- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- 1-187-404/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05618-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Civilinis ieškovas
- A. L.
- Kaltinamasis
- D. P.
- Advokatai
- Vladimiras Tiurinas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Plungės r. sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ - darbininku, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) kaime, Plungės rajone, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungėje, teistas du kartus, paskutinį kartą – 2020-11-11 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str., taikant BK 64¹ str. nuostatas, sumažinta laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, 5 mėnesius bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės netlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020-01-25, laikotarpiu nuo 20.00 iki 23.00 valandos, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Norvegija, bendrabučio (duomenys neskelbtini) kambaryje, kaltinamasis D. P. tyčia ne mažiau kaip dešimt kartų rankomis ir kojomis sudavė A. L. į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus viršugalvio kairėje pusėje, kairėje nosies pusėje, dešinėje alkūnėje, poodines kraujosruvas nosyje, kairės akies vokuose, burnos dugno srityje, kairės ausies kaušelyje, krūtinės kairėje, kairiame žaste, dešinėje juosmeninėje srityje, ir taip mušdamas nežymiai jį sužalojo.
Kaltinamasis D. P. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis Norvegijoje įsidarbino per UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. L. dirbo ten pat, gyveno viename pastate, tik skirtinguose kambariuose, dirbdavo nuo 7 valandos ryto iki 18 valandos vakaro. To įvykio metu jis buvo išgėręs, tačiau girtumas tam neturėjo jokios įtakos, blaivus taip pat būtų padaręs. Kai jis ėjo pro A. L. kambarį, pamatė, kad pastarasis mėto kitų žmonių daiktus sakydamas, kad su juo niekas kartu negyvens, buvo išgėręs. Iš pradžių jo paklausė kodėl taip daro, paskui apsistumdė, jis pirmas pradėjo. Besigrumiant pro praviras buto duris įvirto į nukentėjusiojo kambarį, ten toliau grūmėsi, sudavė gal dešimt ar daugiau smūgių, visa tai truko gal penkias minutes, niekas jų neišskyrė, patys baigė muštis, kai jis išėjo į savo kambarį. Tų grumtynių metu jam nukentėjusysis taip pat įdaužė, bet jis niekur nesikreipė. Pripažįsta, kad konfliktas įvyko be jokios priežasties, reikėjo pranešti komendantams, kurie yra tame bendrabutyje ir prižiūri tvarką, kurių tuo metu nebuvo. Nukentėjusiojo ieškinį pripažįsta iš dalies, jo atsiprašė per atstovą, prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.
Nusprendus įrodymų tyrimą atlikti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, buvo paskelbti kaltinamojo kaltę įrodantys įrodymai (BPK 273, 291 str.).
Ikiteisminis tyrimas inicijuotas A. L. pareiškimu policijai, kad 2020-01-25, apie 20:00 val., adresu: (duomenys neskelbtini), Norvegija, bendrabučio (duomenys neskelbtini) kambaryje, D. P. tyčia ne mažiau kaip dešimt kartų rankomis ir kojomis sudavė jam į įvairias kūno vietas. Dėl patirtų sužalojimų jam nustatytas nežymaus sveikatos sutrikdymas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (T. 1., b. l. 1, 2-4, 5).
