Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant atsakovo atstovui A. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. (D. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2017-04-04 sprendimą „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui D. P., panaikinimo“ Nr. (15/5-4) 11U- 367 (00412); priteisti jo naudai iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad ketindamas užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, būdamas (duomenys neskelbtini) dalyvis, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau - Migracijos valdyba) 2016-06-23 pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi). Kartu su prašymu pateikė galiojantį kelionės dokumentą, (duomenys neskelbtini) įstatus, akcijų pasirašymo sutartį, akcininkų sąrašą, įmonės balansą, dokumentus apie įmonės vykdomą veiklą, trijų įmonės darbuotojų, LR piliečių, darbo sutartis, dokumentus, patvirtinančius turimas pragyvenimo lėšas ir gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje, ir kitus būtinus dokumentus. Išnagrinėjęs prašymą, Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2016-07-21 priėmė sprendimą pakeisti jo turėtą leidimą laikinai gyventi. Tuo pagrindu Migracijos valdyba 2016-07-24 išdavė jam naują leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2018-07-24. Tačiau patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VSDFV) informacinės sistemos duomenis, Migracijos departamentas nustatė, kad nuo 2016-07-15 (duomenys neskelbtini) nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, (duomenys neskelbtini) skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui siekia (duomenys neskelbtini) Eur. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas nebeatitinka leidimo laikinai gyventi keitimo sąlygų, nes su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė fiktyvius dokumentus, siekdamas tik formaliai atitikti sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti, todėl 2017-04-04 priėmė sprendimą Nr. (15/5-4) 11U-367 (00412) (toliau – ginčijamas sprendimas) panaikinti leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėjas neginčija Migracijos departamento ginčijamame sprendime nurodytų faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis atsakovas padarė išvadą, kad nuo 2016-07-15 (duomenys neskelbtini) nebuvo ne mažiau kaip trijų visą darbo dieną dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, tačiau mano, kad atsakovas privalėjo atsižvelgti į tai, jog, nors (duomenys neskelbtini) veikė nuostolingai bei patyrė finansinių sunkumų, jis, būdamas (duomenys neskelbtini) dalyvis, vis vien stengėsi bei ėmėsi visų būtinų ir įmanomų priemonių, jog įmonėje būtų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose dirbtų trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai bei jog šiems darbuotojams būtų mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis. Šias pastangas, anot pareiškėjo, patvirtina ir Migracijos departamento nurodyti VSDFV informacinės sistemos duomenys. Nurodo, kad įmonėje buvo nuolatinė darbuotojų kaita, atleistus darbuotojus buvo stengtasi kuo skubiau pakeisti kitais. Nuo 2017-01-31 (duomenys neskelbtini) nebuvo dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kadangi prieš tai dirbę darbuotojai buvo laikinai atleisti pačių jų prašymų, o surasti pakaitinius darbuotojus, kurie galėtų pakeisti laikinai atleistus, buvo sudėtinga, nes Lietuvos darbo rinkoje trūksta kvalifikuotų automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimų srities specialistų, o (duomenys neskelbtini) neturi finansinių galimybių mokėti didesnio darbo užmokesčio nei minimalus mėnesinis darbo užmokestis, todėl negali lengvai jų pasamdyti.

Aukščiau nurodytos aplinkybės, pasak pareiškėjo, rodo, jog jis ėmėsi visų aktyvių bei būtinų veiksmų, turėdamas tikslą susieti visus savo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, tačiau jam nepavyko atitikti nustatytų reikalavimų dėl aukščiau nurodytų objektyvių priežasčių. Be to, jis aktyviai veikė ne tik prieš kreipimąsi dėl laikino leidimo gyventi pakeitimo, bet ir po to. Dėl to atsakovo išvadas, jog kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbą šioje bendrovėje ir, kad jis tik formaliai stengėsi atitikti įstatymo nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti, laiko nepagrįstomis (b. l. 1-3).

