Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2016-11-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-204-948/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-11-02
Bylos Nr.
1-204-948/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35973-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Jusevičienė
Nukentėjusysis
N. T.
Kaltinamasis
T. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1-204-948/2016Proceso Nr. 1-01-1-35973-2016-9Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.5.4; 2.3.6.4.4.
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 2 d.Biržai
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Edita Jusevičienė,sekretoriaujant Ž. K.,dalyvaujant prokurorui P. J., nukentėjusiajam N. T., kaltinamojo gynėjui advokatui L. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Biržų r. sav., vidurinio išsilavinimo, pensininkas, turintis neįgalumą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. buvo kaltinamas pagal LR BK 145 str. 1 d. tuo, kad jis 2016 m. liepos 30 d., apie 23.00 val., Biržų rajone, Jonavos kaime, netoli T. S. namų, važiuodamas sau priklausančiu automobiliu Volkswagen Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bandydamas užvažiuoti ant kelkraštyje stovinčio dviratininko N. T., sustojo prie dviračiu važiavusio dviratininko N. T., sėdėdamas automobilyje grasindamas nukentėjusįjį N. T. nušauti, išlipęs iš automobilio, iš po sėdynės išsitraukęs metalinį strypą, juo užsimojo, grasino nužudyti žmogų - nukentėjusįjį N. T., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino. Parodė, kad važiuodamas automobiliu, pamatė kliūtį, staigiai stabdė, ir nuvažiavo į krūmus. Buvo labai išsigandęs, kad vos neužvažiavo ant dviratininko, kuris tamsiu paros metu važiavo be šviesą atspindinčios liemenės ir ne savo eismo kryptimi. Susinervinęs liepė dviratininkui dingti, galėjo pasakyti, kad visus narkomanus reikia iššaudyti. Iš automobilio išlipęs nebuvo. Su N. T. kalbėjo pro atidarytą automobilio langą. Strypo į rankas paėmęs nebuvo. Šautuvo iš viso neturi. Yra neįgalus dėl sudilusių sąnarių kremzlių, vien išlipimui iš automobilio reikia 18-20 sekundžių, išlipti sunkiau nei įlipti. N. T. jį apkalba. Keletą kartų yra pavežęs N. T. savo automobiliu, todėl šis galėjo matyti, kad turėjo vamzdį. Vamzdis jam reikalingas atsukti ratams, jį visada vežiojasi su savimi ir laiko pasidėjęs priekyje tarp sėdynių. Tą patį vakarą važiuojant toliau, jį užsipuolė R. D. ir K. B.. Išlipęs iš automobilio nebuvo, tačiau buvo išsitraukęs metalinį strypą ir juo užtrenkė R. D.. R. D. ir K. B. yra nukentėjusiojo pažįstami, todėl jie galėjo N. T. pasakyti apie metalinį strypą. Dėl šio užpuolimo skambino policijai, o jos nesulaukęs pats nuvyko į Biržų r. PK pagalbos, bet čia buvo sulaikytas dviem paroms, iš jo buvo tyčiojamasi, nors jis pats atvažiavo į policiją ieškoti pagalbos. Gavęs baudžiamąjį įsakymą, pamatė, kad ten surašyta visai ne tai, ką pasakojo. Apklaustas iš karto po įvykio, kaltu neprisipažino. Rugpjūčio 19 d. buvo vėl apklaustas, neturėjo akinių ir negalėjo pats perskaityti, kas surašyta. Ant jo policijoje pradėjo šaukti, jį sunervino, pakišo pasirašyti popierius. Neprisipažįsta, kad grasino N. T. susidoroti, nušauti. Jei nebūtų N. T. pastebėjęs, būtų jį suvažinėjęs. Mano, kad N. T. susiskambino ir pasiskundė R. D. ir K. B., ir iš jų sužinojo tą apie vamzdį. Pranešimą, kad nepradėtas ikiteisminis tyrimas dėl R. D. ir K. B. gavo 2016 m. rugpjūčio 8 d.