Iš duomenų nukentėjusiojo A. L. apklausos protokole matyti, kad dirba įmonėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)", kuri užsiima laivų renovacija užsienyje, apdailininku. 2020-01-10 apie 60 įmonės darbuotojų išvyko į Norvegiją, (duomenys neskelbtini) miestelį, buvo apgyvendinti konteinerinio tipo bendrabučiuose. 2020-01-26 05:00 val. buvo numatytas išvykimas į oro uostą, turėjo grįžti į Lietuvą. 2020-01-25 apie 16:00 val. į jo kambarį atėjo bendradarbis V. J. D. bei keli kitoje įmonėje dirbantys asmenys, su kuriais vartojo alkoholį, išgėrė 0,5 litro talpos 2 degtinės butelius. Po maždaug 2 valandų visi išsiskirstė, o jis nuėjo atsigulti. Nuo išgerto alkoholio kiekio jautėsi apsvaigęs. Jam bemiegant, kažkuriuo momentu prabudo ir pamatė, jog į kambarį įeina vyriškis su lagaminu. Neatsimena, ar jis kažką su juo kalbėjo, bet jis iškart išėjo lauk iš kambario. Po to atsimena, jog guli ant žemės ir pramerkęs akis pamatė jam pažįstamo vaikino siluetą (kaip vėliau sužinojo, kad tai buvo bendradarbis D., gyvenantis Plungėje), kuris ne mažiau kaip dešimt kartų su rankomis ir kojomis smūgiavo jam į įvairias kūno vietas bei galvą, jis savo rankomis dengėsi galvą. Po to nieko neatsimena, galimai buvo praradęs sąmonę. Po to prisimena, kad jį paguldė ant neštuvų ir vežė su greitosios pagalbos automobiliu. Su juo kartu važiavo 2 komendantai, t. y. S. T. ir V. Atvežus į ligoninę ir suteikus pirmąją pagalbą, komendantai jį parvežė atgal į bendrabutį. Tik grįžus, pažadino priešais jo kambarį gyvenantį V. J. D., kuris papasakojo, kad apie 20:00 val., jam būnant savo kambaryje, užėjo bendradarbis D., o tuo metu kitas bendradarbis D. užrėmė jo kambario duris iš koridoriaus pusės. Tada V. J. D. girdėjo iš nukentėjusiojo kambario garsus, panašius į suduodamus smūgius, suprato, jog kambaryje vyksta muštynės. Grįžus iš ligoninės išoriškai matėsi sužalojimai jo galvos, veido, kaklo srityje, jautė visos galvos skausmą (T. 1., b. l. 28-29, 30, 31, 40).
Iš duomenų valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje NR. G 227/2020 (03) matyti, kad A. L. apžiūros metu nustatyti šie kūno sužalojimai: odos nubrozdinimai viršugalvio kairėje, kairėje nosies pusėje, dešinėje alkūnės pusėje, poodinės kraujosruvos nosyje, kairės akies vokuose, burnos dugno srityje, kairės ausies kaušelyje, krūtinės kairėje, kairiame žaste, dešinėje juosmeninėje srityje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), 1-3 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicinos apžiūros, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (T. 1., b. l. 32-33).
Iš duomenų papildomoje valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje NR. pG 295/2020 (03) matyti, kad remiantis tyrimui pateiktais medicininiais A. L. dokumentų duomenimis, jo sužalojimų sunkumo mastas nesikeičia ir jie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (T. 1., b. l. 79).
Iš duomenų (duomenys neskelbtini) ligoninės (Norvegija) patvirtinime apie pacientui taikytą gydymą nustatyta, kad A. L. šioje įstaigoje buvo gydomas ambulatoriškai nuo 2020-01-25 23.00 val. iki 2020-01-26 00.45 val. (T. 1., b. l. 36, 39).
Iš duomenų liudytojo S. T. apklausos protokole matyti, kad 2020-01-25 Norvegijoje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, gyveno bendrabutyje, kai apie 20.00 val. iš kito bendrabučio gyventojo sužinojo, kad jo pažįstamas bendradarbis A. L. yra kambaryje sumuštas. Nuėjęs į (duomenys neskelbtini) kambarį pastebėjo sėdinti A. L., kuris buvo akivaizdžiai girtas ir kruvinu veidu, t. y. buvo sužalota nosis ir viršugalvis. Kokiomis aplinkybėmis A. L. buvo sužalotas nematė, iš kitų darbuotojų pasakojimų sužinojo, kad A. L. sumušė D. P. Jam kartu su A. Č. A. L. lydint į gydymo įstaigą, vyras dėl neblaivumo kalbėjo nerišliai, skundėsi galvos skausmu. Apie įvykusį incidentą buvo informuota darbovietė, jis dėl to surašė tarnybinį pranešimą (T. 1., b. l. 86, 87, 88). Iš duomenų papildomame šio liudytojo apklausos protokole matyti, kad einant pas A. L. koridorius buvo tvarkingas, o nukentėjusiojo kambaryje buvo matyti girtavimo pėdsakai, alkoholinių gėrimų buteliai. A. L. sėdėjo ant žemės neblaivus, sunkiai reaguojantis į aplinką ir su kažkokia paklode valėsi nuo galvos kraują. A. L. kambaryje buvo planuojama apgyvendinti dar vieną asmenį S. U., apie tai A. L. žinojo. Po įvykio jis kalbėjosi su D. P. ir D. A., abu asmenys nurodė, kad jie nesimušė ir nieko apie įvykį nežino. D. A. ir D. P. buvo neblaivūs, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas. Ant šių vyrų rankų sužalojimų, t. y. muštynių žymių, nesimatė, jų drabužiai buvo tvarkingi, ant D. P. kraujo pėdsakų nebuvo matyti, jis pats niekuo nesiskundė (T. 1., b. l. 98, 99, 100).
