Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.8.15; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.13; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.7; 2.4.1.3

2024 m. sausio 31 d.

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorams Inetui Volungevičiui, Arūnui Juknevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), baigęs 10 klasių, nevedęs, dirbantis statybų srityje, teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti per mėnesį po 30 valandų visuomenės labui ir per 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

2) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. vasario 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

3) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. gruodžio 5 d nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto bausme, paskirtą bausmę atlikęs 2023 m. vasario 1 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. V. kaltintas tuo, kad jis 2023 m. balandžio 9 d. apie 23 val. 00 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia smogė motinai J. V. kumščiu du smūgius į dešinį šoną, tuo nukentėjusiajai – šeimos narei J. V. sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo išgėręs labai stipriai, po kurio laiko atsiminė, kad nieko nedarė, vėliau mama papasakojo, kad kaltinamasis dvi dienas iš eilės gėrė, o ji norėjo taip kaltinamąjį pamokyti. Kai kaltinamąjį apklausinėjo policijos pareigūnė, jis neatsiminė nieko, nei veiksmų sekos, nieko, todėl teko prisipažinti. Parodė, kad per Velykas su kaimynu garaže šventė, prisigėrė, parėjo namo, mama supykusi buvo, kad gėrė, ji nusprendė iškviesti policiją dėl to, kad kaltinamasis gėrė. Kaltinamasis pripūtė daug, policijoje kai pūtė, rodė virš 2 promilių. Kaltinamasis gėrė su kaimynu L. P., kuris jau išsikraustė. Tas garažas kaimyno, bet yra tame pačiame kieme. 2023 m. balandžio 9 d. namo kaltinamasis grįžo apie 21-22 val. vakaro, tiksliai nepamena, gyvena tik su mama. Mama nenori, kad jis gertų, dėl to taip ji ir padarė. Kaltinamasis nesupyko ant mamos, žino, kad prisigėrė per tas dienas, bet rankos prieš mamą nekėlė. Kaltinamasis keičia parodymus, duotus (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamajam mama viską papasakojo, kaip buvo iš tikrųjų, kad kaltinamasis jai netrenkė, jis laikui einant irgi viską atsimena. Jau kai iš (duomenys neskelbtini) kaltinamąjį parvežė pareigūnai apklausti, kaltinamasis tada iš tikrųjų nieko neatsiminė, buvau pakankamai daug pripūtęs, jam tik po to mama papasakojo. Kadangi kaltinamasis nieko neatsiminė, tai ir nežinojo, ką daryti, todėl prisipažino. Tik po kurio laiko atsiminė, kad nieko nebuvo, mama dar papasakojo. Kai kaltinamąjį atvežė į (duomenys neskelbtini) policiją, kad apklausti, prisipažino vien dėl to, kad nieko neatsiminė. Pareigūnė klausė, ar prisipažįsta, atsakė, kad taip, prisipažįsta, nes nieko neatsimena. Aplinkybes tokias kaltinamasis nupasakojo nieko neatsimindamas, turbūt dėl girtumo, nes galvojo, kad taip padarė, o iš tikrųjų nieko taip nepadarė. Ir tada prisipažino. Dėl to sakė, kad davė smūgius, nes buvo girtas ir galimai jo galėjo būti taip padaryta, bet mama pati pasakė, kad to nebuvo. Ne tame esmė, kad tuos parodymus kaltinamasis sugalvojo, esmė tame, kad net nežinojo ko imtis, ką sakyti, tai pasakė, kas buvo pirmiausia galvoje. Kaltinamojo parodymai neatitiko mamos paaiškinimų, nes man mama viską papasakojo, kaip buvo iš tikrųjų. Kaltinamasis pats ilgą laiką mąstė, ar taip padarė, ar ne, po to, kai su mama gyveno atskirai kurį laiką, nes buvo skirta kardomoji priemonė, būdamas vienas ilgai galvojo, o paskui ir mama jam papasakojo, kad taip nebuvo. Kaltinamasis supranta, kad mamos parodymai atitinka jo ikiteisminio tyrimo parodymams. Mama buvo supykusi, dėl to taip pasielgė ir po kurio laiko kaltinamajam papasakojo, nes kurį laiką jiedu nebendravo. Pareigūnei kaltinamasis sakė, kad neprisimena, bet ji to neparašė. Policijos pareigūnus iškvietė mama, jis negirdėjo, kai kvietė, nes buvo išėjęs vėl į tą garažą. Ten buvo ir L. P., vėl gėrė. Policija kaltinamąjį rado prie tokios būdelės, mama atėjo ir pasakė, kad iškvietė kaltinamajam policiją, jis pasiėmė dar butelį alaus ir išėjo iš garažo link tokio batuto, išgėrė tą alų ir užmigo tenai prie batuto, policijos pareigūnai kaltinamąjį tenai rado miegantį. Kaimynas tuo metu buvo išėjęs gamtiniais reikalais. Du pareigūnai buvo atvykę, nes mama jiems paskambino ir atvyko jie pagal iškvietimą dėl konflikto, nes mama buvo supykusi. Kaltinamasis neatsimena, ką jis sakė pareigūnams, ką mama sakė pareigūnams, kaltinamasis nežino, jie jį rado prie batuto miegantį. Kaltinamasis taip pat nurodė, jog parodymai buvo duoti 2023 m. balandžio 11 d., buvo sulaikytas iki tol, bet jam dar reikia laiko, kol viską atsimena. Apklausa vyko (duomenys neskelbtini). Kai parvežė kaltinamąjį pareigūnai iš (duomenys neskelbtini) komisariatą, nežinojo ką sakyti, todėl ir prisipažino, nes nieko neatsiminė. Neatsiminė galimai dėl alkoholio, bet yra turėjęs ir neįgalumą dėl nervų, kai buvo jam apie 17 metų, buvo galvos trauma, tiksliai nepamena. Psichikos centre lankėsi (duomenys neskelbtini). Dabar kaltinamasis vartoja vaistus nuo alkoholio, draugas parvežė iš (duomenys neskelbtini). Nuo balandžio mėnesio daugiau nevartoja alkoholio. Ankstesnį kartą kaltimasis buvo teistas už panašų nusikaltimą, bet ta moteris pati buvo kalta – jiedu su jos sūnumi gėrė, ji kaltinamajam trenkė, nuskėlė pusę danties ir taip gavosi tie veiksmai. Kaltinamasis A. V. baigiamosiose kalbose patvirtino, kad toks dalykas buvo paskutinį kartą, nuo to laiko alkoholio visiškai nevartoja, nėra namuose kam gyvulių prižiūrėti, turi namais, kuriuose su mama, gyvena, pasirūpinti, jis yra vienintelis, kuris tai daro. Mano, kad turėtų būti skirta švelnesnė nei arešto bausmė, nori pasitaisyti.

