- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- 1-269-878/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00577-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.9.13Kiti baudžiamojo poveikio priemonių ir jų skyrimo klausimai
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M.-V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00577-19 medžiagą, kurioje
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis A. K. 2019 m. sausio 3 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę S. K., kumščiu vieną kartą sudavė jai į galvą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai S. K. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo kaltu prisipažino. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. K. yra jo sutuoktinė, jie turi (duomenys neskelbtini) metų sūnų M. K., kartu gyvena jam priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Jis 2019 m. sausio 3 d. namuose gėrė vyną. S. apie 17.30 val. grįžo į namus ir buvo kitame kambaryje. S. išgirdo, kad jis kalba telefonu su kita moterimi, dėl to įvyko jų žodinis konfliktas. Jis supykęs fotelyje sėdinčiai S. sudavė vieną kartą kumščiu į galvą. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, jei būtų buvęs blaivus, taip tikrai nebūtų įvykę (b. l. 42-43).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei aptarti įrodymai.
Nukentėjusioji S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. sausio 3 d. apie 17.30 val. ji grįžo namo, (duomenys neskelbtini). Namuose rado girtą savo vyrą A. K.. Ši ėmė prie jos kabinėtis žodžiais, kad ji išeitų iš namų. Jai pradėjus rinktis daiktus, vyras liepė juos palikti, aiškindamas, kad daiktus pasiimtų kitą kartą. Tuo metu vyras buvo kitame kambaryje, ji girdėjo, kaip jis kalbasi su meiluže. Po šio pokalbio jis jai pranešė, kad su ja skirsis. Vengdama didesnio konflikto, nukentėjusioji išėjo į kitą kambarį. Paskui ją atėjo ir vyras, liepdamas jį apsikabinti ir eiti su juo gulti. Ji atsisakė. Vyras tapo agresyvus. Tuo metu ji sėdėjo ant sofos. Skaičiuodamas iki dešimties, A. K. priėjo prie jos ir dešine ranka užsimojęs kumščiu vieną kartą sudavė į galvą, dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Tuo metu kitame kambario gale buvęs sūnus M. pribėgo ir A. K. atitraukė, kad šis negalėtų daugiau suduoti smūgių. A. K. traukiamas pargriuvo ant žemės. Tuo momentu ji su sūnumi išbėgo iš namų ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 16-17, 18-19).
Liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. sausio 3 d. jis buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su savo motina S. K. ir tėvu A. K.. Tėvas nuo 14 val. gėrė alkoholį, mama į namus grįžo apie 16.30 val. Ji nuėjo į kambarį, kuriame buvo tėvas, ten juodu sukonfliktavo. Liudytojas išėjo šerti gyvulių, grįžęs rado tėvus kitame kambaryje toliau Mama sėdėjo ant sofos prie sienos, tėvas sėdėjo šalia jos. Jiems besibarant, tėvas pašoko nuo sofos ir nuėjo į kitą kambarį, kur ėmė gerti vyną. Išgirdęs grįžtant tėvą, liudytojas pasislėpė už kitos kambaryje esančios lovos. Tėvas atėjo prie ten pat sėdinčios mamos, pasakė, kad skaičiuoja iki dešimties ir ją „išjungs“. Pradėjo skaičiuoti, lenkdamas rankų pirštus, suskaičiavęs iki devynių, smogė kumščiu mamai į galvą. Liudytojas pribėgo prie tėvo ir, sugriebęs jį už drabužių, pargriovė ant grindų, tada kartu su mama išbėgo į kiemą, kur mama iškart paskambino tel. Nr. 112 ( b. l. 32-33).
S. K. protokolu-pareiškimu pranešė Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kad ją sumušė sutuoktinis A. K., suduodamas vieną smūgį ranka į galvą. Kambaryje buvo sūnus M., kuris ją apgynė (b. l. 1-2).
Įvykio vietos apžiūros protokole 2019 m. sausio 3 d. užfiksuota, kad nusikalstama veika padaryta gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-14).
Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis, smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sutuoktinę S. K., suduodamas jai kumščiu į galvą, sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties, tiek nukentėjusiosios bei liudytojo parodymai. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, kilusius padarinius, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Kaltinamojo veika pagal pavojingumą priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. A. K. neteistas, du kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, VšĮ Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrinio kabineto įskaitoje neįrašytas, įrašytas priklausomybės ligų įskaitoje. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje viena iš bausmių rūšių numatyta laisvės apribojimas, kurią ir prašė skirti prokurorė. Prokurorės prašoma bausmė yra tinkama bausmė kaltinamajam, kad pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Kaltinamasis sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašė ją mažinti, nes planuoja dirbti komandiruotėse. Atsižvelgiant į jį charakterizuojančią medžiagą bei į tai, kad bausmė nėra skiriama pagal kaltinamojo pageidavimus, be to, jo teiginys, kad planuoja dirbti komandiruotėse, yra tik deklaratyvus, teismas mano, kad pagrindo mažinti skiriamą bausmę nėra, todėl kaltinamajam skirtina prokurorės nurodytos trukmės laisvės apribojimo bausmė, kuri yra tinkama bausmė kaltinamajam, taip pat skirtina prokurorės prašoma baudžiamojo poveikio priemonė ir įpareigojimai.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamajam paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę kaltinamajam įskaitytinas jo laikino sulaikymo nuo 2019 m. sausio 3 d. 18.30 val. iki 2019 m. sausio 4 d. 14.34 val. laikas (1 diena).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. sausio 3 d. 18.30 val. iki 2019 m. sausio 4 d. 14.34 val. (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, įpareigoti nuteistąjį A. K. bausmės atlikimo metu per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas šeimos nariui.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. K. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.