Iš duomenų liudytojo V. J. D. apklausos protokole matyti, kad įvykis vyko Norvegijos miestelyje (duomenys neskelbtini), bendrabučio patalpose. Tikslios datos neprisimena, bet tai buvo vėlus vakaras, apie kokią 23:00 val. Jis su R. D. buvo savo kambaryje, kai išgirdo iš gretimo kambario sklindantį triukšmą. Pradarę savo kambario duris pamatė, kad D. laiko priešais esančio kambario duris. R. išėjo iš jų kambario į koridorių o jis liko savo kambario tarpduryje. Iš A. L. kambario sklido mušimosi triukšmas, girdėjosi, kad vyksta grumtynės, muštynės. Jie paklausė D., kas čia vyksta, jis atsakė nesimaišyti, tegul jie išsiaiškina. A. tą vakarą buvo išgėręs ir galbūt jį užklupo miegantį. Per tą visą triukšmą koridoriuje susirinko daugiau asmenų. Negali pasakyti, kas atidarė A. L. kambario duris, bet joms atsidarius pamatė, kad A. gulėjo ant grindų, o D. kojomis spardė A., į kurias kūno vietas, pasakyti negali. Kambaryje ant grindų mėtėsi patalynė. Jiems pradėjus šaukti, D. išėjo iš kambario į koridorių ir puolė prie R., sakydamas, kad jis ir juos gali "subaladoti". Tuo metu atėjo apsaugos darbuotojas S., kuris kažką kalbėjosi su D.. Kai viskas aprimo ir kol laukė greitosios, D., stovėdamas koridoriuje, pakeltu tonu sakė, kad dar ne taip galėjo subaladoti, galėjo daugiau jį sumušti. A. L. matė po įvykio, jis sėdėjo ant lovos, užsidėjęs ant galvos rankšluostį, ant rankšluosčio ir patalynės buvo kraujo dėmės, A. labai dejavo. Jo ir A. L. kambariai buvo vienas prieš kitą. Dėl ko kilo konfliktas, nežino. Buvo audringas savaitgalis, daug kas išgėrinėjo. Tą vakarą D. ir D. taip pat buvo neblaivūs. A. yra nekonfliktiškas asmuo, ankščiau su juo nėra buvę jokių konfliktų (T. 1., b. l. 103-104, 105). Iš duomenų papildomame šio liudytojo apklausos protokole matyti, kad bendrabučio sienos buvo plonos, kambariukai maži, iš gretimų kambarių viskas labai gerai girdėjosi. Tą vakarą išgirdę iš A. kambario sklindantį triukšmą, į koridorių iš karto neskubėjo, manė, kad viskas greitai nurims, tačiau triukšmas nesiliovė, tad nusprendė nueiti raminti. Priėjus prie A. kambario, bandė daryti duris, tačiau jų atidaryti nėjo, jautėsi, kad iš kambario vidaus kažkas jas laiko. Stipriau pastūmus duris ir joms atsidarius pamatė, kad prie durų stovi D. Jis jam ir R. liepė nesikišti, tegul jie išsiaiškina patys. Pravėrus plačiau duris matė, kaip D. spyrė kojomis A., kur buvo suduodami spyriai, nurodyti negalėjo, nes kambaryje buvo prietema. Kambaryje buvo tik D., D. ir A. Jis tarpduryje stovėjo toje vietoje, kur plačiau prasiveria durys, o R. stovėjo jam iš šono ir kambario vaizdo pilnai galėjo nematyti, nes jam dalinai užstojo durys. Galbūt dėl to jis matė D. suduodamus spyrius koja, o R. pamatė suduodamus smūgius A. kumščiu. Jis pats galėjo nematyti suduodamų smūgių kumščiu, nes tuo metu kalbėjosi su D.. Matė, kad D. ir D. yra akivaizdžiai išgėrę, todėl nenorėjo veltis ir nuo A. kambario atsitraukė. Po kelių sekundžių iš A. kambario išėjo D., kuris iš karto užsipuolė R., kam jie kišasi. Nepamena, kad koridoriuje buvo išmėtytų daiktų, tačiau A. kambaryje daiktai buvo išmėtyti. Tą dieną į kambarius trumpam apgyvendino kitus atvykusius darbuotojus. Po kelių dienų iš bendradarbių kalbų išgirdo, kad S. turėjo apsigyventi pas A. kambaryje, tačiau jį A. išvarė. Ar tai tiesa, nežino, kad A. būtų pykęsis su S. ar mėtęs jo daiktus, nematė (T. 1., b. l. 106-107, 108, 109).
