Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mirovita“ ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nustačius, kad atsakovas – įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus (laiku nesikreipė dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo), esant jai nemokiai, ir lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra asmens kaltės dėl atsiradusios žalos, turi būtent atsakovas. Byloje atsakovo kaltę paneigiančių įrodymų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

5. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Mirovita“ iškelta bankroto byla. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2023 m. sausio 11 d. Atsakovas vadovu šioje įmonėje dirbo nuo 2022 m. kovo 17 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi bankroto byloje patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mirovita“ kreditorinių reikalavimų sąrašas ir jis išdėstytas taip: VSDFV Vilniaus skyrius – 4149,61 Eur, B. Č. – 800 Eur, V. P. – 400 Eur, VMI – 9392,41 Eur, UAB „Švara“ – 291,84 Eur, UAB „Elektrum Lietuva“ – 279,99 Eur, UAB „Litspringas“ – 839,56 Eur, UAB „Arvietėlė“ – 153,02 Eur, UAB „Baltorfina“ – 809,06 Eur, UAB „Ozo turtas“ – 2541 Eur, UAB „Dažom LT“ – 3599,75 Eur, UAB „G4S Lietuva“ – 175,57 Eur, UAB „Woodlita“ – 491,69 Eur, UAB ‚Stugalda“ – 387,20 Eur, VSDFV Kauno skyrius – 6601,94 Eur, bendra kreditorinių reikalavimų suma – 30912,64 Eur.

6. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta juridinio asmens vadovo prievolė atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Pagal nurodytą teisės normą, vadovui deliktinė civilinė atsakomybė taikoma ir už pareigos laiku inicijuoti juridinio asmens nemokumo proceso neįvykdymą. Tokia vadovo pareiga nustatyta JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte – vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti juridinio asmens nemokumo bylą, kai juridinis asmuo tampa nemokus. JANĮ 2 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad juridinio asmens nemokumas – būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ, įmonės nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytų sąlygų: 1) negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą, nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę.

7. JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė iš esmės atitinka anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalyje nustatytą juridinio asmens vadovo atsakomybę dėl nepateikimo teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavimo jį pateikti, todėl teismų praktika, suformuota aiškinant ir taikant atitinkamas ĮBĮ teisės normas, išlieka aktuali ir taikant analogiškas JANĮ nuostatas.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; kt.).

9. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu nustatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 20 punktas).

10. Vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį, turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018, 57 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad žala laikytina ir po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pavyzdžiui, delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi, delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 33 punktas).

11. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 3 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Mirovita“ konstatavo, kad įmonė negali vykdyti turtinių prievolių bei nėra pagrindo spręsti, kad ji yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta, jos turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo sąvoką. Teismas nutartyje dėl bankroto iškėlimo nurodė, kad išanalizavus įmonės 2021 - 2022 m. finansinės atskaitomybės duomenis, įmonės finansinė padėties didžiausias pokytis yra mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų atžvilgiu - nuo 636 Eur skolos suma išaugo iki 41937 Eur. Pagal UAB „Mirovita“ VĮ Registrų centrui pateikto balanso duomenis, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. įmonės turto vertė – 13228 Eur, iš jo ilgalaikio - 0 Eur, trumpalaikio – 13228 Eur (pinigų ir jų ekvivalentų), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 636 Eur, nuostoliai – 1902 Eur. Iš ieškovės pateikto įmonės balanso 2022 m. balandžio 30 dienai (sudarytas 2022 m. liepos 6 d.) matyti, kad įmonės trumpalaikis turtas – 26380,61 Eur, ilgalaikio turto nėra, turtinių įsipareigojimai – 33979,29 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai – 22622,02 Eur, nuostoliai – 10494,88 Eur. Ieškovės pateikto įmonės „Mirovita“ preliminaraus nepatvirtinto balanso duomenimis, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. įmonės turto vertė – 20104 Eur, iš jo ilgalaikio – 1018 Eur, trumpalaikio – 19086 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 41937 Eur, nuostoliai – 24729 Eur.

