Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios O. R. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarimą taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Komisijos 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajai O. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 7 dalies 2 punktą.Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, motyvuodamas tai tuo, kad šiuo metu nėra pakankamai požymių, jog, būdama laisvėje, nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas nurodė, kad nuteistosios elgesyje yra teigiamų pokyčių, tačiau jie yra susiję tik su nuteistosios buvimu pataisos įstaigoje ir šia aplinka, o būdama laisvėje nuteistoji nėra linkusi paklusti nustatytoms elgesio taisyklėms bei nesugeba atsispirti nusikalstamam elgesiui. Skundu nuteistoji O. R. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarimą taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Cituodama skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus, ji teigia, kad tą kartą, kai buvo lygtinai paleista iš pataisos namų, registravosi darbo biržoje, kelis mėnesius buvo nukreipta dirbti į turgų valytoja. Tvirtina, kad pasimokė iš savo klaidų, dėl kurių buvo panaikintas anksčiau jai taikytas lygtinis paleidimas, todėl atlikdama likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, savo elgesiu stengiasi įrodyti, jog yra pasiruošusi laisvėje gyventi pilnavertį gyvenimą ir klaidų nebekartoti. Cituodama Komisijos nutarimą nurodo, kad jame išdėstytos aplinkybės apie jos darbą, paskatinimus, išvykas už pataisos namų, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir kt. sudaro pagrindą manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymi, kad dėl jai neaiškių priežasčių jos pakartotinio nusikalstamumo rizikos balai nesumažėjo, nors pataisos namuose ji elgiasi nepriekaištingai. Nuteistoji žada tinkamai laikytis visų jai skirtų pareigojimų, yra išsikėlusi konkrečių planų, susijusių su darbo paieška bei gyvenimo būdo pakeitimu. Išreiškia gailestį dėl padarytų nusikalstamų veikų, pripažįsta dėl jų savo kaltę. Atsiliepimų į nuteistosios skundą negauta. Nuteistosios skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę jose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ar 7 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad O. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau pagal esamą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad O. R. priskirtina ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (55 balai), todėl, įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti jos pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. aktuali redakcija), 15.2 punktas). Vertinant nuteistosios pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, labai svarbu tai, kad socialinio tyrimo išvadoje O. R., nors ir dalyvaujančiai socialinės reabilitacijos programose, yra nustatomi net 5 kriminogeniniai veiksniai, susiję su jos ankstesniais nusikalstamais veiksmais, pastovios gyvenamosios vietos neturėjimu, gyvenama aplinka, skatinančia nusikalsti, liguista priklausomybe alkoholiui, lygtinio paleidimo įpareigojimų nesilaikymu. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, dalį nusikalstamo elgesio rizikos – 20 balų, sudaro statiniai veiksniai, kurių nuteistoji pakeisti negali. Tačiau net 35 balai yra dinaminiai, t. y. nuteistoji O. R. savo dedamomis pastangomis gali juos mažinti iki minimalios nusikalstamo elgesio rizikos, tačiau šiuo metu aktyvių jos pastangų reintegruotis į visuomenę nenustatyta. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nusikalstamo elgesio rizika nuo 56 balų sumažėjo iki 55 balų, tačiau, atsižvelgiant į nuteistosios mąstymą, požiūrį į savo nusikalstamus veiksmus ir kitas aplinkybes, toks pokytis (tik 1 balu) nerodo akivaizdžios nuteistosios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nelaikytinas pakankamu išvadai, kad jai taikoma probacija bus sėkminga.Skundą nagrinėjantis teismas nevertina nuteistosios kaip ypatingai aktyvios pataisos programų dalyvės. Ji dalyvauja tik privalomose socialinės reabilitacijos programose. Laikymasis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, pozityvus laiko leidimas pataisos įstaigoje, lėmė