Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „Ž.g.“ direktoriumi, praeityje 3 kartus teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, šiuo metu faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: jis 2016 m. rugsėjo 28 d., apie 18.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia pastūmė buvusią žmoną D. T., su kuria, nors ir išsiskyręs, gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, dėl ko ji atsitrenkė į sieną, o po to kelis kartus ranka trenkė jai į galvą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais M. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Nors ikiteisminiame tyrime kaltinamasis M. T. kaltu prisipažino iš dalies, nurodė pastūmęs buvusią žmoną į sieną, tačiau neigė sudavęs jai į galvą (b. l. 26-28), apklausiamas teisiamajame posėdyje išreiškė pilną kaltės pripažinimą ir patvirtino visas kaltinime nurodytas aplinkybes. Kaltinime nurodytu laiku grįžo namo, nusiprausė ir atėjo į virtuvę. Joje buvo nukentėjusioji ir kaimynė R. G., kurios abi gėrė kavą. Jis atsisėdo prie stalo, paėmė arbūzą ir atpjovęs jį padavė peiliu sūnui, kuris buvo kiek toliau (sūnus yra bendras jo ir nukentėjusiosios vaikas). Netrukus kaimynė pasakė, kad taip maitinti vaiko negalima. Jis vaikui peiliu padavė dar gabalėlį arbūzo, tačiau tuomet jau D. T. davė analogišką pastabą. Vaikas viską girdėjo ir daugiau iš jo arbūzo neėmė, todėl jis (kaltinamasis) susinervino ir supyko, dėl ko metė peilį į kriauklę, šalia kurios tuo metu stovėjo D. T.. Jis į ją tikrai nesitaikė, tiesiog numetė peilį, pasakydamas, kad jei vaikas nevalgo arbūzo, tai jo nevalgys niekas. Tuomet jis nuėjo prie kriauklės nusiplauti rankas ir, būdamas susierzinęs, tyčia pastūmė žmoną į sieną. Buvo labai įsikarščiavęs, nervingas, todėl neneigia, kad galėjo suduoti žmonai į galvą. Tų aplinkybių jis gerai neatsimena, tačiau pilnai pripažįsta kaltinimą, neneigia atlikęs visus nurodytus veiksmus. Dėl savo poelgio gailisi, supranta pasielgęs netinkamai ir sukėlęs buvusiai sutuoktinei fizinį skausmą. Su D. T. gyvena kartu, veda bendrą ūkį, augina sūnų (taip pat turi ir dar vieną), yra šeima. Po įvykio nukentėjusiosios atsiprašė, nori toliau gyventi kartu, daugiau taip nebesielgs.

Apklausiama teisme nukentėjusioji D. T. parodė, kad 2016-09-28, vakare, kartu su kaimyne R. G. namuose gėrė kavą. Jos buvęs sutuoktinis M. T. taip pat atėjo į virtuvę, paėmė arbūzą, kurį pjaustė ir nuo peilio maitino jų sūnų. Kaimynė davė pastabą, kad taip duoti arbūzo negalima, po to pastabą padarė ir ji (nukentėjusioji). Vaikas nustojo valgyti, o M. T. labai supyko ir metė į kriauklę, prie kurios tuo metu stovėjo ji, peilį, pastarasis net skilo pusiau. Tuomet buvęs sutuoktinis atsistojo ir taip pat atėjo prie kriauklės, pastūmė ją, dėl ko ji atsitrenkė į šalia buvusią sieną. Po to jis ranka trenkė jai į galvą. Smūgis nebuvo stiprus (sudavė ne iš jėgos), negali pasakyti, kiek kartų, jai atrodo, kad vieną. Nors smūgis ir nebuvo stiprus, sužalojimų nepadaryta, tačiau vėliau galvą šiek tiek skaudėjo. Kaimynė atsistojo eiti ir pradėjo pirma eiti iš buto, ji su vaiku paskui, išėjus į laiptinę kaltinamasis juos pasivijo ir liepė jai kartu su vaiku grįžti atgal namo. Po įvykio kaltinamasis jos atsiprašė, nupirko gėlių, ji jam atleido. M. T. alkoholio nevartoja, tačiau yra ūmaus būdo, nemoka valdyti pykčio, anksčiau smurto atvejų nebuvo. Sutinka su juo taikytis, ar ateityje abu toliau gyvens kartu, nežino, abejoja, tokį klausimą kol kas palieka atvirą. Kaltinamasis yra jos buvęs sutuoktinis, santuoką nutraukė seniai, tačiau po 5 metų vėl susiėjo kartu, gimė antras sūnus, įvykio metu su M. T. gyveno kaip šeima. Dėl teisme gauto pareiškimo, kuriame nukentėjusioji nurodė atsisakanti savo ikiteisminiame tyrime duotų parodymų (b. l. 84), nukentėjusioji parodė kad tokį pareiškimą ji iš tiesų pasirašė, tačiau jis surašytas ne jos iniciatyva, o kaltinamojo. Pastarasis atvyko į jos tėvo laidotuves, prašė pasirašyti minėtą pareiškimą, ji nenorėjo su juo aiškintis ir pasirašė. Nepaisant jos parašo, ji pareiškimo turinio netvirtina, ikiteisminiame tyrime duotų parodymų neatsisako, ir anksčiau apklausta, ir duodama parodymus parodė taip, kaip viskas vyko.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. T. nurodė analogiškas aplinkybes, jos parodymai užfiksuoti (b. l. 11-12).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja R. G. parodė gyvenanti kaimynystėje, apie 6 metus pažįsta T. šeimą, bendrauja artimai. 2016-09-28, apie 18.00 val. atėjo į svečius pas D. T., namuose taip pat buvo mažametis kaimynės vaikas Mantas. Maždaug po 30 min. į namus sugrįžo buvęs kaimynės vyras M. T.. Nors jie išsiskyrę, tačiau gyvena kartu. M. T. pradėjo virtuvėje maitinti vaiką arbūzu nuo didžiulio peilio. Ji davė jam pastabą, kad tai yra pavojinga. Jis jai nieko neatsakė ir toliau maitino vaiką nuo peilio. Tada Diana pasakė, kad tuoj paduos lėkštutę, kad vaikas galėtų normaliai valgyti. M. T. staiga tapo labai agresyvus ir atrėžė, kad jis visą gyvenimą taip maitina vaiką. Diana ramiu tonu pasakė, kad tai yra pavojinga. Tada M. T. atsisukęs metė peilį tiesiai į Dianą, tačiau nepataikė. Po to jis metė ir didelį arbūzo gabalą, tačiau vėl nepataikė. Po to jis pašoko nuo kėdės ir puolė Dianą grūsti į kampą bei talžyti rankos delnu per galvą, sudavė ne mažiau kaip 3 kartus, tačiau tikslaus smūgių skaičiaus ji pasakyti negali. Tuo metu Diana buvo užsidengusi galvą, vaikas atsistojo tarp jų, taip gindamas Dianą. Tada M. T. vaiką nustūmė ir toliau purtė Dianą. Ji liepė Dianai imti vaiką ir eiti pas ją. Jos su vaiku išbėgo į laiptinę, tačiau prie jos buto durų M. T. jas pasivijo. Jis čiupo vaiką ir Dianą už rankų bei nusitempė atgal į butą. Diana jai gestais parodė skambinti policijai, ką ji nedelsiant ir padarė (b. l. 17–19).