Iš duomenų akistatų protokoluose, atliktų tarp liudytojo V. J. D. ir specialaus liudytojo D. A., tarp liudytojo V. J. D. ir įtariamojo D. P. matyti, kad liudytojas V. J. D. patvirtino savo duotus parodymus ir paaiškino, kad įvykio metu darant A. kambario duris akivaizdžiai jautėsi, kad jos buvo laikomos iš vidaus. Po to iš kambario išėjo D., kuris liepė nesikišti. Kambaryje matėsi betvarkė ir grumtynės. A. gulėjo ant žemės, o D. (pavardės nežino), baladojo jį, matė, kaip spyrė į jį kojomis (T. 1., b. l. 171-172, 173, 174; T. 2., b. l. 20-21, 22, 23).
Iš duomenų liudytojo R. D. apklausos protokole matyti, kad įvykio metu dirbo Norvegijoje, (duomenys neskelbtini) miestelyje ir gyveno bendrabutyje. Įvykio datos nepamena, buvo vakaras. Kartu su V. D. buvo savo kambaryje, jie kartu gyveno. Išgirdę triukšmą koridoriuje, iš karto nereagavo, nes nenorėjo veltis, tačiau triukšmui nenutilus, abu su V. išėjo iš savo kambario į koridorių. Iš A., pavardės nepamena, kambario, kuris buvo priešais jų kambarį, girdėjo sklindantį triukšmą. Tai buvo lyg stumdymasis, šauksmai. Pravėrus uždarytas A. kambario duris, matė, kad jas laikė D., jo pavardės nežino. Liudytojas prašė vyrų ramintis, klausė, ką jie čia daro, tačiau į kambarį įėję nebuvo, jame buvo prietema. Matė, kaip D. ranka sudavė ant grindų gulinčiam A. du smūgius į peties, krūtinės sritį. D., kuris stovėjo prie durų, sakė nesikišti. Jis su V. atsitraukė nuo kambario, tačiau to pakako nutraukti D. veiksmams, nes jis netrukus su D. išėjo iš A. kambario. D. jam dar pasakė, kad gaus mušti ir jis, todėl jie pasitraukė į savo kambarį. Matėsi, kad D. ir D. yra akivaizdžiai neblaivus. Netrukus atėjo komendantai S. T. ir A. Č., koridoriuje vėl prasidėjo šurmulys. Komendantai bandė aiškintis, kas ten nutiko, jie papasakojo, kad matė, jog kambaryje duris laikė D., o D. mušė A. Eidamas į savo kambarį matė, kad A. kambaryje A. gulėjo ant grindų, jis buvo sumuštas, ant veido matėsi kraujosruvos, kruvina nosis, kambaryje išmėtyti daiktai. Koridoriuje jokių išmėtytų daiktų nebuvo. Praėjus kažkiek laiko, jis lauke rūkydamas matė, kad A. išvežė greitoji, kartu su juo išvažiavo ir S. T. (T. 1., b. l. 112-113, 114, 115).
