Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjams L. Č. ir O. Č. bei pareiškėjų atstovei advokatei Zojai Kastėnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų L. Č. ir O. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje J. T. ir V. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Būnant santuokoje su kita moterimi, 2008-06-09 A. T. nusipirko 62/100 dalis buto bei pagal nekilnojamojo daikto dovanojimo sandorį įgijo 1/17 dalį sandėlio, priklausančio minėtam butui, adresu (duomenys neskelbtini), o 2015-05-07 nupirko kitas likusias 38/100 dalis buto. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu A. T. santuoka su buvusia sutuoktine buvo nutraukta jo iniciatyva ir visas santuokoje įgytas nekilnojamas turtas atiteko jam asmeninės nuosavybės teise.

Po netikėtos A. T. mirties (duomenys neskelbtini) jo kūnas buvo atgabentas į Lietuvą. Pareiškėjai nedelsiant kreipėsi į medicinos specialistą P. P., kuris yra Lietuvos Respublikos Teismo ekspertų sąraše, atlikti A. T. ir jo vaikų biologinių mėginių tyrimą (DNR) tikslu nustatyti ar A. T. yra O. Č. ir L. Č. biologinis tėvas.

Pareiškėjas O. Č. sulaukęs pilnametystės pats į teismą dėl tėvystės nustatymo nesikreipė, nes neturi jokių teisinių žinių, dėl savo neišprusimo ir neraštingumo jis mokyklos nelankė, neišmoko nei skaityti, nei rašyti. Dėl sveikatos problemų jam nustatytas neįgalumas. Apie tai, kad jo gimimo dokumentuose tėvas neįrašytas, jis sužinojo tik po tėvo mirties. O motina L. Č., būdama įstatyminė atstovė ir gindama nepilnametės dukros L. interesus, kreipiasi į teismą dėl tėvystės nustatymo A. T. nepilnametės dukters atžvilgiu.

Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T. yra abiejų pareiškėjos vaikų biologinis tėvas, pareiškėjai prašo pratęsti praleistą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, nes terminas dėl kreipimosi į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo praleistas ne dėl pareiškėjų priklausančios priežasties, o dėl teisminio bylos nagrinėjimo. Proceso koncentracijos užtikrinimo bei ekonomiškumo principų įgyvendinimo tikslais nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja prašo išduoti leidimą priimti palikimą nepilnametės dukros L. Č. vardu.

Pareiškėjai teismo posėdžio metu patvirtino pareiškime nurodytas faktines aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Teismas nustatė tokias reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: pareiškėjas O. Č. ir L. Č. yra pareiškėjos L. Č. vaikai (failas 1, 13-16 l.). Abiejų vaikų gimimo metu L. Č. nebuvo sudariusi santuokos, todėl duomenys apie jų tėvą civilinės metrikacijos aktuose neįrašyti. Abiejų vaikų tėvystė pripažinta ar nustatyta nebuvo.

Iš pareiškėjų, suinteresuotų asmenų, liudytojų parodymų ir fotografijų teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja L. Č. ir A. T. pradėjo gyventi kartu iki pareiškėjo O. Č. ir L. Č. gimimo. L. Č. jokių artimų santykių su kitais asmenimis neturėjo, gyveno kartu tik su A. T. Tiek pati pareiškėja, tiek aplinkiniai asmenys laikė juos pora. A. T. mirė (duomenys neskelbtini) (failas 1, 19 l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalis nurodo, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CPK 391 straipsnio 1 dalis nurodo, kad jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka.

Teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes, laiko, kad jos patikimai patvirtina nuolatinio ir pastovaus pobūdžio santykius tarp pareiškėjos ir A. T., tiek iki pareiškėjo O. Č. ir L. Č. gimimo, tiek ir po jų gimimo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad L. Č. (duomenys neskelbtini) metus, kurie apėmė laiką iki vaikų gimimo ir po jų gimimo A. T. mirties (duomenys neskelbtini), gyveno su juo kaip šeima, jis pripažino abu savo vaikus, jais rūpinosi, prižiūrėjo, išlaikė. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino pareiškėjai, liudytojai Z. T. (suinteresuoto asmens J. T. sutuoktinė), J. G. (kaimynė), V. Z. (kaimynas), apklausta nepilnametė L. Č. A. T. niekada nėra neigęs savo tėvystės vaikų atžvilgiu, o A. T. artimi giminės, suinteresuoti asmenys J. T. ir V. T. pareiškėją O. Č. ir L. Č. visada vertino kaip A. T. vaikus. Iš 2024-04-25 teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad A. T. yra biologinis O. Č. ir L. Č. tėvas su tikimybe 99,99999997 proc.

Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.

Byloje nesant kitokių įrodymų, kurie keltų abejones dėl nustatytų aplinkybių, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomų nustatyti juridinių faktų pagrįstumo. Nustačius prašomą nustatytą faktą, o O. Č. ir L. Č. tėvui jau esant mirusiam, prašomas nustatyti faktas pareiškėjams sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikšmę turintis faktas. Įvertinus nustatytas aplinkybes pareiškėjų reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pareiškėjai pareiškimu prašo pratęsti praleistą 3 mėnesių terminą palikimui priimti.

Teismas spręsdamas šį prašymą pažymi, kad teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami (CPK 77 straipsnis), tuo tarpu asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad palikimą įpėdinis turi priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šį terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Nustačius juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas O. Č. ir nepilnametė L. Č. yra palikėjo A. T., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai, jie yra vieninteliai pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, kitų vaikų palikėjas neturėjo (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikėjas testamento nebuvo sudaręs (failas 1, 42 l.). Paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Pareiškėjai nurodo, kad terminą mirusiojo palikimui priimti praleido dėl teisminio bylos nagrinėjimo. Kaip aukščiau minėta, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą palikimui priimti terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina ir tai, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Teismas, spręsdamas, ar remiantis šios bylos aplinkybėmis yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, atsižvelgia į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjų argumentus dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių bei tai, jog terminas praleistas nežymiai, pareiškėjai nedelsdami, po palikėjo mirties kreipėsi į teismą – 2024 m. gegužės 29 d., prašydami pratęsti terminą palikimui priimti, t. y. pareiškėjų veiksmuose teismas neįžvelgia aplaidumo, sąmoningo vilkinimo palikimui priimti.

Teismas, įvertinęs, kad paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, suinteresuoti asmenys iš esmės neprieštarauja prašomo termino atnaujinimui, ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl kitų asmenų teisės ir viešasis interesas nebus pažeisti, sprendžia, jog byloje nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis turi būti atnaujintas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad nepilnametė L. Č. yra mirusio A. T. duktė, t. y. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą paveldint palikėjo turtą, turi būti sprendžiamas klausimas ar palikimo priėmimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Dabar galiojančio Civilinio kodekso 3.188 straipsnio redakcija nurodo, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Tai suponuotų teismo pareigą spręsti dėl prašomo leidimo išdavimo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į minėto straipsnio penktosios dalies reguliavimą, kurioje nurodoma, kad išankstinio teismo leidimo sudaryti šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytus sandorius nereikalaujama, kai sandoris sudaromas notarine forma. Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga.

Nors palikimo priėmimas gali būti vertinamas kaip savarankiškas sandoris, jis iš esmės yra palikimo priėmimo procedūros, kuria priimamas palikimas ir perimamas mirusiojo turtas, dalis. Procedūra baigiama notarinės formos paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu. Teismas, aiškindamas nurodytą teisės normą, daro išvadą, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įstatymo leidėjas būtent notarui suteikė iki tol teismo turėtą kompetenciją įvertinti, ar vienašalis sandoris (palikimo priėmimas/atsisakymas jį priimti nepilnamečio vaiko vardu) nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, todėl teismas šioje dalyje pareiškimą atmeta, konstatuodamas, kad leidimo vertinimas yra notaro kompetencija.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5.57 straipsnio 1 dalimi, CPK 259 – 270, 442 – 448, 577 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjų L. Č. ir O. Č. pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris mirė (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris mirė (duomenys neskelbtini).

Atnaujinti pareiškėjams L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po jų tėvo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, kuris mirė (duomenys neskelbtini), priimti.

Prašymą leisti pareiškėjai L. Č. nepilnametės dukters L. Č. vardu priimti palikimą, atsiradusį po tėvo A. T. mirties, atmesti, konstatavus, kad šio klausimo sprendimas yra paveldėjimo bylą tvarkančio notaro kompetencija.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją išsiųsti Civilinės metrikacijos įstaigai.