Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž. byla Nr. 1A-34-190/2012

Teisėjas Rimvydas Petrauskas Teisminio proceso kategorija: 1-45-3-00027-2011-6

2012 m. vasario 29 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir jam skirta 80 parų areštas, bausmę atliekant areštinėje.

Iš M. G. nukentėjusios O. V. naudai priteista 5790.00 Lt (penkis tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt litų 00 ct) turtinės žalos atlyginimui.

Iš M. G. nukentėjusios O. V. naudai priteista 5000.00 Lt (penki tūkstančiai litų 00 ct) litų neturtinės žalos atlyginimui.

Iš M. G. nukentėjusios O. V. naudai priteista 1200.00 Lt (tūkstantis du šimtai litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidos - atstovo teisinei pagalbai apmokėti.

Iš M. G. priteista 30.00 (trisdešimt litų 00 ct) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. nuteistas už tai, kad 2010-10-16 apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), suduodamas ne mažiau kaip tris smūgius pagaliu O. V. į veido sritį, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį: poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, kairės akies vokuose, nubrozdinimu viršutinėje lūpoje, pirmo priekinio viršutinio kandžio iš dešinės išmušimu, antro ir trečio priekinių viršutinių kandžių iš dešinės dalies vainiko nuskėlimu su panirimu, pirmo priekinio viršutinio kandžio iš kairės dalies vainiko nuskėlimu ir apatinio priekinio pirmo kandžio iš kairės panirimu, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Kiti byloje esantys duomenys bei liudytojų S. I., T. D., R. S. (pastarieji du net nematė nukentėjusiosios įvykio vietoje) paaiškinimai nepaneigia to, kad būtent M. G. nukentėjusiajai, suduodamas kietu buku daiktu į veido sritį, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai patvirtina ir 2010-10-19 specialisto išvada Nr.G3969/10(01) (b.l.15-16). Aukščiau minėtų liudytojų paaiškinimai yra analogiški jų duotiems paaiškinimams ikiteisminiame tyrime, kuris buvo nutrauktas 2011-04-18 prokuro nutarimu (b.l.6-13).

Teismui nekilo abejonių, kad M. G. aukščiau paminėtoje vietoje ir laiku, būdamas neblaivus, sudavė su pagaliu (lazda ar kitu panašiu į lazdą kietu ir buku daiktu) O. V., kuri tiesiog ėjo su kita moterimi kaimo gatvele. Kaltinamojo bei liudytojų S. I. bei T. D. paaiškinimus, kad M. G. sudavė O. V. (ar iš vis jai nesudavė), teismas vertina kritiškai kaip norą padėti išvengti kaltinamąjam atsakomybės, kaip ir kaltinamojo pastangas įrodyti, jog jis neva veikė būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo padėtyje, nes nukentėjusioji jo neužpuolė ir nemušė.

Teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo, vadovavosi nukentėjusiosios paaiškinimais bei gydytojo rekomendacijomis, kuriose parašyta, kad nukentėjusiosios dantų plombavimas, gydymas, protezavimas, inplantavimas, endodontinis gydymas kainuoja 5790 Lt (b.l. 14). Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgė į LR CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus, į pasekmes, kad nukentėjusioji neteko dalies dantų, juos reikės gydyti ir protezuoti, kad patyrė skausmą ir įvairius nepatogumus, tačiau atsižvelgė ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei į teisingumo ir protingumo kritetrijus. Bylinėjimosi - advokato atstovavimo išlaidas teismas nukentėjusiajai priteisė iš dalies, laikydamas priteistą pinigų sumą pakankama ir protingo dydžio nedidelio sudėtingumo ir nedidelės apimties byloje.

Priteisti iš nukentėjusiosios jo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Tai jis, anot apelianto, 2010-10-16 (duomenys neskelbtini), buvo užpultas ir žiauriai sumuštas vėliau prieš jį liudijusių mažiausiai trijų iš pravažiuojančio ir staiga sustojusio automobilio iššokusių girtų asmenų: V. S., V. S. ir R. A.. Tai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 4407/10 (01). Šioje teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nurodoma, jog neatmetama galimybė, kad po patirto smūgio į galvą jis galėjo prarasti sąmonę. Be to, liudytojas S. A. 2011-01-04 atliktos apklausos metu parodė: „M. G. gulėjo ant asfalto kelkraštyje“, o liudytoja S. I. 2010-12-28 - „... buvo akivaizdžiai matyti, kad M. G. be sąmonės“. M. G. atkreipia dėmesį ir į tai, jog, kaip ir šios bylos nukentėjusioji O. V., tuo pačiu Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros 2011-04-18 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju.