Iš duomenų liudytojo S. U. apklausos protokole matyti, kad jis (duomenys neskelbtini) miestelyje, Norvegijoje, prie bendrabučio kambario Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apie 20:30-21:00 val. Įėjęs į jį pamatė, kad jame yra vienas žmogus, vėliau sužinojo, kad tai A. L., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus ir gulėjo ant pilvo, ant grindų prie lovos, su juo nebuvo įmanoma susišnekėti, prie jo buvo padėtas degtinės butelis, jautėsi stiprus alkoholio kvapas, daiktai buvo išmėtyti, kambaryje vyravo netvarka, ant grindų buvo kraujo. Įėjęs į kambarį pasakė, kad jis čia gyvens, tačiau A. L. pakėlė akis, kažką sakė, bet jis nieko nesuprato. Jis pasidėjęs savo daiktus išėjo, grįžęs vėliau jis savo daiktus rado koridoriuje, o įėjęs į kambarį pamatė, kad A. L. sėdi ant lovos. Jis jam vėl sakė, kad jis čia gyvens, tačiau A. dėl savo girtumo negalėjo normaliai pakalbėti, tuomet jis susirado kitą laisvą kambarį ir išėjo gyventi ten. Tarp jo ir A. L. jokio barnio nebuvo, tuo metu į kambarį daugiau niekas nebuvo atėjęs, A. nebuvo agresyvus, visą laiką pragulėjo bei sunkiai šnekėjo. Ar A. L. buvo sužalotas ir kruvinas, nematė, nes jis gulėjo ant pilvo. Bendrabučio koridoriuje buvo padėti tik jo du krepšiai, o A. L. kambaryje vyravo netvarka, mėtėsi daiktai, maisto likučiai, degtinės butelis. Pats A. L. daiktų jo akivaizdoje nemėtė. Kas galėjo sumušti A. L., nematė ir nežino, apie įvykį sužinojo tik kitą dieną (T. 1., b. l. 123-124, 125, 126).?
Iš duomenų liudytojos R. B. duotų parodymų ją apklausiant nuotoliniu būdu matyti, kad Norvegijoje bendrabutyje gyveno prieš A. (pavardės nepamena) kambarį. Datos nepamena, vakare, kilus triukšmui išėjo į koridorių, kuriame stovėjo vyrai ir juokėsi. Iš A. L. kambario sklido triukšmas, girdėjo šūksnius. Ji paklausė kas nutiko, po to vieną iš vyrų, stovėjusį prie A. kambario durų ir laikiusį durų rankeną, pastūmė, atidarė duris ir įbėgo į kambarį. Kambarys buvo apie 5,5 - 6 kv. metrus, jame stovėjo dviaukštė lova, spinta ir stalas su kėdėmis, vyravo netvarka, matėsi visur kraujo dėmės, t. y. ant žemės, ant pirmo aukšto lovos. Kambaryje buvo du asmenys: vienas, t. y. A., gulėjo visu kūnu, t. y. šonu ant žemės palei lovą kraujo klane ir gargaliavo, gal net buvo be sąmonės, matė, kad buvo praskeltas antakis ir iš nosies bėgo kraujas, o kitas vyras stovėjo šalia jo, galimai ties jo kūno viduriu, taikėsi jam spirti ir kažką šaukė. Tas vyras stovėjo nugara į ją, po ko atsisukęs šonu į ją dar paklausė, ko jai čia reikia. Ši atsakiusi: "Ką tu čia dirbi, kam tą žmogų muši", sugriebusi jį išstūmė pro duris ir nurodė koridoriuje stovėjusiems vyrams pranešti komendantams, kad kviestų pagalbą. Tuo metu koridoriuje išmėtytų daiktų nematė. Pačių muštynių taip pat nematė, jai įėjus į kambarį žmogus jau buvo sumuštas. Kiti asmenys prie muštynių neprisidėjo, nes jie išgirdę triukšmą išėjo į koridorių ir į kambarį nelindo, sakydami, kad nesikiš, kad tai ne jų reikalas. Iš jai pateiktų nuotraukų atpažino D. P., buvusį nuotraukoje Nr. 2, galimai kaip asmenį, smurtavusį prieš A.. Po to pagalvojusi nurodė, kad nelabai atsimena jų veidų, kadangi neilgai įmonėje dirbo ir kad tai galėjo šalia nuotraukoje Nr. 3 buvęs asmuo. Asmuo, kuris stovėjo prie durų ir laikė už rankenos, kad niekas neįeitų ir kambario viduję stovėjęs asmuo, buvo lyg pusbroliai. Ant smurtavusio asmens kūno sužalojimų nebuvo, jis buvo truputį išgėręs ir agresyvus. A. taip pat buvo neblaivus. Mano, kad konfliktas kilo dėl to, kad A. iš darbo vietos pasiėmė jau išmestą į šiukšles kilimuką, ką darbovietė traktavo kaip vagystę ir jį vėliau atleido iš darbo. Šią vagystę kiti bendradarbiai laikė kaip gėdos jiems darymą ir, ko gero, išgėrę pradėjo aiškintis. Kitos dienos ryte juos išvežė į oro uostą ir visus tris atleido iš darbo (T. 1., b. l. 135-136, 137-138, 142-143, 144-145).