teisę išvykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, taip pat nuteistosios perkėlimą į lengvąją grupę, tačiau šis faktas nėra besąlyginis rodiklis lygtinio paleidimo taikymui. Pirmiausia O. R. turi įrodyti, jog yra verta tęsti bausmės atlikimą minėtoje grupėje, o vėliau bus galima kalbėti apie bausmės atlikimą neizoliuotai nuo visuomenės. Nors šis svarstymas O. R. yra pakartotinis, tačiau skundą nagrinėjantis teismas negali padaryti išvados, kad per pastarąjį pusmetį jos elgesys esmingai pasikeitė. Nuteistoji įvykdė Komisijos nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones, tačiau pažymėtina, kad be minėtų priemonių įgyvendinimo savo iniciatyva daugiau jokių papildomų veiksmų mažinti nusikalstamo elgesio riziką ji nesiėmė. Tai rodo, jog nuteistoji jai nustatytas priemones vykdo daugiau formaliai, aktyviai nesistengdama integruotis į visuomenę.Nuteistosios asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad jai kartą jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau O. R. ypač piktybiškai (visiškai ignoruodama jai nustatytas pareigas probacijos metu, padarydama teisės pažeidimą) pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, todėl skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog nereikėtų pernelyg sureikšminti trumpalaikių nuteistosios pozityvaus elgesio apraiškų, juo labiau, kad nuteistosios mąstymas bei elgesys iš esmės nėra pasikeitę. Kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, socialinėje tyrimo išvadoje nurodoma, kad O. R. kartais linkusi pasielgti impulsyviai, iš anksto neapgalvojusi savo veiksmų, kas lėmė ir nusikalstamos veikos padarymą. Ji atpažįsta kai kurias pagrindines savo gyvenimo problemas, tačiau mano, jog jos susitvarkys savaime, nors galimas savo elgesio pasekmes geba numatyti. Tai rodo, kad nuteistoji nėra linkusi įdėti bent minimalių pastangų šių problemų sprendimui, todėl sutiktina su apylinkės teismu, kad išlieka tikimybė, jog ji, susidūrusi su tam tikromis problemomis, jas gali ignoruoti ir pasirinkti nusikalstamą jų sprendimo būdą. Todėl nuteistajai būtina ugdyti savo valines savybes, ne tik ieškant tinkamų sprendimų iš problemiškų situacijų, bet ir mažinant jos pačios pripažįstamą liguistą polinkį alkoholiui, kuris taip pat turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistoji O. R. pavyzdingai elgiasi tik būdama pataisos įstaigoje, t. y. ji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Duomenų, jog nuteistoji aktyviai dalyvautų socialinės reabilitacijos programose, t. y. ne tik privalomose programose, jos asmens byloje nėra. Todėl, tik 1 balu sumažėjusi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (nuo 56 iki 55 balų) nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog nuteistoji jau pasitaisė ir savo gyvenimo tikslų sieks vien teisėtomis priemonėmis.Nors skunde nuteistoji teigia suprantanti darbo (užimtumo) naudą, tačiau skundą nagrinėjantis teismas tai laiko labiau deklaratyviais nuteistosios teiginiais, kadangi anksčiau jai taikyto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu nuteistoji nedirbo, nors bausmės atlikimo metu buvo įgijusi net 3 specialybes, be to, darbo biržoje ji irgi nesiregistravo, o iš jos buvo išbraukta dėl pažeidimų. Tad nuteistoji, turėdama galimybę savo veiksmais įrodyti, jog nori ir gali įsitraukti į darbo rinką, šia galimybe nepasinaudojo. Nuteitosios skunde akcentuojama aplinkybė, kad jai liko atlikti labai nedidelę dalį laisvės atėmimo bausmės, yra suprantama, tačiau ji nesudaro pagrindo spręsti apie jos akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju kelia pagrįstų abejonių.Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog šiuo atveju nuteistoji O. R. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta jos akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, jog paleista lygtinai ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą, tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistosios skundo argumentai šio teismo padarytų išvadų nepaneigia. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o nuteistosios skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistosios O. R. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.