Pirmosios instancijos teismas, anot nuteistojo, nenustatė, kas ir kodėl 2010-10-16(duomenys neskelbtini), pradėjo muštynes (jo mušimą), kuriose nukentėjo O. V., nenustatė šių muštynių (jo mušimo) priežasties ir esmės, taip pat nenustatė įvykių sekos, todėl ir teismo išvados yra nepagrįstos bei neteisingos, o pati įvykio situacija neatskleista ir neaiški. Pirmosios instancijos teismas netyrė, ką V. S. ir V. S. minėtų muštynių (jo mušimo) metu ėmė iš V. S. nuosavybės teise priklausančio automobilio bagažinės. Pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, iš kur ir kaip muštynių (jo mušimo) vietoje atsirado veržliaraktis, kam jis priklauso, kaip, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo panaudotas, kieno rankų pėdsakai palikti ant jo, kam jis buvo atiduotas nutraukus ikiteisminį tyrimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė, iš kur ir kokiu būdu nusikaltimo vietoje atsirado nusikaltimo padarymo įrankis, apie kurį ikiteisminio tyrimo metu parodė liudytojai D. B. bei N. A. ir kuris teismo nuosprendyje įvardintas kaip pagalys, lazda. Tačiau byloje figūruoja tik vienas panašus į lazdą kietas ir bukas daiktas - tai anksčiau minėtas veržliaraktis. Tuo tarpu įsigilinus į visas bylos aplinkybes tampa aišku, kas yra tas panašus į lazdą kietas ir bukas daiktas, o nustačius jo kilmę tampa visiškai aišku, kas galėjo padaryti jam nepagrįstai inkriminuojamą nusikaltimą.

Ikiteisminio tyrimo byloje yra pateikta nusikaltimo padarymo įrankio nuotrauka (t. 1, b.l. 42). Vilniaus apskrities VPK Švenčionių RPK vyr. patrulis N. A. 2010-10-16 tarnybiniame pranešime nurodo, kad „įvykio vieta nufotografuota“, o šio policijos komisariato patrulis D. B. 2011-02-22 apklaustas kaip liudytojas taip pat patvirtino, kad įvykio vieta buvo nufotografuota, ir parodė: „nuvykus į įvykio vieta maždaug kaimo viduryje matėsi raudonos spalvos dėmės bei mėtėsi sulaužytas medinis pagalys. <...> pagalys buvo sulūžęs maždaug per vidurį gal apie 1 metras ilgio, maždaug 4*4 cm storio“. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir minėtas Vilniaus apskrities VPK Švenčionių RPK vyr. patrulis N. A., kuris 2011-02-22 taip pat buvo apklaustas kaip liudytojas. Šių aplinkybių teismas, anot M. G., netyrė ir neįvertino, nes būtų pastebėjęs, kad nusikaltimo padarymo įrankio nuotraukoje pateiktas įrankis yra nei lazda, nei pagalys, kurie Lietuvių kalbos žodyne įvardijami kaip paimami iš gamtos - krūmų, sodo, miško. Apeliantas pažymi, kad nuotraukoje matyti taisyklingas keturkampis stalių dirbtuvėse sukurtas gaminys. Toks stalių dirbtuvių gaminys vadinamas tašu arba tašeliu, o kartais brusu arba bruseliu (rusiškai „6pyc“ - tašas). Teismas aukščiau minėtų policijos pareigūnų nekvietė į posėdį ir neapklausė jų liudytojais.

Pirmosios instancijos teismas nepastebėjo ir netyrė, kad ikiteisminiame tyrime įtariamuoju o teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas V. S. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ stalius. Jeigu pirmosios instancijos teismas, M. G. manymu, būtų tai pastebėjęs ir tyręs, tai neišvengiamai būtų bandęs nustatyti ir ištirti, ką šis stalius, kartu su ikiteisminio tyrimo metu taip pat pripažintu įtariamuoju V. S. muštynių metų ėmė iš šiam staliui nuosavybės teise priklausančio automobilio bagažinės. Nuteistasis teigia, kad muštynių metu stalius V. S. atidarė savo automobilio bagažinę ir iš ten kažką paėmė (t. 1, b.l. 28). Nėra ir negali būti jokių abejonių, kad tai buvo veržliaraktis ir tašas arba tašai, kuriais buvo apdalinti muštinių prieš jį dalyviai ir iš kurių vienas minėtų policijos pareigūnų buvo rastas ant kelio bei nufotografuotas.