Nukentėjusioji J. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog parvažiavo iš darbo ir liepė A. pasitvarkyti sandėliuke, o jis susitiko kaimyną ir pradėjo gerti, nukentėjusioji jam bumbėjo praeidama, kartą į kuprą trenkė. Kai sūnus parėjo namo buvo jau prietema, J. davė valgyti, pažadėjo, kad daugiau negers, ji jam dar į kuprą užmetė, jis lyg būtų norėjęs J. trenkti, bet ji jį pastūmė į savo kambarį ir ten užmigo. Ryte atsikėlęs išėjo vėl tvarkyti sandėliuko, bet vėl su kaimynu gėrė, nukentėjusioji su kaltinamuoju susiginčijo. Vėliau J. nuėjo paklausti ar greitai grįš, jis nieko neatsakė. Parėjo vėlai vakare, pasiginčijo ir vėl jis išėjo. Nukentėjusioji supyko, kad geria ir iškvietė policiją 2023 m. balandžio 10 d. Nukentėjusioji paskambino bendruoju pagalbos telefonu, nurodė, kad girtuokliauja, labai girtas, kad bijo būti namie ir jie atvažiavo. Atvyko du pareigūnai. Buvo išmušęs durų fanierą, J. išsigando ir pabėgo nuo kaltinamojo į lauką ir iškvietė policiją. Šiek tiek bakstelėjo į šoną ties juosmeniu 2023 m. balandžio 9 d., tada ji jį nustūmė į lovą ir ten jis užmigo. Į šoną kai trenkė tai neskaudėjo, dvi tabletes nuo skausmo J. išgėrė, bet po darbo buvo, labai sunkiai dirba, gal todėl visą skauda po darbo. Barnio nebuvo, nekeikė, niekaip nevadino nukentėjusiosios. Sudavė dėl to, kad nukentėjusioji jam į kuprą sudavė, švelniai bakstelėjo jai, bet ji supyko ant jo dėl to, kad gėrė su kaimynu. Vaistus nuo skausmo nukentėjusioji gėrė tik vakare, skausmas nuo vaistų praeina per 10-15 min. Rytojaus dieną, kai nukentėjusioji skambino į policiją, jau buvo praėjęs skausmas. Dabar gyvena A. su nukentėjusiąja. Kaimynė matė, kai jis parėjęs iš tos areštinės atsiprašė, paskui kambary dar atėjęs apsikabino ir atsiprašė, jis jauniausias nukentėjusiosios vaikas, yra dar penki suaugę vaikai. Nukentėjusioji dovanoja jam, nereiškia jokio ieškinio, nieko. Toks elgesys pirmą kartą, čia dėl alkoholio viskas. A. gydosi, pati per pažįstamus nukentėjusioji prašė, kad parvežtų vaistų, nuo 2023 m. balandžio 10 d. daugiau nebegeria. Į darbą kai nukentėjusioji išvažiuoja, ji 4-5 paras gyvena darbo vietoje. Skausmas praėjo, kai nukentėjusioji išgėrė tabletę. Po įvykio su kaimyne nesikalbėjo, nes jos nematė, ji čia negyvena, tik atvažiuoja pas sūnų. Draugą, su kuriuo gėrė, nukentėjusioji matė, jis L. P., šiuo metu ten jau nebegyvena, išsikraustęs. Kai nukentėjusioji skambino į pagalbos centrą sakė, kad durų fanierą išmušė, o pareigūnams sakė, kad į šoną sudavė vakar, apie skausmą pareigūnams nukentėjusioji nesakė nieko. Nukentėjusiąją apklausė vyras, o sūnų – moteris. Nukentėjusioji viską kaltinamajam atleidžia, tegu turi savo gyvenimą, viską namie daro. Prašo sušvelninti bausmę, nenori, kad būtų skirtas areštas, geriau būtų namų areštas, nes nėra kam namie dirbti.