Nukentėjusysis N. T. parodė, kad 2016-07-30, apie 23 val. vakaro, važiavo dviračiu kaire kelio puse, priešpriešiais atvažiuojantį automobilį. Kelias siauras, apie pora metrų pločio, žvyrkelis. Šalikelės nėra, aplink vien krūmai. Buvo be liemenės, tačiau ant dviračio buvo atšvaistai. Mano, kad turėjo būti pastebimas kelyje. Kaltinamasis bandė ant jo užvažiuoti. Priėjo prie automobilio paklausti, kodėl važiuoja, tada ir atpažino, kas už vairo. Kaltinamasis pradėjo grasinti, kad visus užmuš ir iššaudys. Konkrečiai ką – nenurodė, tik pasakė „visus“. Kaltinamasis priekaištavo, kodėl slankioja apie jo namus. T. S. buvo atsidaręs langą. Paskui T. S. atsidarė dureles ir išlipo. Strypą T. S. išsitraukė iš po sėdynės. Išsigando, kai sakė, kad visus užmuš, iššaudys, nes išsitraukė metalinį strypą ir bandė trenkti. Traukėsi atgal tolyn, dviratis tuo metu gulėjo kelkraštyje. T. S. gana greitai išlipo iš mašinos, Žinojo, kad T. S. yra neįgalus. Mano, kad kaltinamojo grasinimai buvo realūs. T. S. nebuvo išsitraukęs šautuvo, bet buvo matęs anksčiau, kad T. S. turi šautuvą. Nuvažiuodamas T. S. dar bandė ant jo užvažiuoti. Pasiėmęs dviratį, bėgo tolyn. Apie įvykį papasakojo mamai, o mama kreipėsi į policiją. Kai policija atvažiavo, buvo jau po 24 val. Pareiškimą parašė tą patį vakarą. K. B. ir R. D. pažįsta. 2016 m. liepos 30-31 d. jiems neskambino. Tik vėliau sužinojo, kad tarp K. B., R. D. ir T. S. buvo kilęs konfliktas.

Liudytoja J. S. parodė, kad dirba Biržų r. PK operatyvinės grupės tyrėja. Buvo gautas pranešimas, kad grasinta berniukui su laužtuvu ar geležte. Nuvyko pagal pranešimą. Nukentėjusysis pasakė, kad autobusiuku važiavęs T. S. sustojo ir grasino suduoti su geležte. Dėl šio įvykio surinko medžiagą, priėmė iš nukentėjusiojo pareiškimą. Buvo įsitikinusi, kad jis yra nukentėjęs, nes iš jo būklės matėsi, kad jis buvo išsigandęs. Iš pradžių T. S. viską neigė, o paskui kaip ir pripažino savo kaltę, po to vėl neigė. T. S. prisipažino, kad gal ir barė vaikiną.

Liudytoja L. G. parodė, kad dirba Biržų r. PK tyrėja. Vasaros atostogų metu jai kliuvo byla dėl grasinimo nužudyti. Kai įtariamasis buvo atvežtas iš Panevėžio areštinės, su juo pakalbėjo. Asmuo buvo susijaudinęs. Jo klausė, ar tikrai taip buvo. T. S. patvirtino, kad taip buvo. Paaiškino T. S., kad pasikvies jį po tam tikro laiko, Paleido įtariamąjį. Buvo apklaustas nukentėjusysis, kuris davė parodymus, kad jam važiuojant dviračiu, sustojo automobilis ir vyriškis grasino su strypu, nurodė jo vardą ir pavardę ir, kad tą asmenį pažįsta. Matydama, kad įrodymų byloje pakanka, yra strypas, nukentėjusysis duoda tokius parodymus ir pats įtariamasis prisipažino, tik, kad jo parodymai nebuvo užprotokoluoti, išsikvietė įtariamąjį papildomai, pateikė įtarimą ir baigė bylą baudžiamuoju įsakymu. Protokolas T. S. buvo perskaitytas, jis pasirašė. Ant įtariamojo nešaukė. Nukentėjusįjį taip pat apklausė papildomai, kad tikrai įsitikinti, jog neapkalba. Nukentėjusysis tvirtino, kad jam grasino.

Liudytojas R. K. parodė, kad dirba Biržų r. PK tyrėju. Buvo gautas iškvietimas, kad nukentėjusįjį grasino sumušti. Priėmus pareiškimą, su kolege važiavo ieškoti nukentėjusiojo nurodyto asmens. Namuose jo nerado. Grįžus į komisariatą, į juos kreipėsi T. S., kuris teigė, kad nori parašyti pareiškimą, nes jį grasino ištraukti iš mašinos, tada jis išsitraukė metalinę lazdą ir jiems trenkė. Žiūrint ikiteisminio tyrimo duomenis, paaiškėjo, kad tai tas pats žmogus, kuris grasino jaunuolius sumušti. Minėtą asmenį sulaikė kaip įtariamąjį. Pats vyriškis paaiškino, kad trenkė tam jaunuoliui, kuris parašė pareiškimą, su metaline štanga. Tą štangą paėmė iš T. S. automobilio ir grįžo į policijos komisariatą. Asmuo buvo sulaikytas ir išvežtas į Panevėžio areštinę. Priimant pareiškimą iš nukentėjusiojo, šis aiškino, kad ėjo nuo Kirkilų bokšto link namų. Sustojo mašina. Konfliktas kilo pagrinde dėl to, kad siauras keliukas apaugęs medžiais ir tiesiog negalėjo prasilenkti. Nukentėjusysis pasakojo, kad kai kaltinamasis jam grasino su strypu, jis buvo mašinoje. Vaikinukas išsigando, bėgo, sakė, kad vyriškis paskui buvo išlipęs iš mašinos.

