kelio dalyje, arčiau kelkraščio, pamatė oranžinę liemenę, ji buvo pakankamai aukštai, tad matomai žmogus važiavo dviračiu, nors paties dviračio nespėjo pastebėti. Kadangi žmogų pamatė prieš pat automobilį, nesuspėjo nei paspausti stabdžių, nei pasukti vairo kairėn, pajuto kažkokį brūkštelėjimą dešinio priekinio sparno plote. Jis pristabdė, supratęs, kad kliudė žmogų, labai išsigando, tiesiog nebesuvokdamas ką daro, nesustodamas nuvažiavo iki namų. Grįžęs žmonai I.J. pasakė, kad tikriausiai kažkur prieš pat Krinčiną kliudė važiuojant dviračiu kažkokį žmogų. Žmona išvažiavo dviračiu pažiūrėti į jo nurodytą vietą, ar tikrai įvyko avarija. Pasėdėjęs keliolika minučių, pamanė, kad vis tik reikia važiuoti pačiam pasižiūrėti ir įsitikinti, ar tikrai bus ką sužalojęs, o gal jam tik pasirodė, bet kai išėjo į kiemą, pamatė ten jau atvažiavusius policijos pareigūnus, tuo pačiu metu grįžo ir žmona. Iš jų sužinojo, kad automobiliu kliudė ir sužalojo Krinčine gyvenančią A. S.. Tik po to apžiūrėjęs automobilį pamatė, kad nulaužtas dešinės pusės veidrodėlis, dešinėje pusėje nubraukti bamperio dažai. Dėl padarytos avarijos nuoširdžiai gailisi. Padarytą turtinę žalą atlygino, atlygino žalą ir ligonių kasoms, tačiau neturi tai patvirtinančio dokumento, o su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu neturtinės žalos atlyginimui nesutinka.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta bylos įrodymais, kurie tirti Lietuvos Respublikos BPK 273 str. tvarka:

Nukentėjusioji A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-11-19, apie 16 val. 30 min., dviračiu išvažiavo su reikalais į Vidubalės k., Pasvalio raj. Apie 17 val. važiavo namo. Važiuodama, ji vilkėjo šviesą atspindinčią liemenę, nes jau buvo tamsu, dviračio priekyje buvo pritvirtintas baltos spalvos šviečiantis žibintuvėlis, gale buvo pritvirtintas toks pat, tik raudonai šviečiantis žibintuvėlis. Ji važiavo dešinės pusės asfalto pakraščiu, prasilenkė su priešpriešiais važiavusiu kažkokiu automobiliu ir gal už minutės iš galo pajuto smūgį į kairį šoną, daugiau nieko nepamena. Atsipeikėjo gulinti pievoje, šalia jos nebuvo nei automobilio, nei žmonių. Ji pradėjo šauktis pagalbos, kadangi negalėjo pajudėti, sugebėjo tik mosuoti dešine ranka. Pravažiavo keli automobiliai, bet tik vienas sustojo, kurio vairuotojas iškvietė medikus bei policijos pareigūnus. Medikai ją išvežė į Panevėžio ligoninę, kur 15 dienų buvo gydoma. Būnant ligoninėje, ją aplankė automobilio, kuris ją partrenkė, vairuotojas R. J., kuris jos atsiprašė. Eismo įvykio metu buvo blaivi. Teismui pareiškė civilinį ieškinį 5000,00 EUR sumai. (b. l. 28-29).

