Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nutarimas

2020-11-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-1066-418/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-11-06
Bylos Nr.
A18.-1066-418/2020
Teisminio proceso Nr.
4-09-3-00153-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Leonora Jakubauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
Y. K.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-1066-418/2020Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00153-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 6.2; 19.9; (S) 21.9.10
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S2020 m. lapkričio 6 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Y. K., vertėjoms Danutei Jurčienei ir Danutei Venzlauskienei, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorijos skyriaus atstovui Nerijui Lašinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Y. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „KS“ direktoriumi, gyvenančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, administracinę bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Y. K. 2020 m. rugsėjo 22 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-1359-2020 dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje už tai, kad būdamas UAB „KS“ direktoriumi, nevykdė 2019 m. spalio 24 d. LR Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimo pašalinti pažeidimus (Nr. R1 0370-0970), t. y. pateikti Darbdavį atstovaujančio asmens – direktoriaus Y. K. atestatą, patvirtinantį, kad direktorius yra atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį.

Y. K. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, tačiau nesutiko su administraciniame protokole kvalifikuotu pažeidimu bei sankcija, prašė jo nusižengimą kvalifikuoti pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį. Jis teigė, kad visą laiką bendradarbiavo su Institucija, ėmėsi, jo manymu, reikiamų veiksmų pažeidimo pašalinimui – skyrė atestatus darbuotojų saugos ir sveiktos srityje turinčius UAB „KS“ darbuotojus atsakingais, registravosi pats į darbuotojų saugos ir sveikatos kursus, teikė informaciją Institucijai. Jo teigimu, didelę įtaką kursų išklausymui bei atestato gavimui turėjo paskelbtas šalyje karantinas dėl COVID-19 pandemijos.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Y. K., būdamas UAB „KS“ direktoriumi, 2019 m. spalio 11 d. Institucijos patikrinimo metu neturėjo Darbdaviui atstovaujančio asmens žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais patikrinimo atestato, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį (b. l. 3-4). Šiuo pagrindu Institucija 2019 m. spalio 24 d. surašė LR Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. R1 0370-0970 (toliau – Reikalavimas), kuriuo Y. K. nustatė terminą nurodytą pažeidimą pašalinti iki 2019 m. gruodžio 16 d. Taip pat nustatyta, kad Y. K. 2019 m. lapkričio 21 d. raštu informavo Instituciją apie Reikalavime nurodytų pažeidimų pašalinimą (b. l. 9-13), taip pat 2019 m. gruodžio 10 d. raštu informavo Instituciją apie tai, kad registravosi į kursus, pateikė apmokėjimo dokumentų kopijas (b. l. 15-17). Y. K. 2020 m. vasario 20 d. raštu Institucijai pateikė informaciją apie paskirtą atestuotą darbuotoją darbuotojų saugos ir sveiktos klausimais (b. l. 20-21, 25-26), pateikė Y. K. 2020 m. rugsėjo 29 d. išduotą Darbuotojų saugos ir sveiktos klausimais tikrinimo pažymėjimo kopiją (b. l. 37). Byloje esančiais duomenimis nenustatyta, ar 2019 m. spalio 11 d. Institucijos patikrinimo metu, UAB „KS“ buvo paskirtas kitas darbdavio įgaliotas asmuo, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje.

Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi teismas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šiame straipsnyje išdėstytomis nuostatomis darytina išvada, kad teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, turi pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima nustatyti ANK 567 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Nagrinėjamu atveju matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Y. K. tiriant administracinio nusižengimo bylą, buvo pakankamai aktyvus ir ėmėsi visų priemonių, kad nusižengimo padarymo aplinkybės būtų išaiškintos bei priežastys pašalintos.

