Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui S. Š. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kt, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-04-23 nutartimi patenkino M. Š. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš dalies; priteisė iš S. Š. nepilnamečiui sūnui A. Š. laikiną išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-04-23 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio sūnaus įstatyminei atstovei – motinai M. Š.. Teismas konstatavo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t. y. 800 Lt. Būtiniausiems šalių nepilnamečio vaikų poreikiams tenkinti teismas iš tėvo priteisia laikiną išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilines bei civilinio proceso teisės normas.

Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 str., iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. CK 3.65 str. – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturiniams interesams konkrečioje byloje.

Viena galimų laikinųjų apsaugos priemonių numatyta CK 3.65 str. 4 d. – priteisimas iš vieno sutuoktinio laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui, išlaikymo klausimą sprendžiant pagal analogiją taikant CK 3.192 – 3.201 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priteisdamas 400 Lt per mėnesį laikiną išlaikymą apelianto sūnui nenukrypo nuo šio orientacinio kriterijaus; nagrinėjamoje byloje skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojo prezumpcija, jog vaiko normalių, protingų poreikių tenkinimui užtenka 800 Lt per mėnesį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“).

Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu. Ginčydamas priteistą laikiną išlaikymą apeliantas nepateikė įrodymų, jog negali teikti tokio dydžio išlaikymo. Apeliantas nurodė, jog per 2008 m. į ieškovės sąskaitą pervedė 20 900 Lt, todėl laiko, kad už pervestą sumą sūnų galima išlaikyti 4 metus. Kolegija pažymi, kad teismas, parinkdamas išlaikymo formą, atsižvelgia į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui. Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.185 str. 1 d. įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, pagal kurį nepilnametis gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas. Dėl to teismas išlaikymą priteisia vaikui, o ne jo įstatyminiam atstovui - tėvui (motinai) ar globėjui (rūpintojui) (CK 3.157 str., 3.272 str. 1 d.). Apeliantas neįrodė, jog jo ieškovei pervestos lėšos – 20 900 Lt, tikslingai skirtos išimtinai vaiko poreikiams; taip pat apeliantas neįrodė, kad prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo; todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių vaikui yra pagrįstas.

Kadangi atskiruoju skundu yra skundžiama nutartis dėl laikino išlaikymo šalių sūnui priteisimo, kolegija nevertina ir nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su jo sveikatos būkle, dėl to, jog neskolingas ieškovei, kad mokėjo už ieškovės automobilio lizingo, draudimo įmokas, kaip nesusijusių su skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Kaip jau minėta, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Pažymėtina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai bus išnagrinėti ir išspręsti bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir galutinai išspręsti bylą išnagrinėjus iš esmės.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2010-04-23 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

Iš apelianto (atsakovo) S. Š. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 8,50 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. Š. 8,50 Lt (aštuonis litus, 50 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui.