- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-20
- Bylos Nr.
- I-6329-815/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00951-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė, Ernestas Spruogis, Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- H. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei šios institucijos Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiajai specialistei Elinai Petrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
Pareiškėjas H. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) Užsieniečių reikalų skyriaus 2016 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. (15/5-9)4U-65 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui H. A. atvykti į Lietuvos Respubliką“ (toliau – ir sprendimas Nr. (15/5-9)4U-65) (b. l. 1–4).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad sprendime Nr. (15/5-9)4U-65 pareiškėjui uždrausta iki 2019 m. vasario 10 d. atvykti į Lietuvos Respubliką, nuspręsta įrašyti jo asmens ir asmens dokumento duomenis į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą (toliau – ir Sąrašas), taip pat nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS II) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 1 ir 3 dalis iki 2019 m. vasario 10 d., tačiau, pareiškėjo nuomone, jam pritaikyta pernelyg griežta poveikio priemonė. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Remiantis sprendimu Nr. (15/5-9)4U-65, draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui nustatytas dėl to, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 124 straipsnio 2 dalį (t. y. neišvyko iš Lietuvos Respublikos iki Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatyto buvimo laiko pabaigos), dėl to, kad per pastaruosius 1 metus iki sprendimo grąžinti jį į užsienio valstybę priėmimo dienos jau ne pirmą kartą buvo grąžintas į užsienio valstybę.
2.2. Pasak pareiškėjo, teiginiai apie jo grąžinimą (juolab – pakartotinį) į užsienio valstybę yra visiškai nepagrįsti ir klaidingi. Pareiškėjas per paskutinius 3 metus Lietuvos Respublikoje lankėsi daugiau kaip 20 kartų. Tiek į Lietuvos Respubliką, tiek iš jos paprastai vyksta nuosavu automobiliu, sieną kerta (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) pasienio postuose. Kertant Lietuvos Respublikos sieną pareiškėjui nė karto netaikytos kokios nors procedūros, iš kurių jis būtų galėjęs suprasti, kad yra grąžinamas į (duomenys neskelbtini) (išskyrus 2015 m. gruodžio 4 d., kai neleista atvykti, kas nėra tapatu išsiuntimui į užsienio valstybę). Pareiškėjas apie tariamai buvusį jo grąžinimą į užsienio valstybę sužinojo iš vertėjo, kuriam pateikė sprendimą (15/5-9)4U-65 ir kuris į pareiškėjui suprantamą kalbą išvertė šio dokumento tekstą.
2.3. Departamento interneto tinklalapyje nurodoma, kad sprendimai dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti / jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į užsienio valstybę gali būti skundžiami Įstatyme ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka; skundas dėl sprendimo dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti / jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir gražinimo į užsienio valstybę gali būti paduotas atitinkamam administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis, išskyrus Įstatyme nustatytus atvejus; užsienietis skundą dėl sprendimo dėl jo įpareigojimo išvykti ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į užsienio valstybę gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Taigi, jeigu pareiškėjui, kaip galima suprasti iš skundžiamo sprendimo, bent kelis kartus taikyta grąžinimo į užsienio valstybę procedūra, kodėl jis apie tai nebuvo informuotas, jam nepateikti kompetentingų institucijų sprendimai ir taip užkirsta galimybė, jeigu ne juos apskųsti įstatyme nustatyta tvarka, tačiau bent jau apie tai žinoti. Be to, pareiškėjas rengdamas ši skundą ir pateikęs vertėjui savo paso kopiją sužinojo, kad pareiškėjo pase yra 2 spaudai apie įpareigojimą išvykti į (duomenys neskelbtini): 6 paso lape spaudas dėl įpareigojimo išvykti iki 2015 m. lapkričio 28 d. ir 9 paso lape spaudas dėl įpareigojimo išvykti.
2.4. Viena vertus, kaip nurodoma Departamento interneto tinklalapyje, įpareigojimo išvykti atveju turi būti priimamas ir įteikiamas atitinkamas sprendimas, be kita ko, sudarant galimybę juos apskųsti, kita vertus, pareiškėjas net negalėjo būti įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini): pagal Įstatymo 2 straipsnio 9 dalį įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos – tai teisės aktuose nustatyta tvarka priimtas sprendimus, pagal kurį užsienietis per nustatytą laikų savanoriškai privalo išvykti į tą Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę, kurioje jis turi teisę būti / gyventi.
(duomenys neskelbtini)nepriklauso nei ES, nei Europos laisvosios prekybos asociacijai, todėl pareiškėjui taikyta (jeigu buvo taikyta) įpareigojimo išvykti procedūra laikytina niekine.
