Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjui R. S., atsakovo atstovei Julijai Lukšai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. S. atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose.

2007-12-27 14:30 val. R. S. buvo etapu atvežtas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą iš Marijampolės pataisos namų.

2008-01-03 R. S. buvo etapuotas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Kauno tardymo izoliatorių.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad per jo buvimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime laiką jam buvo sudarytos blogos sąlygos, su juo buvo netinkamai elgiamasi, žeminamas jo orumas, todėl prašo iš priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 125 000 litų patirtai moralinei žalai atlyginti.

Skunde ir teismo posėdyje nurodė šias aplinkybes, dėl kurių jo manymu, jam kilo žala:

2007-12-27 14:30 val. atvykus į tardymo izoliatorių-kalėjimą jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi, 2007-12-29 prausiantis duše sudrėko jo drabužiai;2007-12-27 14:30 val. atvykęs į tardymo izoliatorių-kalėjimą negavo pietų, taip pat negavo sauso davinio;2007-12-27 ir 2007-12-28 jam nebuvo išduotas užvalkalas antklodei, nebuvo išduotos higienos priemonės (tualetinis popierius);laikymo sąlygos karantino kameroje Nr. 118, kurioje jis buvo laikomas nuo 2007-12-27 iki 2007-12-28, ir kameroje 314, kurioje jis buvo laikomas nuo 2007-12-28 iki 2008-01-03, buvo labai prastos – šalta, nešvaru, netvarkinga;buvimo Lukiškių TI-K metu jam nebuvo išduoti laikraščiai;2007-12-28 jam būnant karantino kameroje Nr. 118, nebuvo pasiūlyta pasivaikščioti.

Teismo išvados.

Dėl galimybės pasinaudoti pirtimi ir dušo patalpų įrengimo.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad 2007-12-27 apie 14:30 val. jam etapu atvykus į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą iš Marijampolės pataisos namų, jis buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą, jam buvo atlikta krata ir jis buvo nuvestas į I-o korpuso karantino patalpas. Prieš patalpinant į karantino patalpas jis buvo nuvestas į ūkio sandėlį, kur atsakovo pareigūnas jam pasakė, kad nėra šilto vandens, tik šaltas ir liepė pasirašyti į žurnalą, kad atsisako dušo. Jis pasirašė žurnale prie atžymos, kad atsisako dušo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001-09-07 įsakymu Nr. 178 patvirtintų Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklių) XXII skyriaus 208 punkte numatyta, kad prižiūrėtojai pasiūlo naujai atvykusiems kalinamiesiems išsimaudyti pirtyje.

Liudytojas R. J. teismo posėdyje parodė, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir 2007-12-28 atvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą. Jam atvykus pareigūnai paklausė ar jis eis į dušą ir įspėjo, kad jame yra tik šaltas vanduo. Jis maudytis atsisakė ir pasirašė.

Kaip matyti iš atsakovo pateikto nuteistųjų (suimtųjų) išvedimo į pirtį žurnalo (b. l. 59-60), 2007-12-27 atvykusieji kalinamieji M. K. ir R. D. pasinaudojo galimybe nueiti į pirtį. Tuo tarpu kiti nuteistieji šios galimybės atsisakė ir tai patvirtino savo parašais. Minėtame žurnale yra užfiksuotas ir pareiškėjo atsisakymas pasinaudoti pirtimi, kuris patvirtintas jo parašu. Duomenų, kad pareiškėjas buvo prievarta verčiamas pasirašyti nėra, be to ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jį kas būtų vertęs pasirašinėti nuteistųjų išvedimo į pirtį žurnale. Liudytojo R. J. parodymus teismas vertina kritiškai, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo trečiame korpuse esančiose patalpose, skirtose nuteistiesiems ir tardomiesiems praustis, persirengimo patalpos yra visiškai neatskirtos nuo dušinių, dėl to, jam naudojantis dušu, sudrėko drabužiai. Kaip matyti iš atsakovo pateiktos pažymos (b. l. 63) bei schemos (b. l. 64) patalpos, pažymėtos Nr. 1-9, 1-12 ir 1-19 (persirengimui skirtos patalpos) ir kabinos Nr. 1-6, 1-7, 1-8; 1-13, 1-14, 1-15; 1-16, 1-17,1-18 (dušinės) yra atskirtos vien nuo kitos. Persirengimo patalpose yra suoliukai ir ant sienų pritvirtinti kabikliai. Prie kiekvienos dušo kabinos yra izoliuotos nuo dušo patalpos, skirtos kalinamųjų drabužiams. Be to, maudimosi patalpose yra sumontuota ištraukiamoji ventiliacija. Šios nustatytos aplinkybės, leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo dušo patalpų įrengimo nepagrįsti. Be to, teismo manymu, pats pareiškėjas turi elgtis apdairiai, pagal situaciją, naudodamasis dušu susidėti rūbus taip, kad ant jų nepakliūtų vanduo, pasinaudoti maišeliu, rankšluosčiu ar kita priemone, galinčia apsaugoti rūbus nuo drėgmės duše. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas netinkamai užtikrino jo teisę pasinaudoti pirtimi, nepagrįsti.