Liudytoja V. K. parodė, kad dirba Biržų r. PK tyrėja. Priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal T. S. pareiškimą dėl konflikto Jonavos kaime, t.y. dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Visą įvykį tyrė J. S..

Iš 2016-07-31 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėjas N. T. parodė, kad 2016-07-30, apie 23 val. jam važiuojant dviračiu keliu Kirkilai - Ripeikiai, prie jo privažiavo automobilis VW žalios spalvos ir iš jo išlipo T. S., iš po sėdynės išsitraukė metalinį strypą, užsimojo ir bandė jam trenkti, bet jis atsitraukė ir jam nepataikė. Po to grasino, kad jį nušaus. Kadangi jo žiniomis jis gali turėti šautuvą, tai mano, kad šis grasinimas realus (b.l. 6-10).

2016-07-31 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu Biržų r., kelias Kirkilai - Ripeikiai. Įvykio vietoje nieko nerasta ir nieko nepaimta (b.l. 6-10).

Iš 2016-07-31 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad T. S. pateikė metalinį strypą - vamzdį (b.l. 20-22).

Iš 2016-08-10 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas metalinis strypas, paimtas iš T. S. 2016-07-31 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu. Metalinis strypas apie 78 cm ilgio, metalinis, strypas vamzdis - tuščiaviduris, vienas metalinio strypo galas truputį lenktas. Apžiūros metu fotografuota (b.l. 23-25).

Iš 2016-08-18 tarnybinio pranešimo matyti, kad metalinis strypas saugomas Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono policijos komisariate (b.l. 26).

Dėl pareikšto kaltinimo T. S. išteisintinas.

LR BK 2 str. 4 d., reglamentuojančioje pagrindines baudžiamosios atsakomybės sąlygas, įtvirtinta nuostata, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

LR BK 145 str. 1 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 str. 1 d., būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori (LAT nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-219/2014, Nr. 2K-14-222/2016). Vertinant išsakytus grasinimus visada būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu, kai vertinami konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakyti grasinantys žodžiai ar atlikti nedraugiški veiksmai. Tokiu atveju visada būtina atsižvelgti ne vien tik į asmens, kurio atžvilgiu išsakyti grasinimai, subjektyvų įvykio vertinimą, bet ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti nusikalstama.

Kaltinamasis T. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino - kategoriškai neigė grasinęs nužudyti N. T.. T. S. jo parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs.

T. S., įteikus jam pranešimą apie įtarimą ir apklausus įtariamuoju 2016-07-31, savo kaltės nepripažino visiškai. Nurodė, kad buvo supykęs ant N. T., kad šis elgiasi nerūpestingai, nesaugo savo gyvybės bei kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, todėl iš susijaudinimo galėjo pasakyti, kad tokius dviratininkus, kurie kelia pavojų, reikia iššaudyti. Taip sakydamas tik išreiškė savo pasipiktinimą, realių ketinimų ar minčių nušauti N. T. tikrai neturėjo, prie to paties apibarė N. T., kad nuvertė kopėčias ant važiuojamosios kelio dalies. Neigia, kad būtų bandęs trenkti N. T. metaliniu strypu. Nepamena, ar aplamai buvo išlipęs iš automobilio (b.l. 41). T. S., apklaustas įtariamuoju 2016-08-19, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog grasino N. T., kad nušaus, nes buvo išsigandęs ir labai supykęs, kad tamsiu paros metu važiavo dviračiu be atšvaistų, pagrasino nušauti, bet ar buvo išlipęs iš automobilio ir grasinęs metaliniu strypu, nepamena dėl patirto streso (b.l. 48). Taigi, nors apklaustas įtariamuoju 2016-08-19, T. S. nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, tačiau paaiškino, kad grasinimas nušauti buvo išsakytas tik išreiškiant savo pasipiktinimą nedrausmingu vairuotoju.