2.5. Dėl taikyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką tikslingumo ir pagrįstumo
2.5.1. Pareiškėjas dėl verslo reikalų į Lietuvos Respubliką vykdavo gana dažnai. 2012 m.–2015 m. Lietuvos Respublika pareiškėjui buvo išdavusi bent 10 Šengeno vizų, kiekvienoje vizoje yra nurodytas vizos galiojimo terminas ir leidžiamo buvimo šalyje trukmė (10, 15, 20, 90 dienų). Atvykęs į Lietuvos Respubliką pareiškėjas kruopščiai sekdavo, kad jo buvimas šalyje neviršytų vizoje nurodyto termino trukmės ir nuo 2012 m. nė karto vizose nurodytos buvimo laiko nepažeidė, tačiau pasirodo, atidumas nebuvo pakankamas: pareiškėjas iš skundžiamo akto sužinojo, kad vizoje nurodytas 90 dienų terminas (priešingai negu vizoje nustatomi 10, 15 ar 20 dienų terminai) reiškia anaiptol ne tik maksimalią buvimo šalyje trukmę, tačiau ir maksimalią kelių apsilankymų Lietuvos Respublikoje per 180 dienų trukmę; ši aplinkybė pareiškėjui nebuvo žinoma, ši taisyklė nebuvo išaiškinta ne tik vizos gavimo metu, tačiau net tuomet, kai Lietuvos Respublikos sienos apsaugos institucijos jau anksčiau konstatavo šios taisyklės pažeidimą (pavyzdžiui, 2015 m. gruodžio 4 d., kai pareiškėjas nebuvo įleistas į Lietuvos Respubliką, neįleidimo priežastys jam neišaiškintos ir liko nežinomos).
Įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, todėl pareiškėjas nuoširdžiai apgailestauju dėl to, kad savo iniciatyva neieškojo išsamios informacijos apie kelionių į Lietuvos Respubliką bei buvimo joje tvarką ir sąlygas, kas turėjo įtakos tam, jog pareiškėjas padarė buvimo šalyje pažeidimą. Pareiškėjo nuomone, susiklosčiusiomis aplinkybėmis turėtų būti atsižvelgta į tai, kad jo padarytą buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų pažeidimą lėmė ne sąmoningi jo veiksmai, o nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės ir tai, kad lietuvių kalbos nemokančiam ir tokių nesklandumų iki šiol neturėjusiam užsieniečiui jo žinotina informacija yra santykinai sunkiai prieinama.
2.5.2. Už bet kokių teisės aktų pažeidimą taikomų sankcijų paskirtis yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, tačiau ir pasiekti, kad jis ateityje laikytųsi nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas jokio buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų pažeidimo nebūtų padaręs, jeigu jam būtų paaiškinta 90 dienų buvimo šalyje sąlyga, nurodant, kad šis terminas apima visų apsilankymų šalyje per 180 dienų laikotarpį trukmę ir anaiptol nereiškia, kad kiekvieno apsilankymo trukmė gali siekti iki 90 dienų. Deja, šios elementarios (tačiau, kaip pasirodo, labai svarbios) informacijos neteikia nei vizą išduodanti Lietuvos Respublikos ambasada, nei sienos perėjimo posto pareigūnai (net tais atvejais, kai asmuo padaro šio reikalavimo pažeidimą ir kyla grėsmė, kad jam bus net keletą metų uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką).
Demokratinėje ir teisinėje valstybėje, siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir šalyje galiojančių teisės normų vykdymą, prioritetas turėtų būti teikiamas aiškinamajai, šviečiamajai ir pan. veiklai, o ne represinėms priemonėms. Pareiškėjo įsitikinimu, susiklosčiusiomis aplinkybėmis už jo padarytą santykinai nereikšmingą pažeidimą taikoma sankcija – draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus – yra neadekvati ir neproporcinga bausmė padarytam pažeidimui.
II
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad skundu nesutinka, kad ginčijamą sprendimą priėmė kompetentingas subjektas (Departamentas kompetentingas pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį), ginčijamas sprendimas savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priimant nepažeistos pagrindinės procedūros, sprendime aiškiai ir išsamiai nurodytos sprendimo priėmimo priežastys ir motyvai, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 43–46).
1. Sprendimas Nr. (15/5-9)4U-65 priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarime Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), 4, 5, 6, 11¹, 11³ ir 12 punktais, SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalimi, Departamento direktoriaus 2012 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. 3K-6 patvirtintų Departamento Užsieniečių reikalų skyriaus nuostatų 7.14, 7.15, 7.16, 11.5 punktais, Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakyme Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Vertinimo tvarka) 20.3.2 punktu, atsižvelgus į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus rinktinės 2016 m. vasario 1 d. teikimą Nr. (21/20)-12-47 įtraukti pareiškėjo duomenis į Sąrašą.