Liudytojas B. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-11-19, apie 17 val., kartu su kolega V. B. važiavo pas jį į namus Krinčino miestelyje. Prieš pat Krinčiną pravažiavo kažkokį žmogų, gulintį dešiniajame kelkraštyje, šalia gulėjo dviratis. Pamanę, kad reikia pagalbos, apsisuko ir grįžo atgal. Išlipę iš mašinos pamatė, kad kelkraštyje sėdi nepažįstama moteris, greta gulėjo moteriškas dviratis. Moteris pasakė, kad ją partrenkė kažkoks automobilis ir nesustojęs nuvažiavo link Krinčino. Moteris sakėsi, kad jai lūžo koja, tai akivaizdžiai matėsi, skundėsi, kad skauda ir ranką. V. B. paskambino pagalbos telefonu 112, o jis, atsinešęs iš mašinos skraistę, ja užklojo moteriškę. Netoli moters mėtėsi veidrodėlis, matomai paliktas automobilio, kuris kliudė ir sužalojo tą moterį. Kadangi pats vairuoja VOLVO markės automobilį, pažino, kad veidrodėlis yra būtent nuo VOLVO automobilio. Sulaukę, kol atvyko greitosios pagalbos automobilis, padėjo sužalotą moteriškę įkelti į mašiną (b. l. 31-32).

Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-11-19 po darbo kartu su kolega B. B. jo automobiliu važiavo pas jį į namus Krinčino miestelyje. Apie 17 val. jau prieš pat Krinčiną pravažiavo kažką lyg tai gulintį dešiniame kelkraštyje. Kadangi pasirodė, jog ten guli žmogus, nutarė, kad reikia grįžti. Benas apsuko automobilį ir nuvažiavo atgal. Išlipę iš mašinos pamatė, kad kelkraštyje jau nebe guli, o sėdi kažkokia nepažįstama pagyvenusi moteris, greta jos gulėjo moteriškas dviratis. Kai paklausė, kas nutiko, moteris pasakė, kad ją kliudė ir partrenkė kažkoks automobilis, kuris net nesustojęs nuvažiavo link Krinčino. Moteris sakė, kad jai lūžusi koja, skauda ranka. Jis paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį, o B. B. atsinešęs iš mašinos kažkuo užklojo moteriškę. Moters kelti ar judinti nenorėjo, nes nebuvo aišku, kas jai sužalota. Įvykio vietoje mėtėsi veidrodėlis, matomai paliktas to automobilio, kuris kliudė ir sužalojo tą moterį. B.B. pažiūrėjęs pasakė, kad veidrodėlis nuo VOLVO automobilio, nes jis pats panašų vairuoja. Jie sulaukė, kol atvyko greitosios pagalbos automobilis, policijos pareigūnai, padėjo moteriškę įkelti į mašiną, ir paskui nuvažiavo pas B. B. į namus (b. l. 33-34).

Liudytoja D. T. apklausos metu parodė, kad 2014-11-19 dirbo viename ekipaže kartu su vyresniuoju patruliu M. B.. Apie 17 val. jie gavo pranešimą, kad prie Pasvalio r., Krinčino mstl. įvyko eismo įvykis, sužalota dviratininkė, o automobilio vairuotojas iš eismo įvykio pasišalino. Pirmi į įvykio vietą jau buvo nuvykę patruliai G. Z. ir G. B.. Kai kartu su M. B. nuvažiavo iki nurodytos vietos, prieš pat Krinčiną pamatė jau atvykusius ir medikus, kurie išgabeno sužalotą dviratininkę. Įvykio vietoje buvo rastas nulaužtas VOLVO markės automobilio veidrodėlis, tad buvo galima spręsti, kad jis nuo to automobilio, kuris partrenkė dviratininkę ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Kažkas iš atėjusių kaimo gyventojų nurodė Krinčine gyvenančius asmenis, kurie važinėja VOLVO markės automobiliai, buvo paminėti du asmenys. Iš pradžių su M. B. tarnybiniu automobiliu nuvyko pas vieną nurodytų asmenų, tačiau pasirodė, kad tas automobilis buvo tikrai eismo įvykyje nedalyvavęs. Kai nuvažiavo į kitą nurodytą sodybą, kieme už namo pastebėjo pilkos spalvos VOLVO automobilį, karavano tipo, numerio dabar nepamena. Iškart pastebėjo, kad nulaužtas dešinės pusės veidrodėlis, apibraižytas bamperis. Akivaizdu buvo, kad būtent šis automobilis ir partrenkė tą dviratininkę ir to automobilio veidrodėlis liko įvykio vietoje. Tuo metu iš namo išėjo vyriškis, paskui buvo nustatyta, kad tai R. J.. Taip pat ten atėjo ir jo žmona. R. J. prisipažino, kad tai jis važiavo tuo automobiliu ir išsigandęs iš įvykio vietos pabėgo. Akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivus, sklido alkoholio kvapas, paskui jam buvo nustatytas girtumas, bet promilių nebepamena. Paskui jie iškvietė tyrėją K. D., kuri įformino automobilio išvežimą į UAB „SVALEX“ (B. L. 35-36).