12. Atsakovas uždarosios akcinės bendrovės „Mirovita“ vadovo pareigas vykdo nuo 2022 m. kovo 17 d. Įvertinus aukščiau aptartus įmonės „Mirovita“ finansinius duomenis, darytina išvada, kad įmonė iki atsakovui tampant vadovu buvo nemoki ir viso atsakovo vadovavimo laikotarpiu padėtis nesikeitė – įmonė buvo nemoki, dirbo nuostolingai, nes ji negalėjo laiku įvykdyti turtinių prievolių, įmonės įsipareigojimai viršijo jo turto vertę. Atsakovas teisme patvirtino, kad iki jam tampant vadovu, įmonės finansinė padėtis buvo gerai žinoma, nes įmonės savininkė buvo jo mama. Tapęs bendrovės vadovu, atsakovas nesiėmė veiksmų tam, kad būtų galima keisti nuostolingai dirbančios įmonės padėtį – nesikreipė į akcininką dėl papildomų įnašų bendrovės mokumui atkurti, neinicijavo restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nors iš atsakovo paaiškinimų teisme galima buvo spręsti, kad jis buvo tvirtai įsitikinęs, kad jo vadovaujamos įmonės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir realiai galėtų būti išsprendžiami. Atsakovui vadovaujant, įmonės kreditoriniai įsipareigojimai augo, ilgalaikio turto įmonė neįsigijo, nors ir vykdė veiklą, tačiau nuostoliai didėjo, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad įmonės vadovo veiksmai neatitiko protingos verslo rizikos. Atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu apie tai, kad jis savo jėgomis iš įmonės medžiagų gamino baldus, tačiau jų neužbaigė, pagamino baldų dalių, tačiau šio turto neapskaitė ir nežino, kur šis turtas yra, nepasirūpino jo apsauga, sustiprina išvadą, kad jo organizuojama bendrovės veikla neatitiko protingo verslininko standartų. Būdamas įmonės vadovu atsakovas turėjo ir galėjo žinoti apie įmonės finansinę padėtį, jos nemokumą, tačiau jis nevykdė JANĮ nustatytos pareigos – neinicijavo juridinio asmens nemokumo bylos, juridiniam asmeniui esant nemokiam, todėl jam kyla pareiga atlyginti žalą.

13. Teismo nutartimi bankroto byloje patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, iš viso 30912,64 Eur. Iš pareiškėjos pateiktų kreditorių prašymų ir jų reikalavimus patvirtinančių dokumentų (VMI ir VSDFV informacijų, sąskaitų faktūrų, sutarčių, darbo ginčų sprendimų ir kt.) matyti, kad 30912,64 Eur dydžio įmonės skola kreditoriams susidarė atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo, priešingai, nurodė, kad jis ir po bankroto bylos iškėlimo tariasi su kreditoriais ir siekia padengti skolas.

14. Aptartų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad atsakovas neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. dėl jo neteisėtų veiksmų, susidarė 30912,64 Eur dydžio įsipareigojimai, kurių įmonė dėl nemokumo įvykdyti negali, ir atsiradę nuostoliai priežastiniu ryšiu yra susiję su atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu, todėl kreditorinių įsipareigojimų dydžio žala priteistina iš atsakovo.

15. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurių paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Ieškinys teisme priimtas 2024 m. sausio 17 d., todėl nuo šios dienos ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Be to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės atstovė į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius susidariusias 1250 Eur atstovavimo išlaidas – sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas ir išlaidų apmokėjimo dokumentus. Patirtos ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos, jos apmokėtos, išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl ieškinį patenkinus, šios atstovavimo išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo.

17. Atsakovas, kurio nenaudai priimtas sprendimas, privalo atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis), kurias šioje byloje sudaro žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kuris šioje byloje yra 689 Eur, ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurių šioje byloje susidarė 23,79 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 183, 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. M. ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Mirovita“ 30912,64 Eur (trisdešimties tūkstančių devynių šimtų dvylikos eurų 64 centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2024 m. sausio 17 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo R. M. valstybei 712,79 Eur (septynių šimtų dvylikos eurų 79 centų) bylinėjimosi išlaidas (gavėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas –5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.