Liudytoja R. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dirba Alytaus policijos komisariato Prienų komisariato Veiklos skyriaus tyrėja. Liudytojai buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą, pirminę medžiagą surinko operatyvinė grupė, forminusi įvykį. Buvo apžiūrėta įvykio vieta, jau buvo apklausta nukentėjusioji. Su nukentėjusiąja liudytoja bendravo tik sekančią dieną telefonu, siekiant informuoti apie atliekamą ikiteisminį tyrimą ir pasiteirauti, ar nuvyks pas teismo medicinos ekspertus apžiūrai. Įtariamasis buvo sulaikytas, po laikino sulaikymo policijos komisariate jam liudytoja pateikė pranešimą apie įtarimą ir apklausė. A. V. davė aiškius, išsamius parodymus, prisipažino smurtavęs prieš motiną, dvi dienas girtavęs, pirmą dieną įvyko konfliktas, kurio metu neblaivus stipriai sudavė keletą smūgių kumščiu į kažkurias kūno dalis, tiksliai liudytoja neatsimena, paaiškino, kad suvokė, jog smogė stipriai, kad sukėlė fizinį skausmą motinai, po to nuėjo miegoti. Kitą dieną vėl girtavo, vėl įvyko kažkoks konfliktas, išdaužė daiktus namuose. Po įtariamojo apklausos buvo kreiptasi dėl gyvenimo skyrium nuo nukentėjusiosios, posėdžio metu A. V. taip pat patvirtino smurtavęs ir pripažino sukėlęs fizinį skausmą mamai. Ikiteisminio tyrimo metu pirminius veiksmus atliko operatyvinė grupė, liudytoja su šiais asmenimis bendravo jau po pirminių veiksmų, atliko įtariamojo apklausą. Įtariamasis kaltę pripažino pilnai, davė išsamius, aiškius parodymus, jokių abejonių dėl parodymų ir išreikštos pozicijos nekilo. Parodymai buvo objektyvūs, nuoseklūs, asmuo suvokė, ką pasakojo. Per apklausą nebuvo išsakyta, kad kažko neatsimena, parodymai buvo išsamūs, nuoseklūs ir pilnai pripažino kaltę. Su nukentėjusiąja teko bendrauti telefonu, nieko per daug neaiškino, tik pasakė, kad į medikus nesikreipė, medikų pagalbos nereikėjo ir pas teismo medicinos ekspertus nevyks. Su A. V., kiek liudytoja prisimena, bendravo du kartus: pirmą kartą teikiant pranešimą apie įtarimą ir apklausiant, o antrą kartą, kai atvyko dėl ikiteisminio tyrimo pabaigimo. A. V. sakė, kad prisipažįsta visiškai, tačiau bijo gręsiančios arešto bausmės, nes nori išvykti į užsienį, sakė, kad teisme pakeis parodymus. Plačiau nepasakojo, sakė kad nori išvykti į užsienį. Dėl BPC kvietimo išklotinės su fiksuota informacija apie pranešimą, kadangi situacija buvo visiškai aiški, nukentėjusiosios ir įtariamojo parodymai neprieštaravo, tai tokios informacijos liudytoja asmeniškai neišsiėmė