Liudytojas M. B. apklausos metu parodė, kad 2014-11-19, dirbdami viename ekipaže kartu su Patrulių būrio patrule D. T., apie 17 val., gal kiek vėliau, gavo pranešimą iš Pasvalio OVP, kad prie Pasvalio r. Krinčino miestelio įvykęs eismo įvykis, sužalota dviratininkė, automobilio vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Į įvykio vietą jau buvo nuvykę patruliai G. Z. ir G. B.. Kai nuvažiavo iki eismo įvykio vietos, prieš pat Krinčiną pamatė jau atvykusius ir medikus, ir pareigūnus, kurie formino įvykį. Įvykio vietoje buvo surastas VOLVO markės automobilio veidrodėlis, tad buvo aišku, kad jis nuo to automobilio, kuris partrenkė dviratininkę, ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Kažkas iš atėjusių kaimo gyventojų nurodė, kad Krinčine gyvena du asmenys, kurie važinėja VOLVO markės automobiliais. Iš pradžių tarnybiniu automobiliu nuvažiavo pas vieną iš nurodytų asmenų, tačiau nustatė, kad tas automobilis tvarkingas, eismo įvykyje nedalyvavęs. Kai nuvažiavo į kitą nurodytą sodybą, adreso dabar nepamena, kieme už namo pamatė pilkos spalvos karavano tipo VOLVO markės automobilį. Iškart pastebėjo, kad automobiliui nulaužtas dešinės pusės veidrodėlis, nubraukti dažai nuo bamperio. Buvo akivaizdu, kad būtent šis automobilis ir partrenkė dviratininkę, ir būtent to automobilio veidrodėlis liko įvykio vietoje. Iš namo tuo metu išėjo vyriškis, kaip vėliau nustatė, tai ir buvo minėto automobilio vairuotojas R. J.. Jis prisipažino, kad išgėręs važiavo iš Pasvalio m. ir matomai kliudė tą dviratininkę, paskui iš įvykio vietos išsigandęs pabėgo. Kartu buvo ir jo žmona, bet, ar ji išėjo iš namo, ar iš kur sugrįžo, nepamena. Akivaizdžiai matėsi, kad R. J. neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, paskui jam buvo nustatytas girtumas. Vėliau buvo iškviesta ir tyrėja K. D. (b. l. 39-40).