Motyvuojamoji dalis
2. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuris buvo grąžintas į užsienio valstybę, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 m. laikotarpiui. Sprendime Nr. (15/5-9)4U-65 nurodyta, kad šis sprendimas priimtas atsižvelgus į VSAT Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos (duomenys neskelbtini) PKP (toliau – ir (duomenys neskelbtini) PKP) 2016 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (21/20)-262-9 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio H. A. grąžinimo į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir sprendimas Nr. (21/20)-262-9). Taigi, bylos faktinės aplinkybės (priimtas sprendimas dėl pareiškėjo grąžinimo į (duomenys neskelbtini)) patvirtina esant savarankišką Įstatyme įtvirtintą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą. VSAT teikime nurodyta, kad sprendimas dėl pareiškėjo grąžinimo į (duomenys neskelbtini) priimtas dėl to, kad 2016 m. sausio 23 d. patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas Šengeno erdvėje per pastarąjį 180 dienų laikotarpį išbuvo daugiau negu leistiną 90 dienų laikotarpį (97 dienas). Vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, toks – viršijantis nustatytą buvimo laiką – pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu.
3. Departamentas perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti į C.SIS įvedė vadovaudamasis SIS II reglamento 24 straipsniu, pagal kurio 1 dalį duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, dėl kurių buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį perspėjimas gali būti įvestas, kai sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi, remiantis tuo, kad nesilaikyta nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą / apsigyvenimą. Pagal Taisyklių 11¹ punktą duomenys iš Sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Sąrašą, atitinka SIS II reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pareiškėjo duomenys C. SIS pateikti dėl to, kad dėl pareiškėjo priimti sprendimai dėl jo grąžinimo ir neįleidimo remiantis tuo, jog nesilaikyta nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą / apsigyvenimą.
Lietuvos Respublikos praktika, kai nacionaliniai perspėjimai įvedami į C. SIS, pripažįstama kaip gerosios praktikos pavyzdys ir skatinama Europos Komisijos. 2015 m. rugsėjo 9 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai „ES veiksmų grąžinimo srityje planas“ (KOM (2015) 453) nurodoma, kad Komisija visų pirma siūlys įpareigoti valstybes nares privaloma tvarka įvesti į SIS visus duomenis apie draudimus atvykti, kad būtų užkirstas kelias į Šengeno erdvę per kitą valstybę atvykti migrantams, kuriems vienoje valstybėje narėje jau išduoti draudimai atvykti.
4. Vertinimo tvarkos ketvirtajame skirsnyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris buvo grąžintas į užsienio valstybę. Priimant sprendimą Nr. (15/5-9)4U-65 atsižvelgta į Vertinimo tvarkos 19 punkte įtvirtintus kriterijus. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje neteisėtai buvo 7 dienas, rimtų, pateisinamų neteisėto buvimo priežasčių pareiškėjas nenurodė, pareiškėjo ryšių su Lietuvos Respublika nenustatyta, pareiškėjui buvo pritaikytos administracinio poveikio priemonės, bauda sumokėta; per pastaruosius 1 metus pareiškėjas jau buvo grąžintas į (duomenys neskelbtini), taip pat neįleistas į Lietuvos Respubliką. Pagal Vertinimo tvarkos 20.3.2 punktą šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, nustatomas 3 m. draudimo atvykti laikotarpis, jeigu užsienietis per pastaruosius 1 metus iki sprendimo grąžinti priėmimo dienos jau ne pirmą kartą buvo grąžintas, neįleistas. Aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti kitokį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ar nenustatyti draudimo, sprendimo Nr. (15/5-9)4U-65 priėmimo metu nenustatyta.
5. Surinkti įrodymai patvirtina nustatyto draudimo laikotarpio pagrįstumą ir proporcingumą: pareiškėjas 2015 m. gruodžio 4 d. buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, 2015 m. lapkričio 21 d. ir 2016 m. sausio 13 d. – grąžintas į (duomenys neskelbtini). Visi šie sprendimai priimti tuo pagrindu, kad pareiškėjas viršijo turimos vizos leistiną buvimo dienų skaičių per paskutinį 180 dienų laikotarpį. Pareiškėjas, veikdamas kaip sąžiningas ir rūpestingas asmuo, privalėjo susipažinti su teisės aktų, reglamentuojančių užsieniečių atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje, reikalavimais. Atsižvelgiant į pareiškėjo padarytų teisės aktų pažeidimų pakartotinumą, jų darymas negali būti pateisinamas teisės aktų reikalavimų nežinojimu. Departamentas tokį pareiškėjo elgesį vertina kaip aiškų piktnaudžiavimą. Ankstesnės pareiškėjui taikytos priemonės (sprendimas dėl grąžinimo, administracinės nuobaudos) tikslo, kad pareiškėjas laikytųsi įstatymų, nepasiekė, pareiškėjas savo elgesio nepakeitė, todėl priimtas sprendimas dėl draudimo atvykti.