2016-09-28 tarnybiniame pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2016-09-28, apie 18 val., adresu Visorių g. 12-33, Vilniuje M. T. (blaivus) sudavė buvusiai žmonai D. T. smūgį į galvą bei pastūmė, dėl ko nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą (b. l. 14).

Bendrosios pagalbos centro pranešime nurodyta, kad 2016-09-28, 18.48 val., R. G. pranešė, jog (duomenys neskelbtini), vyras bėgioja su peiliu ir muša žmoną, namuose yra vaikas (b. l. 8). Skambutis į BPC yra užfiksuotas garso įraše (b. l. 83).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, turi pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog M. T. konflikto metu tyčia pastūmė savo buvusią sutuoktinę į sieną, dėl ko nukentėjusioji į ją atsitrenkė, o vėliau ranka sudavė jai į galvą, tokiu būdu sukeldamas D. T. fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltė yra įrodyta jo paties teisiamajame posėdyje duotais parodymais, taip pat nuosekliais nukentėjusiosios D. T., liudytojos R. G. parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, Bendrosios pagalbos centrui adresuotu pranešimu, garso įrašu. Apklausta nukentėjusioji negalėjo tiksliai įvardinti, kiek smūgių į galvą jai buvo suduota, teigė pajutusi vieną. Tuo tarpu liudytoja R. G. parodė, jog smūgių buvo suduota ne mažiau kaip trys, tikslaus skaičiaus pasakyti taip pat negalėjo, dėl ko kaltinime kaip tik ir buvo inkriminuotas konkrečiai nenustatytas smūgių skaičius. Teisme kaltinamasis tokių aplinkybių neneigė, su kaltinimu sutiko (tokiu būdu teismui nebuvo būtinumo dar kartą apklausti minėtą liudytoją), dėl ko laikytina, jog kaltinime pagrįstai inkriminuota, jog kaltinamasis sudavė konkrečiai nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajai į galvą. Kaltinamojo nusikalstama veika yra baigta, nusikalstami veiksmai atlikti veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia. Veika kvalifikuota teisingai, t. y. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, jog nepaisant to, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios santuoka yra seniai nutraukta, tačiau tiek iš kaltinamojo M. T., tiek iš nukentėjusiosios D. T. parodymų matyti, kad pastarieji nagrinėjamos nusikalstamos veikos metu gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, augina mažametį sūnų, dėl ko nekyla abejonių, jog nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį.

Kaltinamojo M. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis M. T. nurodė, jog nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusioji D. T. patvirtino sutinkant taikytis, prašė kaltinamajam bylą nutraukti.

BK 38 straipsnyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, pagal kurias asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. T. įvykdė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis savo kaltę pilnai pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė, bylos nagrinėjimo metu tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji nurodė norintys susitaikyti. Žala nepadaryta, nukentėjusioji D. T. civilinio ieškinio nereiškė. Teismas taip pat neturi pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje darys nusikalstamas veikas. Pabrėžtina, kad M. T. anksčiau už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas baudžiamojon atsakomybėn trauktas nebuvo, nors praeityje kelis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, tačiau teistumas išnykęs, dėl ko kaltinamasis juridine prasme laikytinas neteistu. Pagrindo manyti, kad pastarasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, nėra. Tokiu būdu konstatuotina esant visas sąlygas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

BK IX skyriaus nuostatose numatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiosios parodymus, manytina esant tikslinga paskirti M. T. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, taip pat paskirti 18 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

M. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 29-32), naikintinos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos nesant pagrindo tolimesniam jų taikymui.

Kompaktinis diskas su garso įrašu (b. l. 83) paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsniu, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

M. T. (M. T.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktais, 71 straipsniu, 72² straipsniu, M. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemones - dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose bei 18 MGL (677,88 eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nustatyti 4 (keturių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo baudžiamojo poveikio priemonėms įvykdyti.

M. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Kompaktinį diską su garso įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat, kad jam per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.