Liudytojas L. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog gyvena tame pačiame name, (duomenys neskelbtini), yra A. ir J. V. kaimynas. Liudytojas žino tik tiek, kad jie ten pykosi, nes A. buvo išgėręs, liudytojas su jais negyvena. L. niekur kartu su jais nedalyvavo, matė, kad buvo atvažiavusi policija. Kažką girdėjo, kad jis „sukipišavo“ su savo mama. Kuo tas konfliktas baigėsi liudytojas nežino, ką jie užsidarę savo bute veikia irgi nežino. Visas namas matė, kad buvo atvažiavusi policija. Kas buvo prieš policijos atvažiavimą liudytojas neprisimena tiksliai, buvo senas laikas. Liudytojas net negalvojo apie tai, kad čia kažkokia byla bus. Policija atvyko gal dėl to, kad kažkoks skandalas vyko, gal mama dėl to pakvietė, kad tas išgėręs buvo. Apie smurto panaudojimą prieš mamą liudytojas nematė ir nieko negirdėjo, nes liudytojas tame nedalyvavo ir nieko nematė. Kad policija atvažiavo, tai mato ne tik namas, bet ir visas kaimas. Liudytojas tikslios datos, kada viskas vyko tikrai neatsimena, lyg tai po pietų, o gal dieną, neužfiksavo, nes nemanė, kad čia koks svarbus įvykis. Liudytojas tuose namuose retai būna, dirba tolimų reisų vairuotoju, grįžta, pasikeičia daiktus ir vėl išvažiuoja. Liudytojas supranta, kad policiją kvietė mama. Liudytojas niekur nedalyvavo.