6. Departamentas kritiškai vertina skunde nurodytą teiginį, kad pareiškėjas nežinojo, kaip skaičiuoti buvimo Šengeno erdvėje laiką. Pareiškėjui ne vieną kartą išduota Šengeno viza, visus neaiškumus dėl buvimo laiko pareiškėjas galėjo išsiaiškinti, kreipdamasis dėl vizos išdavimo. Informacija dėl galimos apsilankymo trukmės, turint Šengeno vizą, plačiai pristatoma visuomenei lietuvių, rusų, anglų kalbomis (pavyzdžiui, informacija buvo ir yra skelbiama Departamento interneto tinklalapyje www.migracija.lt, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos interneto tinklalapyje www.urm.lt ir kt.).
7. Sprendimas dėl pareiškėjo grąžinimo nėra ginčijamas šioje byloje, Departamento duomenimis šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir galioja. Pareiškėjas pasirašytinai patvirtino, kad jam VSAT 2016 m. sausio 13 d. sprendimas dėl grąžinimo perskaitytas ir išaiškintas; sprendimas pareiškėjui įteiktas 2016 m. sausio 13 d., o vertėjos parašas patvirtina, kad sprendimas buvo išverstas į (duomenys neskelbtini) kalbą. Kaip nurodo pats pareiškėjas skunde, jo kelionės dokumente padaryta žyma, kad dėl jo priimtas sprendimas grąžinti jį į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, pareiškėjo teiginiai dėl to, kad jis nežinojo apie dėl jo priimtą sprendimą dėl grąžinimo (ar kad šis sprendimas jam nebuvo įteiktas), nepagrįsti ir vertintini kritiškai.
8. Dėl pareiškėjo nepriimta sprendimų dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos (t. y. sprendimų, pagal kuriuos užsienietis per nustatytą laiką savanoriškai privalo išvykti į tą ES ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę, kurioje jis turi teisę būti ar gyventi). Pareiškėjo kelionės dokumente padaryta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakyme Nr. 1V-429 patvirtinto Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 11 priede nustatytos formos įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos ar grąžinimo į užsienio valstybę žyma („Įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. sausio 20 d.“).
9. Atsižvelgiant į Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti terminą (5 m.), sprendime Nr. (15/5-9)4U-65 pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas (3 m.) vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus, o aplinkybė, kad pareiškėjas dėl šio sprendimo galimai patirs neigiamas pasekmes, nėra pagrindas laikyti šį sprendimą neproporcingu. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Departamentas sprendimą Nr. (15/5-9)4U-65 priėmė ne formaliai nustatęs, kad yra Įstatyme įtvirtintas draudimo atvykti pagrindas, tačiau išnagrinėjęs ir įvertinęs individualias su pareiškėjo situacija ir jo elgesiu susijusias aplinkybes: pareiškėjas pakartotinai pažeidė teisės aktų reikalavimus, pažeidimai susiję su būtent migraciniais reikalavimais, pareiškėjo ryšių su Lietuvos Respublika nenustatyta (pažymėtina, kad skunde pareiškėjas taip pat nenurodė jokių ryšių su Lietuvos Respublika, išvykų į Lietuvos Respubliką tikslo ir pan.).
10. Užsienietis (taip pat ir pareiškėjas) turi teisę pateikti motyvuotą rašytinį prašymą Departamentui išbraukti jo duomenis iš Sąrašo ir šiame prašyme nurodyti visas, jo vertinimu, reikšmingas aplinkybes. Vadovaujantis Taisyklių 16–17¹ punktais, duomenys apie užsienietį gali būti išbraukiami iš Sąrašo Departamento sprendimu, jeigu Departamentui pateikiamas motyvuotas rašytinis užsieniečio prašymas išbraukti duomenis apie jį iš Sąrašo arba motyvuotas rašytinis valstybės institucijos / įstaigos siūlymas išbraukti duomenis apie užsienietį iš Sąrašo. Departamente toks pareiškėjo prašymas išbraukti jo duomenis iš Sąrašo nebuvo gautas. Taigi, nors Taisyklėse įtvirtinta speciali prašymo išbraukti duomenis iš Sąrašo procedūra, pareiškėjas ja nepasinaudojo.
11. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 7 d. sprendime (administracinė byla Nr. I-4563-189/2016) atmetė užsieniečio skundą dėl draudimo 1 m. atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę kaip nepagrįstą, nurodytoje byloje sprendimas dėl draudimo atvykti užsieniečiui priimtas dėl to, kad jis 36 dienomis viršijo nustatytą buvimo laiką, tačiau anksčiau pažeidimų nebuvo padaręs, Lietuvos Respublikoje turi nekilnojamojo turto; teismas įvertino, kad užsienietis nesutikimo su sprendimu argumentus grindė tik subjektyvaus pobūdžio argumentais (pavyzdžiui, kad pažeidimas padarytas suklydus) ir nepateikė jokių argumentų (įrodymų), paneigiančių Departamento sprendimo teisėtumą.
III
Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė šios institucijos Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausioji specialistė Elina Petrauskaitė (2015 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. 3K-109 „Dėl įgaliojimų suteikimo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiajai specialistei Elinai Petrauskaitei“ (b. l. 99)) rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. VSAT Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos pareigūnas, išnagrinėjęs dokumentus dėl pareiškėjo grąžinimo į (duomenys neskelbtini) ir nustatęs, kad 2015 m. lapkričio 21 d. apie 3.16 val. (duomenys neskelbtini) PKP, išvykstant iš Lietuvos Respublikos, sulaikytas pareiškėjas, kuris Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje nuo 2015 m. lapkričio 20 d. buvo neteisėtai (2 d. viršytas vizos leistinas buvimo dienų per paskutinį 180 dienų laikotarpį skaičius), tuo pareiškėjas pažeidė Įstatymo 23 straipsnio 2 punkto, 124 straipsnio 1 punkto reikalavimus, vadovaudamasis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsižvelgęs į įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas ir į nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad nenustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), 2015 m. lapkričio 21 d. sprendime Nr. 262-317 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio H. A. grąžinimo į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir sprendimas Nr. 262-317) nusprendė: įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2015 m. lapkričio 28 d.; įspėti pareiškėją, kad per nustatytą laiką jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies (b. l. 60). Pareiškėjas pasirašytinai patvirtino, kad sprendimas Nr. 262-317 jam perskaitytas ir išaiškintas; remiantis sprendimu Nr. 262-317, jis buvo išverstas į (duomenys neskelbtini) kalbą (b. l. 60).
2. Remiantis pareiškėjo paso kopija, 6 lape yra antspaudas su žyma „Įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. lapkričio 28 d.“ (b. l. 9, 62).
3. VSAT Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos (duomenys neskelbtini) PKP pareigūnas, išnagrinėjęs dokumentus dėl pareiškėjo grąžinimo į (duomenys neskelbtini) ir nustatęs, kad 2016 m. sausio 13 d. 21.14 val. (duomenys neskelbtini) PKP, išvykstant iš Lietuvos Respublikos, sulaikytas pareiškėjas, kuris su Šengeno valstybių viza Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai (viršijo leistiną buvimo Šengeno teritorijoje dienų skaičių 7 dienomis; viza galiojo nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2017 m. spalio 26 d., buvimo dienos – 90), tuo pareiškėjas pažeidė Įstatymo 23 straipsnio 2 punkto, 124 straipsnio 1 punkto reikalavimus, vadovaudamasis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 6 punktu, atsižvelgęs į įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas ir į nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad nenustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), 2016 m. sausio 13 d. sprendime Nr. (21/20)-262-9 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio H. A. grąžinimo į (duomenys neskelbtini)“ nusprendė: įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2016 m. sausio 20 d.; įspėti pareiškėją, kad per nustatytą laiką jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies (b. l. 55). Pareiškėjas pasirašytinai patvirtino, kad sprendimas Nr. (21/20)-262-9 jam perskaitytas ir išaiškintas; remiantis sprendimu Nr. (21/20)-262-9, jis buvo išverstas į (duomenys neskelbtini) kalbą (b. l. 55).
4. Remiantis pareiškėjo paso kopija, 9 lape yra antspaudas su žyma „Įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. sausio 20 d.“ (b. l. 11, 62).
5. VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnas 2016 m. sausio 13 d. surašė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1449P-48458364-16 (toliau – ir ATP protokolas) dėl to, kad 2016 m. sausio 13 d. 21.14 val. (duomenys neskelbtini) PKP, išvykstant iš Lietuvos Respublikos, sulaikytas pareiškėjas, kuris turėdamas Šengeno valstybių trumpalaikę daugkartinę (C) vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2017 m. spalio 26 d. (nustatytas leistinas buvimo Šengeno erdvėje laikas – 90 dienų), nuo 2016 m. sausio 7 d. buvo Šengeno erdvėje neteisėtai, viršydamas leistiną buvimo dienų skaičių, tuo pažeidė Įstatymo 23 straipsnio 2 punkto, 124 straipsnio 1 punkto reikalavimus; pareiškėjui pasirašytinai nurodžius, jog prašo administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) bylą nagrinėti nedelsiant, bylos nagrinėjimas paskirtas 2016 m. sausio 13 d. 22.30 val., pareiškėjas su ATP protokolu susipažino pasirašytinai, taip pat pasirašytinai patvirtino, kad pareiškėjui jo teisės ir pareigos, nurodytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ir ATPK), išaiškintos, ATP protokolo kopiją gavo (b. l. 51–52).
6. VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus pareigūnas 2016 m. sausio 13 d. nutarime ATP byloje Nr. 1449N-48458396-16 (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjui už Įstatymo 23 straipsnio 2 punkto, 124 straipsnio 1 punkto reikalavimų pažeidimą, nurodytą ATP protokole, skyrė ATPK 206 straipsnyje numatytą nuobaudą – 180,00 Eur baudą; pareiškėjas pasirašytinai patvirtino, kad Nutarimo nuorašą gavo 2016 m. sausio 13 d. (b. l. 53–54).
7. VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus pareigūnas 2016 m. sausio 13 d. tarnybiniame pranešime „Dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę“ VSAT Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos vadui, be kita ko, nurodė: 2016 m. sausio 13 d. 21.14 val. (duomenys neskelbtini) PKP sulaikytas vykstantis iš Lietuvos Respublikos pareiškėjas, kurio sulaikymo priežastis yra ta, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) piliečiu ir turėdamas Šengeno trumpalaikę daugkartinę (C) vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2017 m. spalio 26 d. (nustatytas leistinas buvimo Šengeno erdvėje laikas – 90 dienų), nuo 2016 m. sausio 7 d Šengeno erdvėje buvo neteisėtai, 7 dienas viršijo leistiną buvimo dienų skaičių, tuo pažeidė Įstatymo 23 straipsnio 2 punkto, 124 straipsnio 1 punkto reikalavimus ir įvykdė pažeidimą, numatytą ATPK 206 straipsnyje; sprendime Nr. (21/20)-262-9 pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti per 7 dienas į (duomenys neskelbtini), t. y. iki 2016 m. sausio 20 d.; Nutarime pareiškėjui paskirta 180 Eur bauda; 2015 m. gruodžio 17 d. asmuo išvyko iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, tikslas – dalykinė kelionė, susitikti su verslo partneriais, Lietuvoje gyveno viešbutyje (duomenys neskelbtini), adreso neprisimena, vėliau gyveno pas draugą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvoje gyveno savo lėšomis; pasak pareiškėjo, jis neteistas; 23.00 val. pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini) (b. l. 50).
8. VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnas 2016 m. vasario 1 d. teikime Nr. (21/20)-12-471 „Dėl užsieniečio įtraukimo į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą“ (toliau – ir Teikimas), adresuotame Departamentui, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, nutarė prašyti Departamento direktoriaus 1 metams įtraukti pareiškėjo duomenis, į Sąrašą (b. l. 48–49). Teikime, be kita ko, nurodyta:
8.1. 2016 m. sausio 13 d. 21.14 val. (duomenys neskelbtini) PKP, tikrinant išvykstančių iš Lietuvos Respublikos asmenų dokumentus, sulaikytas pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris su savimi turėjo galiojantį (duomenys neskelbtini) piliečio pasą bei Šengeno valstybės „C“ tipo daugkartinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios galiojimo laikas – nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2017 m. spalio 26 d., buvimo dienų skaičius – 90 dienų.
8.2. Pareiškėjas Šengeno erdvėje buvo 97 dienas, t. y. per pastarąjį 180 dienų laikotarpį išbuvo daugiau negu leistiną 90 dienų laikotarpį ES valstybių narių teritorijoje. Pareiškėjas, paaiškino, kad: 2015 m. gruodžio 17 d. išvyko iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, tikslas – dalykinė kelionė, susitikti su verslo partneriais; Lietuvoje gyveno viešbutyje (duomenys neskelbtini), adreso neprisimena, vėliau gyveno pas draugą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvoje gyveno savo lėšomis.
8.3. Pareiškėjas pažeidė Įstatymo „23 straipsnio 2 punkto, 124 straipsnio 1 punkto reikalavimus. Vadovaujantis ATPK 206 straipsniu, pareiškėjui buvo surašytas ATP protokolas ir Nutarime paskirta 180 Eur bauda.
8.4. Vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pareiškėjas sprendime Nr. 21/20-262-9 įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos; pareiškėjas šį sprendimą įvykdė.