Iš duomenų liudytojo D. A. apklausos protokole matyti, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonėje dirbo apie 2 metus. Įvykis su bendradarbiu A. L. įvyko sausio mėnesį, tą vakarą, kai jie ruošėsi važiuoti iš Norvegijos į Lietuvą, bendrabutyje, A. kambaryje. Jis ir kartu su juo gyvenęs jo žmonos sesers vyras D. P. vartojo alkoholį, gėrė alų. Vienu metu išgirdo triukšmą-barnį, kurio metu A. su kitu asmeniu barėsi. Kiek prisimena, A. mėtė darbinius rūbus į koridorių. Priėjo prie A. kambario, klausė, kas čia vyksta. A. atsakė, kad jis nieko nepriims. Kambaryje buvo betvarkė. Naujai atvykęs darbuotojas išėjo, jis liko su A., kuris buvo girtas, sakė, kad nieko nepriims į kambarį. Praėjus porai minučių į kambarį įėjo D. ir uždarė duris, nes nebuvo kambaryje vietos. A. pradėjo siuntinėti juos necenzūriniais žodžiais, pradėjo jį ir D. stumti iš kambario. Matė, kad D. su A. pradėjo stumdytis tarpusavyje. Kadangi bendrabučio kambarys yra labai mažas (jame yra lova, spinta, stalas ir siauras praėjimas), stumdymosi metu jis stovėjo arti durų prie spintos, galėjo netyčia priremti duris, kurios darėsi į kambario vidų. Viskas vyko labai greitai. Kad D. kambaryje būtų spardęs kojomis ar smūgiavęs rankomis A., nematė. Jiems besistumdant jis ėjo iš kambario ir tarpduryje sutiko V. su kitu vyriškiu, kiek prisimena, gal ir sakė, kad nesikištų. Kada iš kambario išėjo D., nematė. Kur po to ėjo, nepamena. Matė, kad A. išsiveda greitoji pagalba, A. buvo kruvina nosis, jis buvo labai išgėręs ir su juo nebuvo įmanoma susikalbėti. Ar pasakojo apie D. ir A. įvykusį konfliktą komendantams, nepamena. Ar po įvykio kalbėjo su D., kas nutiko kambaryje, nepamena, ant D. sužalojimų jokių nematė (T. 1., b. l. 179-180, 181, 182).?
Iš duomenų Klaipėdos AVPK Klaipėdos RPK VS tyrėjos J. S. tarnybiniuose pranešimuose matyti, kad telefonu "(duomenys neskelbtini)" komendantas A. Č. nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra Tenerifėje, į Lietuvą negrįžta. Įvykusio konflikto tarp A. L. ir D. P. nematė ir negali pateikti jokios tyrimui reikšmingos informacijos. Taip pat telefonu buvo bendrauta su buvusia A. L. sutuoktine V. L., kuri nurodė, kad su A. L. kartu negyvena, tačiau kitą dieną po jo grįžimo iš Norvegijos buvo nuvykusi pas jį į namus ir matė, kad A. L. veidas buvo patinęs, akys užburkusios. Telefonu taip pat bendrauta ir su A. V., kuris nurodė, kad kelionės iš Norvegijos į Lietuvą metu jis trumpai bendravo su A. L., kuris tuo metu buvo su akiniais, tačiau pro juos įžiūrėjo po akimi esančią kraujosruvą, kitų sužalojimų nematė (T. 2., b. l. 52, 53, 54-55, 56-57, 58, 59).??
Iš duomenų UAB "(duomenys neskelbtini)" pranešime matyti, kad įvykio vietos - bendrabučio adresas yra (duomenys neskelbtini), 7100 (duomenys neskelbtini), Norvegija (T. 2., b. l. 90).