Byloje nėra duomenų, kaip Institucija vertino duomenis apie faktą, jog 2019 m. spalio 24 d. Reikalavimas pašalinti pažeidimus Nr. R1 0370-0970, kuriame nurodyta UAB „KS“ direktoriui Y. K. pašalinti nustatytą pažeidimą, t. y. darbdaviui pasitikrinti žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities, buvo įvykdytas, nes Y. K. 2019 m. lapkričio 12 d. įsakymu paskyrė O. K. vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo funkcijas bei pateikė O. K. darbų saugos pažymėjimo kopiją (b. l. 11-13). Byloje taip pat nėra duomenų, kaip Institucija vertino faktą, jog 2020 m. vasario 20 d. raštu Y. K. informavo apie tai, kad R. M. paskirta darbuotojų saugos bei sveikatos klausimais bei pateikė jos darbuotojų saugos ir sveiktos klausimais žinių tikrinimo pažymėjimo kopiją (b. l. 2021). Byloje surinktais duomenimis (b. l. 15-17, 22, 35-37) bei Y. K. paaiškinimais nustatyta, kad Y. K. aktyviai veikė siekdamas pasitikrinti žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities – registravosi mokymams, informavo Instituciją, tačiau įvykdymo terminui reikšmingos įtakos turėjo dėl COVID-19 pandemijos šalyje paskelbtas karantinas. Karantino įtaką patvirtina ir Institucijos veiksmai, nukeliant UAB „KS“ tikrinimą (b. l. 24).

Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 11 d.) darbdaviui atstovaujančio asmens žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais privalomai tikrina Valstybinė darbo inspekcija Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosiuose nuostatuose nustatyta tvarka prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas. Spręstina, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytos darbdaviams atstovaujančių asmenų pareigos pasitikrinti žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, tačiau vertintina ir tai kad Darbo kodeksas (toliau – DK) bei kiti teisės aktai suteikia bendrovės vadovui teisę perduoti savo įgaliojimus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje kitam įgaliotam asmeniui. Pagal minėto DK 21 straipsnio 5 dalį – Darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Taigi, darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-74-222/2015 pasisakė, kad negalima reikalavimo pasitikrinti žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities taikyti tik darbdaviui (darbdaviui atstovaujančiam asmeniui) asmeniškai.

ANK 505 straipsnyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė asmeniui atsiranda už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Remiantis byloje surinktais įrodymais konstatuotina, kad administracinio nusižengimo protokole Y. K. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal ANK 505 straipsnį. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo protokole išdėstyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika yra įrodyta dėl to, kad patikrinimo metu UAB „KS“ vadovas Y. K. nebuvo atestuotas pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, taip pat įmonėje nebuvo paskirtas darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai, už padarytą administracinį nusižengimą, Y. K. veiksmai iš ANK 505 straipsnio perkvalifikuotini į ANK 96 straipsnio 2 dalį (ANK 635 straipsnio 3 dalis).

Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Y. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat aktyviai bendradarbiavo šalinant nustatyto pažeidimo pasekmes (ANK 35 straipsnio 1dalies 1 punktas, 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). Bylos duomenimis Y. K. nėra baustas, neturi galiojančių nuobaudų, neteistas, dirba. Įvertinus nurodytas aplinkybes, siekiant ANK 22 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų, t. y. nubausti ir atgrasyti administracinius nusižengimus padariusį asmenį nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, Y. K. skirtina ANK 96 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyto dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22, 25, 32, straipsniais, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu ir 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Y. K. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalyje ir skirti 240 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimties eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per bet kuriuos Alytaus apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Leonora JakubauskienėPapildoma informacija:paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o nutarimą apskundus – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor Bank“, AB, banko kodas 40100, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440, LT32 7180 0000 0014 1038 AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, LT12 2140 0300 0268 UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant ROIK Nr. 20123121855.Pažymėtina, kad mokant baudą įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose ar jų tarpininkų padaliniuose, jog gauta įmoka būtų laiku įskaityta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, ją reikia sumokėti ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki mokėjimo termino pabaigos.Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytą terminą, bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas. Jei baudą priverstinai išieškos antstolis, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teks sumokėti ne tik baudą, bet atlyginti ir vykdymo išlaidas.Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.