Pirmosios instancijos teismas ištyręs visas bylos aplinkybes, būtų pastebėjęs ir tinkamai įvertinęs tas aplinkybes, kad 2010-10-16 tamsiu paros metu Jurgeliškių k., Švenčionių r. sav., šalia jo, einančio keliu, staigiai sustojo minėtas staliui V. S. nuosavybės teise priklausantis automobilis, iš jo iššoko V. S. su bendrininkais V. S., R. A. ir pradėjo jį mušti, o vėliau prie jų prisidėjo ir S. A.. Neįtikėtina, anot M. G., kad jis pats juos sustabdė, išlaipino ir vienas prieš tris pradėjo muštis. Skunde teigiama, kad teisiamajame posėdyje šie keturi vyrai, kaip liudytojai, susimokę liudijo prieš jį, kad patys išvengtų baudžiamosios atsakomybės.

Apeliantas pažymi, jog byloje yra nustatyta, jog V. S. ir V. S. buvo girti, jims nustatytas girtumo laipsnis promilėmis, girti buvo ir broliai R. bei S. Įvertinus šią aplinkybę, darytina išvada, jog nuo tokių apsvaigusių nuo alkoholio ir su tašais bei veržliarakčiu rankose ir jų nevaldančių sužvėrėjusių asmenų galėjo nukentėti ir vėliau į muštines įsivėlusi nukentėjusioji O. V., o taip pat ir patys minėti asmenys vieni nuo kitų. Tik taip ir galima paaiškinti, kodėl ši nukentėjusioji sužalota mažiausiai net trimis smūgiais atitinkamu nusikaltimo padarymo įrankiu. Taip atsitikti galėjo tik nukentėjusiai O. V. pakliuvus i kuliamąją tašais, kurie buvo minėtų nuo alkoholio apsvaigusių asmenų nevaldomose rankose.

Skunde pabrėžiama, kad minėtų išgertuvių kompanija ilgą laiką dangstė tose išgertuvėse, o vėliau jo mušime dalyvavusį bei prieš jį liudijusį R. A., tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino. Nukentėjusiosios O. V., liudytojų V. S., S. I., R. S. parodymai dėl R. A. dalyvavimo muštynėse, anot M. G., yra nenuoseklūs ir prieštaringi.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas ir neteisingas, nuteistojo manymu, dar ir dėl to, kad teismas įvertino ir ištyrė tik tų liudytojų ir tuos parodymus, kurie reikalingi apkaltinamajam nuosprendžiui surašyti. Liudytojos S. I. parodymus teismas taip sutrumpino, kad iš jų praktiškai nieko nebeliko. Taip pat į nuosprendį neperrašė ir neįvertino liudytojo R. A. parodymų, patvirtinančių, jog jis nematė, kaip buvo pataikyta O. į veidą, o rėmėsi šio liudytojo išsakyta prielaida, kad “M. G. barėsi su V. S. ir gal pagaliu norėjo trenkti jam, tačiau tikriausiai pataikė O., kuri stovėjo šalia“, nepagrįstai rėmėsi S. S. parodymais, t.y. teisiamajame posėdyje pareikštu jos spėjimu. Be to, apelianto teigimu, liko neištirti ir neįvertinti teisiamojo posėdžio metu liudytojos S. I. parodymai, nes ji davė išsamius parodymus, tačiau apkaltinamajame nuosprendyje pateikti tik bendro pobūdžio teiginiai.

Darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme tik trys liudytojai - S. S., V. S. ir V. S. - iš septynių teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodė, kad tariamai matė, kaip jis tik vieną kartą pagaliu trenkė nukentėjusiai. Kiti keturi liudytojai arba iš vis nematė pagalio jo rankose (S. I., T. D. ir R. S.) arba nematė suduodant nukentėjusiai (R. A.). Jokių kitų įrodymų, anot M. G., apie tariamai nusikalstamą jam inkriminuotą veiką byloje nėra.

Skunde pabrėžiama, jog teismas neįvertino visų trijų tariamai mačiusių jį suduodant vieną smūgį pagaliu nukentėjusiai liudytojų S. S., V. S. ir V. S. suinteresuotumo bylos baigtimi ir tokių liudytojų parodymų jų patikimumo aspektu.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiai klausimą, vadovavosi byloje esančiu dokumentu (t. 2, b.l. 14) ir nusprendė iš jo nukentėjusiosios O. V. naudai priteisti 5 790 Lt turtinės žalos atlyginimą. Tačiau šis UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytas išrašas iš medicininių dokumentų, anot apelianto, negali būti laikomas padarytos žalos dydį įvertinančiu dokumentu. Tai tik privataus juridinio asmens noras (pageidavimas, bandymas) gauti tokią pinigų sumą ir pasipelnyti, todėl tai negali būti laikoma įrodymu, kad tokiu būdu yra įvertinta nukentėjusiajai padaryta žala. M. G. teigia, kad teismas turėjo paskirti ekspertizę padarytai žalai įvertinti, kadangi ieškovė nepateikė faktiškai patirtų sveikatos grąžinimo išlaidų (CK 6.283 str. 2 d.).