Iš duomenų įtariamojo D. P. apklausos protokole matyti, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir parodė, kad įvykio vakarą buvo neblaivus ir daugumos įvykio detalių neprisimena. Dirbdamas įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)" 2020-01-11 išvažiavo dirbti laivų apdailininku (duomenys neskelbtini) miestelyje, Norvegijoje. Juos apgyvendino bendrabutyje. Kambaryje gyveno dviese: jis ir jo švogeris D. A.. 2020-01-25 apie 21:00 val. bendrabučio kambaryje išgėrė alaus. Maždaug už valandos, apie 22:00 val., išgirdo koridoriuje triukšmą. Nuėjęs į koridorių, pamatė, jog už kokių 4 kambarių nuo jo, iš A. kambario į koridorių yra mėtomi daiktai. Nuėjus ir paklausus, kodėl taip daro, A. pasakė, kad į savo kambarį nieko nepriims. Kokiu būdu ir kaip jie susiėmė ir pradėjo grumtis tarpusavyje A. kambaryje, nurodyti negali, nes nepamena. Jie abu pargriuvo ant grindų ir toliau grūmėsi, apsikabinę vartaliojosi. Kokius veiksmus jis tuo metu atliko A., pasakyti negali, kiek pamena, galėjo suduoti rankos alkūne A. tuo metu, kai vartėsi ant žemės. Kad būtų spyręs koja, nepamena. Iš kur ant A. kūno atsirado sužalojimai, nurodyti negali, galbūt grumtynių metu. Jis grumtynių metu jokių sužalojimų nepatyrė. Kumščiu suduoti negalėjo, kadangi komendantai apžiūrėję jo rankas jokių žymių nerado. Kas tuo metu galėjo matyti jo grumtynes su A., nežino. Taip pat nepamena, ar buvo įėjusi į kambarį moteris, kuri jį atitraukė nuo A.. Neneigia, kad galėjo atlikti kažkokius fizinius veiksmus prieš A., tačiau kokius, nepamena dėl girtumo. Dėl įvykusio įvykio ir dėl padarytų sužalojimų labai gailisi. Su A. susisiekti nebandė (T. 2., b. l. 5-6, 7, 8, 33-34, 35, 36).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad įrodymai yra baudžiamajame procese įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, o ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.
Šių nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), pilnai įrodo kaltinamojo D. P. kaltę, kad jis tyčia vartojo smurtą prieš A. L., mušdamas padarė sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą, tokia kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl skirtina bausmė.
Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę kaltinamajam D. P. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nesant atsakomybę sunkinančių (BK 61 str.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, teisiamas už padarytą nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, yra teistas po šios nusikalstamos veikos padarymo, bausmės neatlikęs. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažintina ?, kadangi įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, kaltinamasis kaltę pripažino, kuri, taikant BK 63 str. nuostatas, subendrintina su 2020-11-11 šio teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
Ieškovo A. L. vardu civilinį ieškinį teismui pareiškė jo įgaliotas atstovas – advokatas G. L., dviem atsakovams – D. P. - kaip kaltinamajam, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - kaip kaltinamojo darbdaviui, prašo priteisti 1519.36 Eur turtinei žalai atlyginti, 3000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, bylinėjimosi išlaidas 800,00 Eur. Turtinę žalą grindžia rašytiniais duomenimis (T. 2., b. l. 156-163), bylinėjimosi išlaidas pinigų priėmimo kvitu (T. 2., b. l. 187), dėl neturtinės žalos nurodo į CK 6.250 str. Abiejų atsakovų atžvilgiu prašo taikyti solidarinę atsakomybę.
Teisiamojo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį patenkinti visiškai.
Atsakovas D. P. sutinka atlyginti 300,00 Eur neturtinės žalos.
Gynėjas advokato padėjėjas Vladimiras Tiurinas dėl civilinio ieškinio pasisakė, kad neturtinės žalos turėtų būti priteista iki 1000 Eur, kurios du trečdalius galėtų atlyginti darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“, o D. P. sutiktų atlyginti tik 300 Eur dėl savo sunkios turtinės padėties, ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo prašo atmesti, kadangi turtinių išlaidų nėra, nes A. L. į gydytojus kreipėsi praėjus 10 dienų po sužalojimo ir gavo nedarbingumą, kuris nėra susijęs su patirtu sužalojimu, nes pagal byloje esančią specialisto išvadą, nedarbingumas praėjus 11 dienų po įvykio, nesudaro pagrindo pasunkinti sveikatos sutrikdymo masto, kuris dėl nežymaus sužalojimo trunka 10 dienų, todėl teigia, kad nukentėjusysis neturėdamas darbo buvo nedarbingume, kas jam davė kažkokias pajamas. Dėl atstovavimo išlaidų siūlo taikyti analogišką proporciją kaip pasisakė dėl turtinės žalos atlyginimo. Siūlo taikyti subsidiarinę atsakomybę, kadangi nusikalstama veika padaryta komandiruotės metu, darbdavio nuomojamoje gyvenamoje vietoje.
Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo atsiliepime į nukentėjusiojo civilinį ieškinį nurodė, kad į baudžiamąją bylą bendrovė civiliniu atsakovu yra įtraukta nepagrįstai, su ieškiniu nesutinka, kadangi D. P. padaryta nusikalstama veika niekaip nėra susijusi su darbu ir darbinių funkcijų vykdymu, prašo atmesti ieškinio dalį dėl žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Byloje valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė siūlė ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti pilnai, kurie yra įrodyti. Dėl neturtinės žalos atlyginimo siūlė vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, ir sumažinti prašomą priteisti sumą iki 1000,00 Eur. Kadangi nusikalstama veika įvyko jau po darbo, gyvenamosiose patalpose, kuriose patys gyventojai turi atsakyti už savo veiksmus jose, visa žala atsirado tik dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų, todėl žalą bei išlaidas turi atlyginti atsakovas D. P..
Nuosprendžio dalyje dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo teismas pasisakė, kad nuosprendyje aptartų duomenų visetu, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai įrodyta kaltinamojo D. P. kaltė, kad jis tyčia vartojo smurtą prieš A. L. ir jį sužalojo, taip padarė nusikalstamą veiką.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. nuostatas, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Pagal CK 6.264 str. 1 d. nuostatas, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.
Teismas nesutinka su atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiginiu, kad bendrovė civiliniu atsakovu įtraukta neteisėtai (priimta protokolinė nutartis) ir nepagrįstai (CPK 41 str., BPK 113 str. 2 d.). Pripažįsta atsakovo poziciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra ir negali būti pripažįstama atsakinga už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, kadangi išnagrinėjus baudžiamąją bylą teisme nenustatyta, jog D. P. padarytas tyčinis nusikaltimas kažkaip būtų susijęs su jo darbu bendrovėje, todėl sprendžiant ieškinio patenkinimo klausimą taikytina deliktinė atsakomybė, žalą ir išlaidas priteisinat iš atsakovo D. P..
Ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Pagal CK 6.283 str. 1 d. nuostatas, sužalojus fizinį asmenį, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 str. nuostatas, žalos dydį turi įrodyti ieškovas.
Atsakovo D. P. kaltė įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais. Reikalavimas dėl 1519,36 Eur priteisimo turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas teismui pateiktais įrodymais, todėl yra pagrindas šio ieškinio reikalavimo patenkinimui.
Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, ji atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas asmenines ar neturtines vertybes ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais, ir kompensuota.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta neturtinė žala kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Formuodamas vieningą praktiką teismams Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.).
Patirtą neturtinę žalą ieškovas įvertino 3000,00 Eur. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam A. L. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl sužalojimo nuo 2020-02-06 iki 2020-03-06 buvo nedarbingas, neabejotinai nukentėjusysis patyrė skausmą ir kitus laikinus nepatogumus. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis buvo gydomas tik ambulatoriškai, duomenų apie liekamuosius reiškinius po sužalojimo nepateikta, yra darbingas, todėl, siekiant nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus išgyvenimus bei nepatogumus, tuo pačiu užtikrinti nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyrą, teismas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ieškovo prašomą priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimo sumą mažina pusiau - iki 1500,00 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Reikalavimas dėl priteisimo 800,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą tenkintinas visiškai. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nuostatas, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Advokatas G. L. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (T. 1., b. l. 42, 43; T. 2., 185, 186) iki bylos išnagrinėjimo teisme teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. L., kuris turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 2., b. l. 187), todėl jos išieškotinos iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti ? ir nustatyti sumažintą laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams, kurią, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2020-11-11 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, ir nustatyti galutinę subendrintą laisvė apribojimo bausmę 11 (vienuolikai) mėnesių.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktais, 5 dalies 4 punktu, paskirti įpareigojimus - bausmės vykdymo metu 3 (tris) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per bausmės vykdymo laiką atlyginti turtinę žalą A. L., ir uždrausti po nuosprendžio įsiteisėjimo 5 (penkis) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Į subendrintos bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal 2020-11-11 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamąjį įsakymą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
A. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš D. P. priteisti 1519,36 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniolika eurų 36 ct) turtinei žalai atlyginti, 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti, 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų A. L.. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
CD (1 vnt.) ir DVD (1 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais (esančius baudžiamojoje byloje) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.