Liudytoja I. J. apklausos metu parodė, kad kartu su vyru gyvena (duomenys neskelbtini). Vyras R.J. dirba vairuotoju AB „Pieno žvaigždės“ Pasvalio sūrinėje vairuotoju, ji - Krinčino pagrindinėje mokykloje, tad į darbą kartu važinėti netenka. 2014 metų lapkričio mėn. vyras ryte išvažiavo į darbą jų automobiliu VOLVO. Ji pati automobilio nevairuoja, vairuotojo pažymėjimo neturi. Tą pačią dieną vyras parvažiavo apie 17 val., gal kiek vėliau. Išgirdo, kad automobilis įvažiavo į kiemą, bet kažko vyras vis nėjo vidun, tada ji pati išėjo į kiemą. Vyras susinervinęs vaikščiojo aplink automobilį, ar jis buvo apgadintas, ar ne - tiesiog neatkreipė dėmesio. Kai paklausė, kas atsitiko, R.J. pasakė, kad gali būti, jog važiuodamas prieš pat Krinčiną kliudė žmogų, bet nėra tuo visiškai įsitikinęs. Dar sakė, kad nebėra automobilio veidrodėlio, bet ar tikrai taip buvo, ji nebepamena, nes irgi labai išsigando. R.J. jos paprašė, kad nuvažiuotų iki Krinčino pradžios, tuo keliu, kuriuo atvažiuojama iš Pasvalio, nes jeigu jis kliudė žmogų, tai gal jis sužeistas ir reikia iškviesti greitąją pagalbą. Ji sėdo ant dviračio ir išvažiavo, jau privažiuojant artyn, kur vyras maždaug nurodė tą vietą, kur galėjo įvykti avarija, pamatė, kad atvažiuoja policijos automobilis, iš paskos greitosios pagalbos automobilis, dar buvo sustoję kažkokie pro šalį važiavę žmonės. Įvykio vietoje jau buvo atvykęs ir kitas policijos automobilis. Kažko jai pasakė, kad avarijos metu sužalota A. S.. Supratusi, kad nukentėjusiajai pagalba bus suteikta, nes atvyko medikai, parvažiavo atgal namo. Grįžusi vyrui pasakė, kad tai jis kliudė ir sužalojo Krinčino gyventoją A. S.. Bekalbant išgirdo, kad į kiemą kažkas atvažiavo, išėję pamatė, jog tai policijos pareigūnai. Jie apžiūrėjo jų automobilį, vyro klausė kas atsitiko ir t.t. R.J. prisipažino, kad tai jis važiavo ir padarė avariją (b. l. 37-38).

Kaltinamojo R. J. kaltę, padarius LR BK 281 str. 4 d. numatytą nusikaltimą taip pat pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai:

2014-11-19 tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2014-11-19, 17.08 val., Panevėžio AVPK Pasvalio r. PK gautas pranešimas, kad važiuojant link Krinčino mstl., neprivažiavus miestelio ženklo nuo Pasvalio pusės, partrenkta moteris. Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad R. J., važiuodamas keliu Papyvesiai – Krinčinas – Gulbinėnai, 3,936 km, vairuodamas automobilį VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė ta pačia kryptimi kelio važiuojamojoje dalyje važiuojančią dviratininkę A. S., dėvinčią šviesą atspindinčią liemenę bei ant kurios dviračio buvo pritvirtinti šviesos žibintai, ir ją partrenkė. Po eismo įvykio automobilis iš įvykio vietos pasišalino. Jis vėliau buvo rastas (duomenys neskelbtini) kieme. R. J. paaiškino, kad po darbo išgėrė ir važiavo į namus. Jam nustatytas 1,28 prom. girtumas (b. l. 1).

2014-11-19 tarnybiniuose pranešimuose dėl eismo įvykio nurodyta, kad po susidūrimo su dviračiu važiavusia moterimi, šalia dviračio buvo nukritęs galinio vaizdo veidrodėlis, sidabrinės spalvos su automobilio VOLVO užrašu. Pabendravus su Pasvalio r., Krinčino mstl. seniūnu, jis nurodė, jog tokios spalvos bei markės automobilį turi R. J.. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), automobilis rastas nuosavo namo kieme. R. J. prisipažino vartojęs alkoholinius gėrimus, tiksliau alų,bei savo vairuojamu automobiliu VOLVO kliudęs ta pačia kryptimi važiavusią dviratininkę. Kadangi labai išsigando, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tačiau norėjo skambinti policijai ir prisipažinti ką padaręs (b. l. 5, 6)

2014-11-19 kelių eismo įvykių apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Pasvalio r., kelias Papyvesiai – Krinčinas – Gulbinėnai, 3,936 km, tiesus kelio ruožas. Tęsiant įvykio vietos apžiūrą, apžiūrėtas Pasvalio r., Krinčino mstl., Žalginio g. 29 kieme stovintis automobilis VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobiliui apgadinta priekinio bamperio dešinė pusė, dešinės pusės priekinis sparnas, variklio dangčio dešinė pusė, dešinės pusės priekinio statramsčio apdailos detalės bei nulaužtas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (b. l. 7-17).