Liudytojas V. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate Reagavimo skyriaus tyrėju. Kiek atsimena, tai buvo šiemet, 2023 m. balandžio 10 d. buvo gautas pranešimas smurto artimoje aplinkoje, liudytojas vyko kartu su Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule S. į (duomenys neskelbtini), buto numerio neatsimena. Užlipę į antrą namo aukštą rado nukentėjusią moterį, kuri paaiškino, kad prieš ją 2023 m. balandžio 9 d. buvo panaudotas smurtas, jai buvo suduoti du smūgiai į dešinį šoną, taip pat paaiškino, kad tą pačią dieną policijos nekvietė, nes sakė, kad jis nusiramino būdamas neblaivus ir nespėjo iškviesti policijos. Iškvietė kitą dieną, nes kitą dieną sūnus grįžo apie ketvirtą valandą ir pradėjo kelti triukšmą, triukšmas baigėsi tuo, kad buvo išmėtyti rūbai, išdaužytos lėkštės, sugadinta skalbimo mašina ir sugadintos durys. Motina neapsikentusi iškvietė policiją. Liudytojui ir paaiškino, kad jai buvo prieš dieną sukeltas fizinis skausmas, turtas sugadintas. Dėl turtinės žalos ar turės pretenzijų negalėjo pasakyti, sakė tyrimo eigoje patikslins, o pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo. Pati ji pasakė, kad jai buvo suduoti du smūgiai į dešinį šoną ir nurodė konkrečiai, kad tai padarė jos sūnus. Kaip liudytojas atvyko sūnaus namuose nebuvo, jis buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, tačiau gal 30 ar 20 metrų atstumu nuo namo buvo rastas gulintis pievoje, tiesiog nukritęs už kampo visiškai neblaivus. Buvo nustatytas neblaivumas ir jis buvo sulaikytas. Nukentėjusiosios paklausus ar jai reikalinga medicininė pagalba, ji atsisakė pagalbos, taip pat pasakė, kad pas medicinos ekspertus dėl sužalojimo laipsnio nustatymo taip pat nevyks. Tačiau sakė, kad skauda ir, kad vaistų gėrė nuo skausmo, nes skauda šoną. Liudytojas paminėjo, kad buvo daromas vaizdo garso įrašas, kuris buvo daromas su „Bodycam“ kameromis įvykio vietoje. Kameras turėjo abudu įsijungę, ar liudytojo V. veikė tikrai nežino, bet kolegės tikrai veikė. Vaizdo įraše matyti konkrečiai šukės, sulankstyta skalbimo mašina ir sulaužytos durys.

Kaltinamojo A. V. kaltę patvirtina faktiniai bylos duomenys, kurie gauti Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kurių patikimu abejoti pagrindo nėra, o būtent:

apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. V. kaltę dėl nusikaltimo pripažino visiškai, nurodė, kad gyvena dviese su mama J. V. jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Santykiai su mama normalūs. 2023 m. balandžio 9 d. vakare jis gėrė alkoholį, buvo neblaivus. Vakare, gal apie 23 val., parėjo į namus ir motina dėl kažko pradėjo priekaištauti, liepė eiti gulti. Jis supyko, susinervino, pradėjo motiną kolioti. Mama taip pat jam kažką pasakė, todėl virtuvėje tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu nesusivaldė ir stipriai smogė kumščiu mamai du smūgius į dešinį šoną. Kur tiksliai pataikė, nematė, bet mamai smogė stipriai, supranta, kad nuo smūgių mamai skaudėjo, nes ji pradėjo verkti, susiėmė rankomis sumuštą šoną, susirietė. Nuo smūgių mama nenugriuvo, ji atsitraukė. Jokių sužalojimų nematė, nes mama buvo apsirengusi. Po smūgių mama sakė, kad skauda šoną. Pagalbos mama nekvietė. Konfliktas vyko neilgai. Po smūgių, suduotų mamai, jis nuėjo miegoti ir miegojo iki ryto. Su mama nebendravo. Kitą rytą, t. y. 2023 m. balandžio 10 d., jis buvo garaže ir gėrė alkoholį. Po pietų neblaivus parėjo į namus. Virtuvėje mama pradėjo jam priekaištauti. Jis dėl to susinervino ir pradėjo keikti, kolioti mamą, mėtė savo daiktus. Mama bandė jį raminti, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu J. V. iškvietė pagalbą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jam nustatė girtumą ir jį sulaikė (1 t., b. l. 96-99);