8.5. Nustatyta, kad pareiškėjas per pastaruosius 1 metus iki sprendimo grąžinti priėmimo dienos jau ne pirmą kartą buvo grąžintas į užsienio valstybę: 2015 m. lapkričio 21 d. pareiškėjui surašytas sprendimas Nr. 21/20-262-317, kuris buvo įvykdytas.
9. Departamento Užsieniečių reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoja, vadovaudamasi Įstatymo 133 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, Taisyklių 4, 5, 6, 11¹, 11³ ir 12 punktais, SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Departamento Užsieniečių reikalų skyriaus nuostatų 7.13, 7.14, 7.15, 11.7 ir 12 punktais, Vertinimo tvarkos 20.3.2 punktu, 2016 m. vasario 10 d. sprendime Nr. (15/5-9)4U-65 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui H. A. atvykti į Lietuvos Respubliką“ nusprendė: uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2019 m. vasario 10 d., įrašyti pareiškėjo duomenis į Užsieniečių registrą (Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą) ir įvesti į SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis iki 2019 m. vasario 10 d. (b. l. 15–17, 66–68). Sprendime Nr. (15/5-9)4U-65, be kita ko, nurodyta:
9.1. 2016 m. sausio 13 d. apie 21.14 val. (duomenys neskelbtini) PKP tikrinant išvykstančių iš Lietuvos Respublikos asmenų dokumentus, sulaikytas (duomenys neskelbtini) pilietis H. A., kuris su savimi turėjo (duomenys neskelbtini) pasą su daugkartine Šengeno viza Nr. 002457419, kurios galiojimo laikas – nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2017 m. spalio 26 d. (buvimo laikas – 90 dienų). Pareiškėjas Šengeno erdvėje buvo 97 dienas, t. y. per pastarąjį 180 dienų laikotarpį išbuvo daugiau negu leistiną 90 dienų laikotarpį Šengeno valstybėse, t. y. jis nuo 2016 m. sausio 7 d. Šengeno erdvėje buvo neteisėtai 7 dienas. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 17 d. išvyko iš (duomenys neskelbtini)į Lietuvos Respubliką, tikslas – dalykinė kelionė, susitikti su verslo partneriais; gyveno viešbutyje (duomenys neskelbtini), adreso neprisimena, vėliau gyveno pas draugą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje gyveno savo lėšomis.
9.2. Pareiškėjas, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, pareiškėjas pažeidė Įstatymo 124 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis ATPK 206 straipsniu, pareiškėjui surašytas ATP protokolas ir nutarime paskirta 180 Eur bauda (bauda sumokėta).
9.3. (duomenys neskelbtini) PKP, nustatęs, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno erdvės valstybėse buvo neteisėtai (viršijo leistiną buvimo Šengeno teritorijoje dienų skaičių 7 dienomis), vadovaudamasis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2016 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą Nr. (21/20)-262-9, kuriame pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos (sprendimas įteiktas 2016 m. sausio 13 d.). Pareiškėjas 2016 m. sausio 13 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos.
9.4. Pareiškėjas per pastaruosius 1 metus iki sprendimo grąžinti jį į užsienio valstybę priėmimo dienos jau ne pirmą kartą buvo grąžintas į užsienio valstybę (sprendime Nr. 262-317 pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos, nes jis nuo 2015 m. lapkričio 20 d. buvo neteisėtai (2 dienomis viršytas turimos vizos leistinas buvimo dienų per paskutinį 180 dienų laikotarpį skaičius)). Pareiškėjui 2015 m. gruodžio 4 d. surašytas atsisakymas leisti atvykti kertant sieną Nr. 142-649, jis neįleistas į Lietuvos Respubliką (priežastis – per ankstesnį 180 dienų laikotarpį jau išbuvo 90 dienų ES valstybių narių teritorijoje).
9.5. Nurodytus duomenis apie pareiškėją Departamentui pateikė VSAT Vilniaus rinktinė, kuri prašo įtraukti pareiškėjo duomenis į Sąrašą, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi (2016 m. vasario teikimas Nr. (21/20V12-471).
9.6. VRIS naršyklėje nėra duomenų; nacionaliniuose duomenyse (Gyventojų, Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų žinybiniame ir Užsieniečių registruose) – apie pareiškėjo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jam išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus, paiešką ir draudimą atvykti, nacionalinės Šengeno informacinės sistemos duomenyse – apie paskelbtą perspėjimą dėl pareiškėjo.
9.7. Įvertinus Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (5 m.), tai, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno erdvės valstybėse buvo neteisėtai, kad jis per pastaruosius 1 metus iki sprendimo grąžinti jį į užsienio valstybę priėmimo dienos jau ne pirmą kartą buvo grąžintas į užsienio valstybę, kad jis buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, kad pareiškėjo ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, vadovaujantis Vertinimo tvarkos 20.3.2 punktu pareiškėjui nustatytinas 3 m. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka ir Vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.