Transporto priemonės apraše ir apžiūros protokolo priede nurodyta, kad automobilio VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta priekinio bamperio dešinė pusė, dešinės pusės priekinis sparnas, variklio dangčio dešinė pusė, automobilio dešinės pusės priekinio statramsčio apdailos detalės bei nulaužtas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (b. l. 18-19).

Transporto priemonės apžiūros protokole nurodyta, kad sugadintas A. S. priklausančio dviračio galinis ratas, sėdynė, bagažinė, priekinis purvasargis, galinis purvasargis, kairės pusės dviračio pedalas, priekinis žibintas, galinis žibintas (b. l. 20).

Iš 2014-11-19 asmens blaivumo nustatymo testo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. J. nustatytas 1,28 prom. girtumas (b. l. 95).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. J. kraujyje rasta 1,27 prom. etilo alkoholio (b. l. 43).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. S. nustatyta atviri kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai, kairio žastikaulio ir kairio stipinkaulio lūžiai, kairio alkūnkaulio ylinės ataugos atplyšimas, kairės pusės IX šonkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti paveikiant kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodyto eismo įvykio metu. Kairės pusės IX šonkaulio lūžis ir atviri kairio blauzdikaulio šeivikaulio lūžiai padaryti kietais bukais daiktais, galimai judančio automobilio dalimis, kairio žastikaulio lūžiai, kairio alkūnkaulio ylinės ataugos atplyšimas galėjo susiformuoti griūnant ir atsitrenkus į kietą pagrindą po kontakto su judančiu automobiliu. Tam neprieštarauja sužalojimų lokalizacija ir jų pobūdis. Dėl atviro kairio blauzdikaulio lūžio A. S. sveikata sutrikdyta sunkiai (b. l. 48).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis R. J., 2014 lapkričio 19 d., apie 17 val., Pasvalio r., Krinčino k. teritorijoje, kelio Papyvesiai – Krinčinas - Gulbinėnai 3,936 km, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,27 promilių girtumas), vairuodamas savo automobilį VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ar sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, to nepadarė, sukeldamas pavojų kitiems asmenims ir jų turtui, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinkęs saugaus greičio važiuodamas kliudė ta pačia kryptimi, dešine kelio važiuojamąja dalimi važiavusią nukentėjusiąją dviratininkę A. S., pastarajai padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“, 14 punkto „draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų“, 127 punkto “negyvenvietėse vairuotojai, vairuojantys transporto priemones, kurių greitis neturi viršyti 40 km/h, taip pat transporto priemones, kurių bendras ilgis – daugiau kaip 7 m, turi laikytis tokio atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, kad juos lenkiančios transporto priemonės netrukdomos galėtų persirikiuoti į dešinę kelio pusę“ reikalavimus.

Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai A. S. padarytų sužalojimų visuma vertintina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamojo R. J. padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Skirdamas bausmę R. J. už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę (LR BK 54 str. 1, 2 d.).

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad R. J. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkiam nusikaltimui (LR BK 11 str. 4 d.); nusikalstama veika padaryta transporto eismo saugumui bei žmogaus sveikatai, į kaltės formą – padaryta neatsargi nusikalstama veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo; į kaltinamojo asmenybę: R. J. neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 83); psichoneurologinėje ir narkologinėje įskaitose neregistruotas (b. l. 82); darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 80).

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant.

Kadangi kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, buvo byloje atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, R. J. atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatos.

Byloje pareikštas Panevėžio teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys 2177,90 Eur sumai už apmokėtas nukentėjusiajai A. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 51-58).