nukentėjusiosios J. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, užfiksuota, kad su sūnumi A. V. gyvena jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 9 d. visą dieną buvo viena namuose. Sūnus nuo ryto iš namų buvo išėjęs į garažą ir ten vartojo alkoholį. Jis apie 23 val. į namus parėjo visiškai girtas. Ji liepė sūnui pavalgyti ir eiti gulti, tačiau jis neklausė. Pradėjo vadinti „šliundra“, keikė. Ji bandė nuraminti, tačiau jis nereagavo. Supykęs buto virtuvėje jai sudavė rankos kumščiu du kartus į dešinįjį šoną, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Jo suduoti smūgiai buvo skaudūs ir stiprūs. Po smurtavimo ji sūnaus pagailėjo, todėl policijos nekvietė, jis kažkaip nusiramino ir nuėjo gulti. Kitą dieną iš ryto sūnus vėl išėjo į garažą gerti ir namo parėjo visiškai girtas apie 16 val., pradėjo mėtyti rūbus, sudaužė kelias lėkštes mesdamas į praustuvą, spardė skalbimo mašiną ir sulankstė jos korpusą bei sulaužė vidines savo kambario fanerines duris, todėl ji iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir išsikvietė policiją. Vakar nekvietė policijos nes galvojo, kad sūnus apsiramins, tačiau apsisprendė galutinai ir savo sūnui reiškia pretenzijas dėl vakar jai sukelto fizinio skausmo. Ji medikų nekvietė, jų pagalbos nereikėjo, tačiau dešinįjį šoną skauda ir dabar. Pas med. ekspertus nevyks, nes rimtų sužalojimų nepatyrė ir neturi galimybės nuvykti. Kai sūnus išgeria, jis tampa konfliktinis, agresyvus, neadekvatus, neprognozuojamas, jo neblaivaus bijo. Šio įvykio metu patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir didelį emocinį susijaudinimą, jaučia baimę ir nerimą. Nenori, kad jis pas ją gyventų. Mano, kad sūnus turi psichologinių problemų (1 t., b. l. 23-25);

įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t.. b. l. 8-10);