9.8. Sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš Sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Įstatymo 133 straipsnio 4 ir 5 dalys). Pagal Taisyklių 11¹ punktą duomenys iš Sąrašo teikiami SIS II, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Sąrašą, atitinka SIS II reglamento 24 straipsnyje ar 25 straipsnyje nustatytus pagrindus. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, dėl kurių buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą. Įvertinus tai, kad sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką atitinka SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus pagrindus, jo duomenys, vadovaujantis Taisyklių 11¹ punktu, iš Sąrašo teiktini SIS II.
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. A. skundą sprendžiama, ar Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių reikalų skyriaus 2016 m. vasario 10 d. sprendimas Nr. (15/5-9)4U-65 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui H. A. atvykti į Lietuvos Respubliką“ yra teisėtas ir pagrįstas.
2. Pabrėžtina, kad pareiškėjas H. A. siekė dalyvauti teismo procese, tačiau teismas jam du kartus – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi (b. l. 76-77) bei 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi (b. l. 88-89) – paaiškino, kad teismo posėdyje jį tinkamai gali atstovauti kiti asmenys, be kita ko, asmenys, Lietuvos Respublikoje galinčius užsiimti advokato praktika; be to, pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos ir suteikta pakankamai laiko susirasti atstovams. Todėl pareiškėjo niekuo negrįsti norai negali užkirsti teismo proceso eigos.
3. Skundžiamu Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių reikalų skyriaus 2016 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. (15/5-9)4U-65 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui H. A. atvykti į Lietuvos Respubliką“ (b. l. 66-68), vadovaujantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, pagal kurias užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui; užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, o draudimo atvykti trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas nesutinka su tuo, kad sprendime nepagrįstai nurodyta, esą, jis ne pirmą kartą grąžinamas į savo valstybę. Teismas atkreipia dėmesį, kad, nors skundžiamame sprendime nėra itin tiksliai suformuluoti pareiškėjo atlikti pažeidimai, tačiau esmė įvardinta tiksliai – pareiškėjas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. 1) Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos 2015 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 262-317 (b. l. 60) H. A. įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, nes jis nuo 2015 m. lapkričio 20 d. buvo neteisėtai; 2) H. A. 2015 m. gruodžio 4 d. surašytas atsisakymas leisti atvykti kertant sieną Nr. 142-649, jis neįleistas į Lietuvos Respubliką (priežastis – per ankstesnį 180 dienų laikotarpį jau išbuvo 90 dienų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje) (b. l. 57); 3) Be to, Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos 2016 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (21/20)-262-9 (b. l. 55) H. A. įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, nes jis viršijo leistiną buvimo Šengeno teritorijoje dienų skaičių 7 dienomis. Taigi, pareiškėjo sisteminis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas skundžiamame sprendime iš esmės įvardytas teisingai. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas, veikdamas kaip sąžiningas ir rūpestingas asmuo, privalėjo susipažinti su teisės aktų, reglamentuojančių užsieniečių atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje, reikalavimais. Atsižvelgiant į pareiškėjo padarytų teisės aktų pažeidimų pakartotinumą, jų darymas negali būti pateisinamas teisės aktų reikalavimų nežinojimu.
4. Pareiškėjas H. A. teigia, kad skundžiamame sprendime numatyta sankcija uždrausti pareiškėjui atvykti 3 metus į Lietuvos Respubliką yra neproporcinga. Atsižvelgiant į Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti terminą (5 m.), sprendime Nr. (15/5-9)4U-65 pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas (3 m.) vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus, o aplinkybė, kad pareiškėjas dėl šio sprendimo galimai patirs neigiamas pasekmes, nėra pagrindas laikyti šį sprendimą neproporcingu. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Departamentas sprendimą Nr. (15/5-9)4U-65 priėmė ne formaliai nustatęs, kad yra Įstatyme įtvirtintas draudimo atvykti pagrindas, tačiau išnagrinėjęs ir įvertinęs individualias su pareiškėjo situacija ir jo elgesiu susijusias aplinkybes: pareiškėjas pakartotinai pažeidė teisės aktų reikalavimus, pažeidimai susiję su būtent migraciniais reikalavimais, pareiškėjo ryšių su Lietuvos Respublika nenustatyta (pažymėtina, kad skunde pareiškėjas taip pat nenurodė jokių ryšių su Lietuvos Respublika, išvykų į Lietuvos Respubliką tikslo ir pan.).
5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pareiškėjo H. A. skundas negali būti laikomas pagrįstu, todėl jo tenkinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo H. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.