Dėl pietų negavimo.

Pagal atsakovo paaiškinimus nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje maitinimas vyksta tris kartus per dieną pagal įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtintą suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę. Pietūs yra išdalijami nuo 12.30 iki 13.30. Pareiškėjas buvo atvežtas į Lukiškių TI-K apie 14.30 - t.y. jau pasibaigus pietų laikui. 18 val. pareiškėjas gavo vakarienę. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2007-05-23 įsakymas Nr. V-141 „Dėl kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2007-06-01 įsakymas Nr. 1-45 „Dėl sauso davinio išdavimo asmenims, atvykusiems į Lukiškių TI-K, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimą pagal dienotvarkę" numato galimybę nuteistajam kreiptis dėl sauso davinio išdavimo, jei jis atvyko į kalinimo vietą pasibaigus pietų laikui. Pareiškėjas nenurodė, kad jis prašė jam išduoti sausą davinį, o atsakovas patvirtino, kad R. S. nesikreipė į kalėjimo administraciją dėl sauso davinio išdavimo. Todėl pareiškėjo argumentas, kad jam nebuvo suteikta galimybė pavalgyti pietus nepagrįstas. Be to, kaip nustatyta byloje, pareiškėjas iš Marijampolės pataisos namų išvyko 11:00, t.y. prieš pietus. Pareiškėjui išvykstant iš Marijampolės pataisos namų į Vilnių jam buvo suprantama, kad jis nespės atvykti į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą pietums, todėl norėdamas valgyti, jis galėjo paprašyti, kad jam būtų išduotas sausas maisto davinys išvykstant, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

Dėl inventoriaus ir patalynės išdavimo.

R. S. skunde nurodo, kad 2007-12-27 jam atvykus į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą išdavimo sandėlyje jam nebuvo išduotas užvalkalas antklodei ir buvo liepta pasirašyti, kad jis kai kurių daiktų atsisako.

Liudytojas R. J. teismo posėdyje parodė, kad jam atvykus į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą jam taip pat nebuvo išduotas užvalkalas antklodei.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas užvalkalas antklodei nuteistiesiems nėra išduodamas ir nėra įtrauktas į sąrašą, vietoj jo yra išduodamos papildomos paklodės. Todėl pareiškėjui pagrįstai kartu su visa patalyne nebuvo išduotas užvalkalas antklodei.

R. S. armatūrinėje kortelėje (b. l. 30) yra atžymos, kokie daiktai buvo išduoti pareiškėjui asmeniniam naudojimuisi 2008-12-27 jam atvykus į tardymo izoliatorių – kalėjimą ir 2007-12-28, prieš perkeliant jį į kitą kamerą. Armatūrinėje kortelėje užfiksuotas 2008-12-27 įrašas, kad gavėjui buvo pasiūlytas visas inventorius ir patalynė, tačiau R. S. nepaėmė kai kurių daiktų: rankšluosčių, puoduko, šakutės, arbatinio šaukštelio bei 2008-12-28 įrašas, kad R. S. atsisakė jam nereikalingų daiktų (b. l. 30). Pareiškėjas teigia, kad šie įrašai armatūrinėje kortelėje yra padaryti vėliau, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie leistų teismui abejoti šių įrašų autentiškumu. Pareiškėjui atsisakius pasirašinėti už nepaimtus daiktus, sandėlio tvarkytojas šį faktą užfiksavo armatūrinėje kortelėje ir patvirtino tą savo parašais. Pažymėtina, kad sandėlio tvarkytojas yra vienas iš nuteistųjų, kuris dalina kaliniams inventorių, todėl priešingai nei teigia pareiškėjas, jis neturi suinteresuotumo specialiai neišduoti kaliniams dalies inventoriaus. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad tardymo izoliatoriuje – kalėjime yra išduodamas prastos kokybės inventorius (puodeliai, šaukšteliai), todėl dalimi šių reikmenų jis pasirūpina pats, todėl, teismo manymu, tikėtina, kad pareiškėjas galėjo atsisakyti dalies jam siūlomų daiktų, nes juos buvo atsivežęs iš įstaigos, kurioje atliko bausmę.