bendrojo pagalbos centro kvietimas (garso įrašas pridedamas) patvirtina, kad J. V. 2023 m. balandžio 10 d. kreipėsi pagalbos dėl įvykio (duomenys neskelbtini) (1 t.. b. l. 152-153, 171-172).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą. Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimas A. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo pasitvirtino visiškai. Nors kaltinamasis A. V. teisminio tyrimo metu neigė padaręs nusikalstamą veiką, nurodęs, kad tik dabar prisiminė, kad iš esmės nieko nedarė, t. y. teisminio tyrimo metu neigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių metu buvo pilnai prisipažinęs padaręs nusikaltimą, nukentėjusiosios J. V. parodymais, kuri teisminio tyrimo metu sušvelnino aplinkybes, duodama parodymus prieš savo sūnų A. V., nurodydama, kad sūnus nei koliojo ją, nei sudavė tokių smūgių, kurie buvo įvardinti kaltinamajame akte, šiek tiek bakstelėjo į šoną ties juosmeniu, tačiau, išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, tai yra ikiteisminio tyrimo metu duotus A. V. ir J. V. parodymus, kurie buvo apklausti skirtingų pareigūnų ir, kurių parodymai dėl panaudoto fizinio smurto buvo identiški, A. V. davė detalius parodymus, kokiu būdu ir kaip jis panaudojo fizinį smurtą savo motinos atžvilgiu, darytina išvada, kad nusikaltimas įrodytas visiškai. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duotais parodymais akivaizdu, kad J. V. 2023 m. balandžio 9 d. buvo namuose kai parėjo sūnus girtas, jai papriekaištavus dėl jo girtumo, šis virtuvėje sudavė jai du smūgius jai į dešinį šoną, smūgiai buvo stiprūs, jai skaudėjo, ji nuo skausmo gėrė vaistų. Tą pačią dieną nesikreipė į policiją, bet kitą dieną, kaip sūnus vėl grįžo neblaivus ir pradėjo daužyti daiktus, nusprendė netylėti ir pranešė policijai. Sutinkamai su kaltinamojo A. V. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, jis iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, ką nurodė ir nukentėjusioji, tačiau jo parodymai buvo išsamesni, lyginant su šios parodymais. Kaltinamojo paaiškinimu, buvo stipriai suduota motinai į šoną, motina susirietė, matėsi, kad dėl panaudoto smurto jai skaudėjo. Šios aplinkybės, duoda pagrindo manyti, kad policijos pareigūnai: tiek tyrėja liudytoja R. A., tiek tyrėjas V. R., vykdydami apklausas, neišsigalvojo įvykio aplinkybių, o užfiksavo būtent tas faktines aplinkybes, kurios buvo nurodytos tiek nukentėjusios, tiek apklausto įtariamojo parodymais. Tyrėja R. A. nurodė, kad atliko A. V. apklausą, apie nukentėjusiosios apklausą ji nieko nežinojo. A. V. pats davė parodymus, nebuvo jokios kalbos apie tai, kad jis kažko neatsimena. Jis prisipažino smurtavęs prieš savo motiną ir teisme kaip buvo peržiūrimos kardomosios priemonės klausimas, tai yra buvo sprendžiama ar taikyti kardomąją priemonę – gyvenimą skyriumi nuo nukentėjusiosios. Liudytojos parodymais kaip A. V. atvyko dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo, jis irgi prisipažino smurtavęs prieš savo motiną, tačiau pasakė, kad arešto bausmės bijo, nes nori išvykti į užsienį, todėl teisme pakeis parodymus. Kas irgi patvirtina aplinkybes, kad kaltinamasis, nagrinėjant bylą teisme, keitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Siekdama pagelbėti sūnui, nukentėjusioji pakeitė parodymus, ką teismas vertina kritiškai, vis tik J. V. patvirtino esmines aplinkybes, kad jai buvo suduotas smūgis į šoną, ji patvirtino, parodydama ant savo kūno vietą, į kurią kūno dalį buvo suduoti smūgiai. Patvirtino, kad nuo skausmo ji gėrė vaistus, taip pat patvirtino, kad kaip skambino kitą dieną į policiją, skausmas jau buvo praėjęs. Kaltinamojo duotais parodymais, duotais vien tik teisminio tyrimo metu, remtis jokio pagrindo nėra, nes bylos duomenų visetu įrodyta priešingai, juolab, kaltinamojo duotų parodymų kategoriškai nepatvirtino ir jokie kiti faktiniai bylos duomenys, ištirti teisiamojo posėdžio metu. Pažymėtina it tai, kad kaltinamasis, 2023 m. balandžio 11 d. duodamas parodymus teisme ikiteisminio tyrimo teisėjai sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl karomosios priemonės skyrimo neprieštaravo, tai patvirtina ir jo parašas esantis nutartyje (1 t., b. l. 110-111). Nustatytos aplinkybės ir visi duomenys surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir ištirti teisminio tyrimo metu duoda pagrindą išvadai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl ko yra kaltas ir tuo pačiu yra kaltas ir atsakingas už smurto panaudojimą savo motinos J. V. atžvilgiu. Taigi, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, tiek pirmiau aptartų duomenų visuma duoda pagrindą išvadai, kad kaltinamasis A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2023 m. balandžio 9 d. apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto su motina metu, tyčia smogė mamai J. V. kumščiu du smūgius į dešinį šoną, tuo nukentėjusiajai – šeimos narei, motinai J. V. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamojo veiksmai tyčiniai, tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, taip pat yra pasekmės – nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę sukėlus jai fizinį skausmą, taip pat pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina paties kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusiosios parodymai, jog sūnus smogė nukentėjusiajai kumščiu du smūgius į dešinį šoną, taip pat liudytojų, policijos pareigūnų, neturinčių jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, atvykusių pagal nukentėjusiosios kvietimą į įvykio vietą, tiesiogiai bendravusių ir mačiusių situaciją parodymai teisminio nagrinėjimo metu, kuriais abejoti teismas neturi jokio pagrindo, kurie vienareikšmiškai patvirtino nuketėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė vietą žmogaus kūne pagal suduotus smūgius, patvirtino šiai teigus buvus dėl suduotų smūgių skausmą, gėrus dėl to vakare vaistus, kurie nukentėjusiosios parodymams iš esmės atitiko ir neprieštaravo. O, kad nukentėjusioji, būdama kaltinamojo motina, nagrinėjamu atveju, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nurodė šiek tiek kitaip nei, kad jos buvo pasakyta ikiteisminio tyrimo metu, teismas vertina kritiškai, kaip nukentėjusiosios siekį, pasitaisius motinos ir sūnaus tarpusavio santykiams, šiam atsiprašius kai grįžo iš areštinės motinos, gydantis nuo alkoholio, švelninant situaciją padėti išvengti atsakomybės, teigiant, kad ji su sūnumi susitaikė, jam dovanojanti, civilinio ieškinio nereiškianti. Byloje surinkti įrodymai laikytini tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, kuriais abejoti teismas pagrindo neturi ir, kurie neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę. Pirmiau aptarti įrodymai sutampa detalėse, vienas kitą papildo ir, teismo vertinimu, visiškai pagrindžia kaltinamojo kaltę. Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą, ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius, nes smurtas kaltinamojo buvo vartotas prieš šeimos narį – motiną, su kuria kartu tuose pačiuose namuose gyveno.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).

Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Kaltinamasis prašo teismo švelnesnės bausmės dėl to, jog alkoholio jau nebevartoja, turi padėrti motinai, kuri gyvena ūkiškai, o be jo nėra kam daugiau padėti pasirūpinti namais, ūkiu, nukentėjusioji taip pat prašo neskirti realios arešto bausmės. Taigi, nagrinėjamu atveju, sutinkant su įstatymo reikalavimais, darytina išvada, kad skirti prašomo namų arešto, pagrindo nėra, kadangi, bylos duomenimis, kaltinamasis praeityje jau buvo teistas arešto bausme. Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta, nes jis keitė parodymus, kaltę neigė, galiausiai sutiko, kad šis kartas buvo paskutinis Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Civilinis ieškinys nukentėjusiosios nepareikštas, didelių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kaltinamasis A. V. praeityje jis teistas tris kartus (1 t., b. l. 42-47), tačiau paskirtas bausmes yra atlikęs (1 t., b. l. 46), administracine tvarka baustas dvylika kartų (1 t., b. l. 48-59), teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad uždarbiauja statybų srityje, padeda ūkyje. Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre psichikos sveikatos pažymėjime nurodyta, jog Psichikos sveikatos centre lankėsi nuo (duomenys neskelbtini), diagnozuota (duomenys neskelbtini) (b. l. 65), tačiau abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad, atlikus A. V. psichiatrinį tyrimą, nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, A. V. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 69-70). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, siekiant kaltinamąjį ne tik nubausti, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų bei tikslu pasiekti bausmės tikslus ir įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui ir prevenciškai pataisyti, atsižvelgiant į tai, kad stiprių liekamųjų reiškinių nėra, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, atleidžia sūnui, jie tarpusavyje susitaikė, kaltinamasis motinos, kuri gyvena ūkiškai ir kuriai reikalinga pagalba ūkyje, atsiprašė, patvirtino besigydantis nuo alkoholio, kas būtent ir išprovokavo jo neteisėtus veiksmus, siekia taisytis, pažadėjo, kad daugiau nenusikals, kitų ikiteisminių tyrimų po šios nusikalstamos veikos padarymo bylos duomenimis pradėtų nėra, todėl, teismo vertinimu, skirtina bausmės rūšis, nesusijusi su realiu asmens laisvės suvaržymu, – laisvės apribojimas, skiriant draudimus ir įpareigojimus (BK 48 straipsnis), padarys teigiamą įtaką kaltinamojo elgsenai ir tokiu būdu bus užtikrinti bausmės tikslai ir paskirtis (BK 41 straipsnis), bausmės dydi parinktinas individualizuojant kaltinamąjį pirmiau aptartų bylos aplinkybių kontekste.

Kaltinamasis A. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. balandžio 10 d. 17.20 val. iki 2023 m. balandžio 11 d. 15.45 val. (1 t. b. l. 78-82), todėl laikino sulaikymo laikas (1 diena) įskaitytinas į paskirtąją bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Kaltinamajam A. V. 2023 m. balandžio 11 d. tyrėjos R. A. nutarimu skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 100-101), Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. V. (b. l. 104-106, 109-111), jos terminą nustačius nuo 2023 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. liepos 11 d., kurios 2023 m. birželio 5 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartimi nekeistinos ir paliktinos galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios (1 t., b. l. 125-126).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. V. visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) ir per tris mėnesius pradėti dirbti ir/arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką A. V. įskaityti sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2023 m. balandžio 10 d. 17.20 val. iki 2023 m. balandžio 11 d. 15.45 val. (1 dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. V. ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.