Skirdamas 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pati nukentėjusioji O. V. buvo apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų ir konfliktavo su juo, o jam pasišalinus - telefonu apskundė jį savo sugyventiniui V. S., kuris dėl to su savo bendrininkais jį sumušė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo M. G. gynėjas prašė skundą tenkinti, nukentėjusioji O. V. ir jos atstovas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

M. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, rašytinius byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Nors apeliantas skunde neigia pagaliu sudavęs O. V. į veidą, tačiau tokie skundo argumentai vertintini kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už šią nusikalstamą veiką, nes jie prieštarauja byloje surinktiems, pirmosios instancijos teismo ištirtiems ir nuosprendyje aptartiems faktiniams bylos duomenims.

Kolegija neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir tarpusavyje neprieštaraujančiais nukentėjusiosios O. V. bei liudytojų V. S., V. S., S. S., R. A. parodymais bei kitais jų parodymus patvirtinančiais duomenimis. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji parodė, jog ji pamatė į ją atbėgantį M. G. su lazda rankose, kuria užsimojo ir jai trenkė bei pabrėžė, kad „<...> mačiau, kad trenkė M. G.. Sumaišyti jo su kažkuo kitu ji negalėjau <...>“ (b.l. 56-67). Tai, jog O. V. pagaliu sudavė būtent nuteistasis teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytoja S. S., teigdama, jog „<...> išbėgo M. G. ir su pagaliu ar kažkokia lenta trenkė O. per veidą. O. nugriuvo. Buvo daug kraujo, išmušti dantys <...>“, liudytojas V. S., parodęs, jog „<...> M. G. vėl atsirado ir pradėjo mosikuoti lazda. Užsimojęs M. G. kirto O. <...>“ bei V. S., teigdamas, kad „<...> iš kažkur iššoko M. G. su pagaliu ir pradėjo mojuoti juo. Jis pataikė O.. O. nugriuvo<...>“ (b.l. 56-67). Nors paties smūgio pagaliu O. liudytojas R. A. ir nematė, tačiau jis patvirtino aplinkybę, jog M. G. rankose turėjo pagalį, juo mosikavosi ir jis išgirdo O. šaukiant, kad jai išmušė dantis bei patvirtino, kad „<...> niekas kitas iš mūsų rankose tuo metu nieko neturėjo <...>“ (b.l. 56-67).

Apeliacinė instancija, vertindama nukentėjusiosios O. V., aukščiau paminėtų liudytojų parodymus, kaip pagrįstą įrodymų šaltinį, atsižvelgia ir į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė specialisto išvadą Nr. G3969/10(01), kurioje nurodoma, kad sužalojimai O. V. padaryti būtent veido srityje, t.y.: poodinės kraujosruvos kaktoje, kairės akies vokuose, nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, pirmo priekinio viršutinio kandžio iš dešinės išmušimas, antro ir trečio priekinių viršutinių kandžių iš dešinės dalies vainiko nuskėlimas su panirimu, pirmo priekinio viršutinio kandžio iš kairės dalies vainiko nuskėlimas ir apatinio priekinio pirmo kandžio iš kairės panirimas, paveikus kietais daiktais, galimai nurodytu laiku, t.y. 2010-10-16 (b.l. 15-16).

Kiti teisiamajame posėdyje liudytojais apklausti ir apeliaciniame skunde minimi asmenys nepaneigia M. G. kaltės jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog liudytoja S. I. parodė, jog „<...> aš nemačiau, kada buvo suduota O.. Nemačiau, nes buvo negalima pamatyti, kas ką mušė ir kas nuo ko nukentėjo <...>“, tačiau pažymėjo, jog „<...> jai (O. V.) trenkė ne Mironas (M. G.) <...>“ (b.l. 56-67), kas leidžia pagrįstai abejoti šių parodymų objektyvumu ir patikimumu. Liudytoja T. D. teigė muštynių metu O. V. nematė, nes ji, paskambinus motinai, išėjo pas savo vaiką nesulaukusi muštynių pabaigos, o R. S. parodė apskritai nematęs muštynių, nes, nuvaręs automobilį į Sadovnikų kiemą, nuėjo namo (b.l. 56-67).