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 20-23). Nurodo, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė gyvenimiškos realybės ir faktinės situacijos neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis ketina gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą (duomenys neskelbtini) Remiantis VSDFV informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) visą darbo laiką nedirba trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, o pati įmonė nevykdo savo mokestinių įsipareigojimų Lietuvos Respublikai. Nurodytų aplinkybių Migracijos departamentui visiškai pakako konstatuoti Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 35 str. 1 d. 2 p. nurodytų aplinkybių buvimą, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą, neatitinka tikrovės ir, kad (duomenys neskelbtini) neatitinka Įstatymo 45 str. 1 d. 1 p. nuostatų. Atsakovas taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3329-662/2017, kurioje yra pažymėta, kad tais atvejais, kai bendrovėje faktiškai pradeda dirbti mažiau negu trys darbuotojai, kaip to reikalauja Įstatymas, bendrovė nuo pirmojo darbuotojo atleidimo dienos nebeatitinka Įstatymo 45 str. 1 d. 1 p. reikalavimų, ir Migracijos departamentas tokiais atvejais pagrįstai nusprendžia panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėjo teiginius dėl to, kad neatmetama galimybė, jog ateityje bendrovėje pavyks įdarbinti tris darbuotojus, atsakovo manymu, nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėjo, kad visą panaikinto leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį nebuvo įdarbintas būtinas darbuotojų skaičius, šis laikotarpis truko ne keletą dienų, o beveik 10 mėnesių, todėl skundo teiginius dėl darbuotojų paieškos vertina kritiškai. Pabrėžė, kad Įstatymo 45 straipsnio reikalavimai yra imperatyvūs ir privalomi pareiškėjui. Be to, įvertinus laikotarpio, kurį pareiškėjas neatitinka šių reikalavimų, trukmę (10 mėnesių), mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka ir teisingumo bei protingumo principus.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas skundą prašė atmesti remiantis atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2017-04-04 sprendimo Nr. (15/5-4)11U-367(00412), kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotas (duomenys neskelbtini) piliečiui D. P., teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2016-06-23 kreipėsi į Migracijos valdybą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 40 str. 1 d. 5 p. ir 45 str. 1 d. 1 p. ( b. l. 24-32)).

Migracijos departamento Imigracijos skyrius, nenustatęs Įstatymo 35 str. 1 d. nurodytų pagrindų, vadovaudamasis Įstatymo 40 str. 1 d. 5 p., 45 str. 1 d. 1 p., 2016-07-21 priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Migracijos valdyba 2016 07-24 išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2018-07-24 (b. l. 128).

Migracijos departamento Kontrolės skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 50 str. 1 d. 2 ir 7 p., 2017-04-04 priėmė sprendimą Nr. (15/5-4)11U-367(00412) panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (b. l. 139-141). Kaip matyti iš Migracijos departamento sprendimo, atsakovas leidimą laikinai gyventi pareiškėjui panaikino tuo pagrindu, jog paaiškėjo, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje pagrindai ir, kad (duomenys neskelbtini) kurios dalyvis yra D. P., neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, kadangi šioje bendrovėje nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, o užsienietis kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie (duomenys neskelbtini) veiklą ir jos darbuotojus ir (duomenys neskelbtini) pagrindinis atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas buvo kitoks, nei oficialiai deklaruota, t. y. užsienietis teisėtos veiklos pagrindu siekė gauti leidimą laikinai gyventi, o ne užsiimti realia teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Tokią išvadą Migracijos departamentas padarė vadovaudamasis VSDFV informacinės sistemos duomenimis, pagal kuriuos nustatė, kad nuo 2016-07-15 (duomenys neskelbtini) nebuvo nemažiau kaip trijų visą darbo dieną dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Migracijos departamentas skundžiamame sprendime nurodė, kad trys Lietuvos Respublikos piliečiai buvo įdarbinti 2016-06-22, t. y. prieš šios bendrovės dalyviams kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi, kurį išdavus visi trys darbuotojai 2016-08-01 - 2016-08-04 buvo atleisti (dviem iš jų nuo 2016-07-15 iki atleidimo dienos buvo įformintas nedraudiminis įvykis). Iki 2016-10-04 šioje bendrovėje dirbo du Lietuvos Respublikos piliečiai, ir tik vienam iš jų buvo mokamas minimalus darbo užmokestis. 2016-10-04 ir 2016-11-07 bendrovėje buvo įdarbinti dar keturi Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau tik vienam iš jų buvo mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis.

Migracijos departamento sprendime nurodytų faktinių aplinkybių dėl darbuotojų skaičiaus ir jų gaunamo darbo užmokesčio dydžio pareiškėjas iš esmės neginčija ir jas pripažįsta, tačiau kategoriškai nesutinka su tuo, kad (duomenys neskelbtini) jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas nebuvo užsiimti realia teisėta veikla Lietuvos Respublikoje ir, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad <...> įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. O to paties straipsnio 14 punkte nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų kurios buvo nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu.

Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas, jeigu jis užsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla. Užsienietis, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje suprantamas, kaip dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (2014-12-09 įstatymo Nr. XII-1396 redakcija, galiojusi nuo 2015 03 01 (TAR, 2014, Nr.2014-19923)).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. P. yra (duomenys neskelbtini) akcininkas, jam priklauso 560 vnt. paprastųjų nematerialiųjų vardinių šios bendrovės akcijų, kurių vienos nominali vertė – 25 Eur (b. l. 56-57, 106). Bendrovės veiklos pobūdis – su gamyba, prekyba ir paslaugų teikimu susijusi veikla (b. l .43-51, 53-56). Bendrovės veiklai patvirtinti pareiškėjas kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė 2015 m. mokestinio laikotarpio Metinę pelno mokesčio deklaraciją (b. l. 58-60), 2016-05-31 balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą (b. l. 61-62), Didžiosios knygos operacijų sąrašą, sąskaitas-faktūras ir pinigų priėmimo kvitus už atlikti automobilių remonto, dažymo darbus (b. l. 82-105). Taip pat buvo pateiktos (duomenys neskelbtini) su darbuotojais sudarytos darbo sutartys, patvirtinančios, kad 2016-05-02 ir 2016-06-22 bendrovėje buvo įdarbinti trys Lietuvos Respublikos piliečiai (b. l. 107-113). Šios darbo sutartys buvo įvertintos Migracijos departamentui nagrinėjant pareiškėjo 2016-04-23 pateiktą prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat buvo įvertinti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie apdraustuosius (b. l. 119, 127). Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad pareiškėjas gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 129). Apie jo turimas pragyvenimo lėšas patvirtina (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašas (b. l. 115).

Pabrėžtina, kad vien formalus Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (lot. – savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui. Įstatymo 50 str. 1 d. 7 p. yra įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad įmonė, kurios dalyvis yra užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 str. 1 d. 1 p. (Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) nustatytų reikalavimų, kad įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

Migracijos departamento Kontrolės skyrius, remdamasis VSDFV informacinės sistemos duomenimis nustatė, kad visi trys (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kurie buvo įdarbinti įmonėje 2016-05-02 ir 2016-06-22, t. y. iki pareiškėjui pateikiant prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi (2016-06-23), 2016-08-01 - 2016-08-04 buvo atleisti, o dviem nuo 2016-07-15 iki atleidimo buvo įformintas nedraudiminis laikotarpis (b. l. 135). Iki 2016-10-04 šioje bendrovėje dirbo du Lietuvos Respublikos piliečiai, ir tik vienam iš jų buvo mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis. (duomenys neskelbtini) 2016-10-04 ir 2016-11-07 buvo įdarbinti dar keturi Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau tik vienam iš jų buvo mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis. Tuo pagrindu padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2016-07-15 nebeatitiko Įstatymo 45 str. 1 d. 1 p. (Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) nustatyto reikalavimo, kad joje turi dirbti ne mažiau kaip trys darbuotojai Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

Kaip minėta, pareiškėjas pripažįsta šias aplinkybes, tačiau nurodo, kad jis kiek įmanydamas stengėsi atitikti Įstatymo reikalavimus, t. y. siekė, kad (duomenys neskelbtini) būtų įdarbintas reikiamas skaičius darbuotojų, tačiau dėl to, kad yra sunku rasti reikiamų specialistų už minimalų atlyginimą, šio Įstatymo 45 str. 1 d. 1 p. reikalavimo buvo nesilaikyta.

Iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, kad šioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvos, o norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad įmonė atitiktų šių reikalavimų (sąlygų) visumą. Įstatymas jokių šios normos taikymo išimčių nenumato, ji yra imperatyvi. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti pareiškėjo skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, turėjo atsižvelgti į pareiškėjo pastangas atitikti Įstatymo reikalavimus.

Be to, iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad trys Lietuvos Respublikos piliečiai buvo įdarbinti 2016-06-22, t. y. prieš šios bendrovės dalyviams kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi, kurį išdavus visi trys darbuotojai 2016-08-01–2016-08-04 buvo atleisti. (duomenys neskelbtini) jau 10 mėnesių nedirba Įstatymo nustatytas skaičius Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Šiuo metu bendrovė yra skolinga Sodros biudžetui (b. l. 136). Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių apie jo ilgalaikius socialinius ryšius su Lietuvos Respublika, nenurodė, kokia veikla užsiima Lietuvos Respublikoje, kaip prisideda prie (duomenys neskelbtini) veiklos rezultatų. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, nebuvo pakankamai sąžiningas ir siekė tik formaliai atitikti Įstatymo sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Todėl, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, remdamasis Įstatymo 50 str. 1 d. 2 ir 7 p., pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, jog Migracijos departamento 2017-04-04 sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Atmetus pareiškėjo skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas dėl minėtų išlaidų priteisimo netenkintinas (ABTĮ 40 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. P. (D. P.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.