Nukentėjusioji A. S. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000,00 EUR turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo motyvuodama tuo, kad dėl autoįvykio ji ilgai gydėsi ir patyrė medicininių išlaidų. Be to avarija jai sukėlė didelius fizinius skausmus. Neturtinę žalą taip pat sudaro išgyvenimai dėl to, kad negalėjo laisvai judėti, ir iki šiol negali pilnavertiškai gyventi, nes dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ji, negali pasirūpinti savimi, turi prašyti kitų žmonių pagalbos, prarado darbingumą, nebegali dirbti žemės ūkio darbų.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors nukentėjusioji teismui jokių rašytinių dokumentų, pagrindžiančių jos nurodomus neturtinės žalos pagrindus, nepateikė, tačiau nukentėjusios parodymai akivaizdžiai patvirtina ir teismas tą pripažįsta, jog dėl kaltinamojo R. J. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala – ji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, teko santykinai nemažai laiko praleisti gydantis sužalojimą, taip pat A. S. sukėlė papildomų fizinių, materialinių ir organizacinių rūpesčių. A. S. patyrė išgyvenimus, susijusius su būsimomis pasekmėmis, t.y. kaip sužalojimas paveiks jos sveikatą ateityje, teko pakeisti asmeninio gyvenimo įpročius, atsisakyti įprastinės veiklos. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į nurodytas aplinkybes, į nukentėjusiosios materialinę padėtį, į nusikaltimu padarytą turtinę žalą, bei vadovaujamasi sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais. Esant nurodytiems pagrindams, pripažįstama, kad nukentėjusioji pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį – jis draudimo įstaigai kompensuoja išmokėtą nukentėjusiajai pagal civilinės atsakomybės draudimą išmoką, kam yra pasiėmęs paskolą (tai patvirtina pateikti teismo posėdžio metu dokumentai). Turtinę žalą yra visiškai atlyginęs. Nors kaltinamasis nurodo, jog yra sumokėjęs žalos atlyginimą už nukentėjusiosios gydymą teritorinei ligonių kasai, teismui jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl ligonių kasos ieškinys yra tenkintinas. Įrodžius vykdymo stadijoje žalos atlyginimą, išieškojimo procedūros nebus vykdomos ir kaltinamojo interesai nebus pažeisti.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal šią normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 10.1, 10.3 punktai).

Sprendžiant priteistino neturtinės žalos atlyginimo klausimą, akcentuotinos neturtinės žalos pasekmes – dėl kaltinamojo kaltės sutrikdyta sunkiai nukentėjusiosios sveikata, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą, emocinį stresą, tačiau teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis yra darbingas, atlygino turtinę žalą, turi skolinių įsipareigojimų, padengdamas draudimo įmonės turėtas su įvykiu susijusias išlaidas, gauna nedidelį darbo užmokestį.

Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes bei į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajai jau buvo atlyginta draudimo įmonės, o taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiosios sveikatos būklę, susijusią su eismo įvykiu, teismo nuomone, žala atlyginta nepakankamu dydžiu, todėl priteistina ir iš kaltinamojo. Tačiau, atsižvelgiant į jau nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, priteistina neturtinės žalos suma yra 1000 (vienas tūkstantis ) eurų, kas atitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Taip pat iš kaltinamojo priteistina 150 (vienas šimtas penkiasdešimt) eurų nukentėjusiosios turėtų atstovavimo ir teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas LR BPK 94 str. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir R. J. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-11-19, 18 val. 15 min. iki 2014-11-20, 15 val. 05 min.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešeriems mėnesiams), įpareigojant jį laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu, uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienuolikai mėnesių.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Daiktinius įrodymus - automobilio VOLVO V7 veidrodėlio korpusas ir šukės, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš R. J. Panevėžio teritorinės ligonių kasai 2177,90 Eur turtinės žalos atlyginimo.

A. S. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš R. J. 1000 (vieną tūkstantį) eurų bei 150 eurų advokato atstovavimo ir teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Pasvalio rajono apylinkės teisme.