- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-21
- Bylos Nr.
- 2S-389-302/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rita Kisielienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- O. I.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo priteisimo, tenkintas iš dalies civilinėje byloje pagal ieškovės O. I. ieškinį atsakovui A. V. , dalyvaujant Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos tarnybai, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė O.I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovą A. V. jo sūnaus M. A. Istomin, gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu, paliekant sūnui I. pavardę, sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui konkrečią pinigų sumą 96 000 Lt, po 262 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą laikinai mokėti sūnaus išlaikymui po 500 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki bus išnagrinėta byla. Prašymą motyvavo tuo, jog iki civilinės bylos išnagrinėjimo turi būti apsaugoti nepilnamečio sūnaus interesai, kad būtų patenkinti jo kasdieniniai poreikiai. Kadangi teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas dėl to, jog atsakovas gali perleisti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, turimas vardines akcijas, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovės O. I. prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiam sūnui laikiną išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties paskelbimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas nurodė, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina įrodymų, reikalavimų pagrįstumo. Atsakovas, būdamas darbingas, turėdamas nuolatinį darbą ir pajamas, privalo skirti kiekvieną mėnesį po 400 Lt sūnaus išlaikymui, tokia suma nustatyta atsižvelgiant į išlaikymo dydžio orientacinį kriterijų, kuris yra 1 MMA, nuo 2008-01-01 lygus 800 Lt, į tai, jog atsakovas turi pareigą išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką.
Šalies argumentai
Atsakovas A.V. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, jo pareigos išlaikyti kitą nepilnametį vaiką, netinkamai nustatė ieškovės turtinę padėtį. Teismas neatsižvelgė, kad realiai ieškovės turtinė padėtis yra gera tiek, kad ji bylos nagrinėjimo metu užtikrintų savo vaiko interesus ir būtiniausius poreikius, todėl teismui nebuvo pagrindo taikyti šių priemonių.
Teismas neatsižvelgė, jog atsakovo turtinė padėtis ne itin gera, kad jis turi išlaikyti ir kitą vaiką, kuriam kas mėnesį išleidžia po 872,48 Lt, nors gaunamos pajamos yra 650,72 Lt per mėnesį, todėl neaišku, iš kokių lėšų atsakovas turėtų išlaikyti sūnų M. A. .
Atsiliepimas
Ieškovė O.I. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nesprendžia ieškinio pagrįstumo. Teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl nėra pagrindo jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais.
Kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai taikė atsakovo atžvilgiu specialią Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo priteisimą nepilnamečiam jo ir ieškovės vaikui, o nustatytas laikino išlaikymo dydis atitinka vieną iš prioritetinių tikslų, kurių siekiama šeimos bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, t.y. užtikrinti vaikų teisių ir interesų apsaugą, jų teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.198 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo argumentas, kad teismas neįvertino ieškovės turtinės padėties, kad ji viena gali išlaikyti vaiką turėdama pakankamai lėšų, atmestinas, nes jis prieštarauja įstatyme įtvirtintai nuostatai, jog abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaiką iki jo pilnametystės. Teismas pagrįstai netyrė atsakovo finansinių galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą vaikui, nes teismas, nagrinėdamas atskirą procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvertina tik šių priemonių taikymo pagrįstumą ir tikslingumą. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatomas ne pastovus vaikui teiktinas išlaikymas ateityje, o tik laikinas, t.y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismuose. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo finansines galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą, vaiko tikruosius poreikius, išlaikymo dydžio proporcingumą tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams, teismas įvertins tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, išklausęs šalių paaiškinimus, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą, ir nustatęs, jog vaikui turi būti skirtas didesnis ar mažesnis išlaikymas negu paskirtas laikinojo išlaikymo dydis, ir priteis skirtumą tarp laikinojo išlaikymo arba jį sumažins.
Priteistas laikinas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiam vaikui išlaikyti iš atsakovo nagrinėjamu atveju nėra per didelis, pakankamas laikinai užtikrinti būtinas šalių nepilnamečio vaiko sąlygas vystimuisi ir atitinkantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų orientaciniu kriterijumi turėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2008-01-01 sudaro 800 Lt.
Kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas turi dar vieną vaiką, kurį jis turi išlaikyti, kadangi, kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas, nustatydamas laikino išlaikymo dydį, įvertino šią atsakovo nurodomą aplinkybę. Kolegija taip pat nurodo, jog atsakovo argumentas, kad jis vienas turi išlaikyti sūnų B., o kitam – jo ir ieškovės vaikui (taip nurodyta ieškinyje) – M. A. , atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas, neužtenka lėšų, nesudaro pagrindo panaikinti teismo pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę. Atsakovas negali rinktis, kuriam vaikui jis gali teikti išlaikymą, o kuriam – ne, nes įstatyme yra numatyta pareiga rūpintis visų savo vaikų materialiniu išlaikymu iki jų pilnametystės, ir vaikų teisės ir teisėti interesai negali būti pažeidinėjami, o būtinos vaikams vystytis sąlygos būtų užtikrinamos bet kuriuo laikotarpiu, taip pat ir nagrinėjant šeimos bylą ir sprendžiant ypač socialiai svarbų klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, todėl paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismas 2008 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.