M. G. apeliaciniame skunde reiškia abejonę nuosprendyje aptartų įrodymų patikimumu, nurodo, kad teismas nenustatė šių muštynių (jo mušimo) priežasties ir esmės, taip pat nenustatė įvykių sekos, todėl ir teismo išvados yra nepagrįstos bei neteisingos, o pati įvykio situacija neatskleista ir neaiški ir pan, t.y. neatliko vienų ar kitų veiksmų. Apeliacinė instancija, vertindama tokius argumentus, pažymi, kad nėra būtinybės atlikti visus veiksmus, kurie yra išvardinti baudžiamojo proceso kodekse, bet yra būtina atlikti tokius veiksmus, kurie yra reikalingi konkrečios nusikalstamos veikos tyrimui, o tai šioje byloje, kolegijos vertinimu, buvo padaryta.

Apeliantas pažymi, jog įrankis, kuriuo jis neva sužalojo nukentėjusiąją, skundžiamame nuosprendyje neteisingai yra vadinamas lazda ar pagaliu, tačiau, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šis lingvistinis nusikaltimo įrankio įvardijimas reikšmės veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., neturi. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, nusikaltimo įrankis, kuriuo sužalota O. V., buvo nufotografuotas, o liudytojai policijos pareigūnai D. B. ir N. A., atvykę į įvykio vietą jo neėmė, bet detaliai apibūdino (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 92-1-00351-10, b.l. 42-44).

M. G. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, jog jis, kaip ir nukentėjusioji O. V., tuo pačiu Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros 2011-04-18 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi tai, kad aplinkybė, jog M. G. dėl savo sumušimo į teismą nesikreipė, nepaneigia jo kaltės dėl O. V. sužalojimo.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai M. G. pripažino kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, aiškiai ir teisingai pagrindė jo veikos teisinį įvertinimą.

Taip pat nėra pagrįsti M. G. skundo argumentai dėl O. V. civilinio ieškinio nepagrįstumo. Kadangi O. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo pagrįstas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tinkamu ir nepaneigtu rašytiniu įrodymu – UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašu iš medicininių dokumentų, ant kurio yra gydytojo spaudas bei parašas, kas, atvirkščiai nei teigia apeliantas, yra pakankamas pagrindas patirtai turtinei žalai patvirtinti, todėl teismas jį pagrįstai patenkino ir iš M. G. nukentėjusios O. V. naudai priteisė 5 790 Lt turtinės žalos atlyginimui. Pažymėtina ir tai, jog iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė specialisto išvados Nr. G3969/10(01) matyti, jog O. V. konstatuotas pirmo priekinio viršutinio kandžio iš dešinės išmušimas, antro ir trečio priekinių viršutinių kandžių iš dešinės dalies vainiko nuskėlimas su panirimu, pirmo priekinio viršutinio kandžio iš kairės dalies vainiko nuskėlimas ir apatinio priekinio pirmo kandžio iš kairės panirimas, todėl, atsižvelgiant į tokius dantų pažeidimus ir šiuo metu galiojančius stomatologinių paslaugų įkainius, 5 790Lt priteista turtinė žala yra reali ir negali būti pripažinta nepagrįsta ar neteisinga.

Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad nukentėjusioji O. V. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nes ji dėl nuteistojo veiksmais padarytų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas O. V. patirtos neturtinės žalos dydį, vadovavosi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. ir įvertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes: M. G. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą, nukentėjusiajai sukeltus padarinius, taip pat atsižvelgė į turtinę kaltininko padėtį ir nukentėjusiosios prašomą neturtinės žalos dydį sumažino, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad neturtinės žalos priteisimo klausimas išspręstas netinkamai. Teismo nustatyta atlygintina neturtinės žalos suma – 5000 Lt nagrinėjamu atveju nėra per didelė, savo dydžiu ji atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka O. V. prašė priteisti proceso išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir tai patvirtinantį dokumentą – 2011 m. lapkričio 28 d. pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 631015) 500 Lt sumai, kurios, apeliacinės instancijos nuomone, atitinka protingumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kad M. G. apeliacinis skundas atmetamas, yra pagrindas O. V. turėtas išlaidas dėl gynėjo dalyvavimo apeliacinėje instancijoje pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo M. G. (Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš M. G. O. V. naudai 500 (penkis šimtus) Lt advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.