Asmens higienos priemonės kalinamiesiems yra išduodami vadovaujantis Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, patvirtintomis 2004-06-09 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-139. Šios priemonės yra išduodamos asmenims pagal kalinimo įstaigoje numatytą grafiką du kartus per mėnesį: mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje (b. l. 123). Ši tvarka galioja ir naujai atvykusiems asmenims, Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas į tardymo izoliatorių – kalėjimą atvyko tuo metu, kai pagal grafiką asmens higienos priemonių išdavimas jau buvo atliktas. Nuteistiesiems išreiškus pageidavimą, higienos priemonės gali būti išduodamos ir ne pagal grafiką. Pareiškėjas dalį asmens higienos priemonių atsivežė iš įstaigos, kurioje atliko bausmę, o jam trūkstamas higienos priemones galėjo gauti pareiškęs prašymą išduoti jam higienos priemones ne pagal grafiką. Todėl neatsiranda pagrindas teigti, kad atsakovas neišduodamas pareiškėjui higienos priemonių pažeidė teisės aktų reikalavimus. Išnagrinėjus minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai, dėl inventoriaus, patalynės ir higienos reikmenų neišdavimo nėra pagrįsti.

Dėl laikymo sąlygų kameroje.

R. S. skunde nurodo, kad kamera karantino kamera Nr. 118 bei II-ojo korpuos kamera 314 buvo nešvarios, nesutvarkytos.

Vadovaujantis Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių 72 punktu pareiga tvarkyti kameras kyla patiems nuteistiesiems. Tuo tikslu nuteistiesiems yra išdalinamas reikalingas inventorius (t.y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras), išskyrus karantino kameras. Karantino kameroms priklausantis valymo inventorius yra laikomas atskiroje patalpoje ir nuteistiesiems paprašius jis yra išduodamas. Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas pats nenurodė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į kalėjimo administraciją su prašymu išduoti inventorių kameros tvarkymui. Pareiga susitvarkyti kamerą, kurioje atlieka bausmę, kyla pačiam nuteistajam, todėl, teismo manymu, jeigu kaliniai šios pareigos nevykdo (nesitvarko ir neprižiūri kamerų), tai negali būti laikoma atsakovo kalte.

Byloje yra pateikti duomenys, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime nuolat atliekami vabzdžių, graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra bei profilaktiniai patikrinimai pagal paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi" (b. l. 51-58). Kenkėjų naikinimo darbų atlikimo profilaktikos periodiškumas fiksuojamas Kenkėjų kontrolės atlikimo žurnaluose (b. l. 57-73). Tokiu būdu, teismo manymu, atsakovas vykdo pareigą pasirūpinti patalpų priežiūra.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kamerose Nr. 118 (postas Nr. 8,1 korpusas, I aukštas) ir Nr. 314 (postas Nr. 18, II korpusas, I aukštas) buvo labai šalta. Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešo naudojimo pastatų mikroklimatas", šaltuoju metų laikotarpiu pakankamos šiluminės aplinkos parametrais, oro temperatūra turi būti nuo 18°C iki 26°C. Bylos duomenys patvirtina, kad oro temperatūra kamerose yra matuojama reguliariai atsitiktinai išrinktose kamerose ir duomenys yra fiksuojami temperatūros patikros aktuose. Remiantis 2007 m. gruodžio mėn. bei 2008 m. sausio mėn. temperatūros patikros aktais oro temperatūra minimose kamerose atitiko higienos normų reikalavimus (b. l. 62). Be to, kaip nurodo, pareiškėjas, esant šaltesniam orui, jis šildėsi prie radiatoriaus, kuris buvo šiltas. Todėl pareiškėjo argumentai dėl to, kad jam teko kentėti didelį šaltį atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl laikraščių išdavimo.

Pareiškėjas teigia, kad buvimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime metu 2007-12-27 iki 2008-01-03 nė karto negavo laikraščių. Nors patikslintame skunde (b. l. 115) pareiškėjas nurodė, kad atsiima savo teiginius, dėl laikraščių neišdavimo, teismo posėdyje palaikė savo pirminę poziciją, teigdamas, kad jam nebuvo išduodami laikraščiai ir dėl to jis patyrė žalą.

Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių 232 punktas nustato, kad esant galimybėms, kiekvieną dieną į kameras kalinamiesiems duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas. Kalinamiesiems leidžiama už lėšas, esančias jų asmeninėse sąskaitose, įsigyti neribotą kiekį literatūros, taip pat prenumeruoti laikraščius bei žurnalus, gauti banderoles su spauda. Prenumeruoti kalinamiesiems laikraščius bei žurnalus turi teisę jų giminaičiai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Kaip matyti iš šios nuostatos, kalinimo įstaiga turi teisę, bet ne pareigą esant galimybėms aprūpinti kalinamuosius laikraščiais. Bylos duomenys patvirtina, kad Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas 2007 metais buvo sudaręs sutartį su UAB „Impress Teva" dėl nerealizuotos spaudos platinimo (b. l. 66). Taigi, remiantis šia sutartimi nuteistiesiems buvo suteikta galimybė gauti spaudą. Pareiškėjo skunde minimas laikotarpis (nuo 2007-12-27 iki 2008-01-03) buvo šventinis laikotarpis, todėl tikėtina, kad šiuo laikotarpiu nerealizuota spauda nuteistiesiems nebuvo pristatyta, tačiau, kaip jau minėta, nerealizuotų laikraščių pristatymo negalima laikyti atsakovo pareiga, už kurios nevykdymą jam kiltų atitinkamos pasekmės. Todėl pareiškėjo argumentai, dėl laikraščių neišdavimo nepagrįsti.

Dėl galimybės išeiti pasivaikščioti.

Pareiškėjas nurodo, kad 2007-12-28 jam būnant karantino kameroje, nebuvo pasiūlyta išeiti pasivaikščioti.

Kaip matyti iš byloje esančio Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo nuteistųjų (suimtųjų) išvedimo pasivaikščioti žurnalo, 2007-12-28 kai kurie asmenys, tuo metu buvę karantino kamerose, ėjo pasivaikščioti, o kai kurie šios galimybės atsisakė. Tarp atsisakiusiųjų yra ir 118 kameroje buvęs pareiškėjas, kuris šį atsisakymą patvirtino savo parašu. Byloje nėra duomenų, kad tai pareiškėjas padarė verčiamas atsakovo darbuotojų. Kaip minėta, pareiškėjas yra aktyvus savo teisių gynimo srityje, nuolat nuosekliai rūpinasi, kad jo teisės nebūtų pažeidžiamos, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo suklaidintas ir išvedimo pasivaikščioti žurnale pasirašė nesuprasdamas už ką pasirašo. Tokiu būdu pareiškėjo argumentai, kad 2007-12-28 jam būnant karantino kameroje, nebuvo pasiūlyta išeiti pasivaikščioti, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl žalos atlyginimo.

LR Civilinio kodekso 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios tarp savęs susijusios sąlygos. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 str.). Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Taigi, kaip jau minėta, pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Be to būtina atsižvelgti į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

R. S. savo skunde teigia, jog dėl aukščiau aptartų Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią jis vertina 125 000 Lt. Kaip matyti iš pareiškėjo teismui rašytų skundų ir kitų procesinių dokumentų, bylos medžiagos, pareiškėjas yra aktyvus savo teisių gynėjas ir žinovas, apie 20 metų atliekantis bausmę pataisos įstaigose ir išmanantis savo teises gebantis jomis naudotis, todėl jo argumentai, kad jis buvo apgautas pataisos įstaigos darbuotojų, nes buvo verčiamas pasirašinėti už negautą inventorių, pasinaudojimą dušu ir kt. teismo vertintini kritiškai. Teismas patikrino visas pareiškėjo nurodomas aplinkybes, ištyrė jo pateiktus įrodymus ir iškeltas abejones dėl jo laikymo Lukiškių tardymo – izoliatoriuje sąlygų, apklausė liudytojus. Išanalizavus bylos medžiagą, nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti žalą pareiškėjui. Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas nuo 2007-12-27 iki 2008-01-03 buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime nepažeidžiant LR Kardomojo kalinimo įstatymo, LR Bausmių vykdymo kodekso, Kardomojo kalinimo vidaus tvarkos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų. Tuo tarpu tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo arba atsisakė pasinaudoti savo teisės aktuose numatytomis teisėmis, negali būti laikoma atsakovo neteisėtais veiksmais.

Byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Nenustačius neteisėtos veikos ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo R. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.