Kaip matyti iš T. S. parodymų ir nustatytų bylos aplinkybių, kaltinamasis įvykio metu buvo labai susijaudinęs ir frazę „visus narkomanus reikia iššaudyti“ pasakė ne siekdamas įbauginti N. T., kad su juo bus susidorota, bet spontaniškai, iš streso dėl susidariusios situacijos, kad vos nesuvažinėjo žmogaus. Teismas nenustatė jokių kitų aplinkybių, rodančių, kad T. S. išsakytas grasinimas buvo realus ir buvo pagrindas jo bijoti. Žodžiai „sušaudyti narkomanus“ minėtos konfliktinės situacijos kontekste negali būti laikomi tyčia nužudyti, o bendro pobūdžio posakis, kuris negali būti vertinamas kaip šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymas. Šios aplinkybės rodo, kad T. S. poelgis negali būti vertinamas kaip tyčinis siekimas įbauginti nukentėjusįjį, priversti jį manyti, kad grasinimas galėtų būti įvykdytas. Teismas taip pat nenustatė, kad T. S. būtų bandęs specialiai užvažiuoti ant N. T., kaip tik priešingai, jis vos išvengė užvažiavimo ant tamsoje praktiškai buvusio nematomo dviratininko. Nagrinėjamos situacijos kontekste stresinėje situacijoje T. S. išsakyti grasinančio pobūdžio žodžiai, nevertintini kaip baudžiamąją atsakomybę užtraukiantis pavojingas veiksmas. Darydama tokią išvadą, teismas atsižvelgia į tai, kad konfliktas kilo nukentėjusiajam N. T. tamsiu paros metu važiuojant dviračiu be šviesą atspindinčios liemenės ir taip sukeliant avarinę situaciją. Nukentėjusiajam vos pavyko laiku sustabdyti automobilį. Dėl to jis patyrė stresą ir buvo pasipiktinęs dėl tokio neatsakingo dviratininko elgesio. Nukentėjusysis N. T. priėjo prie automobilio pasiaiškinti. T. S. pro atvirą automobilio langą susinervinęs liepė dviratininkui dingti, pasakė, kad visus tokius (besielgiančius taip neatsakingai kelyje) reikia iššaudyti. Abi pusės jautėsi teisios ir dėl to situacija buvo įtempta. Akivaizdu, jog aiškinantis santykius buvo vadovaujamasi emocijomis. Teismo vertinimu, esant tokiai prieštaringai situacijai, T. S. grasinančio turinio žodžių išsakymas netraktuotinas kaip siekiantis tokio pavojingumo laipsnio, kad už tai būtų taikyta baudžiamoji atsakomybė. Todėl nėra pagrindo manyti, jog nagrinėjamo įvykio metu T. S. išsakyti grasinimai galėjo būti realiai įgyvendinti, o teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad jo išsakyti žodžiai bei atlikti veiksmai negali būti vertinami kaip tyčinis realus grasinimas nužudyti LR BK 145 str. 1 d. prasme. T. S. yra neįgalus, sunkiai vaikšto, be lazdos nepaeina, iš automobilio išlipa sunkiai, tai užima laiko, todėl tikėtina, kad T. S. iš automobilio išlipęs nebuvo ir tuo strypu užsimojęs ant N. T. taip pat nebuvo. Pats T. S. netrukus po to buvo užpultas, atvažiavo į policijos komisariatą prašyti pagalbos. T. S. tą strypą atidavė pats. Asmenys, kurie užpuolė T. S., yra nukentėjusiojo N. T. pažįstami. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jų tarpusavio santykiai iki minėto konflikto nebuvo kaimyniškai draugiški, buvo kilę įvairių piktumų. Duomenų, kad kaltinamasis turėtų šaunamąjį ginklą, byloje nėra. Pats kaltinamasis parodė, kad šautuvo jis neturi. Liudytojų, tiesiogiai mačiusių konfliktą tarp T. S. ir N. T., nėra. Posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai laikytini išvestiniais įrodymais iš pirminių, todėl vertintini tik bendrame kontekste su kitais.

Teismų praktika, taikant Lietuvos Respublikos BPK normas reglamentuojančias nuosprendžio surašymą bei 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas numato, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, ir kitas svarbias aplinkybes. Visos abejonės, kai jų nepavyksta pašalinti, aiškinamos ir vertintinos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti tik prielaidomis, besąlygiškai patikint tik nukentėjusiuoju ar kaltinamuoju. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas daro išvadą, kad T. S. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1 d. sudėties, t.y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis, o visos aplinkybės, kurios nėra aiškiai nustatytos ir įrodytos yra vertinamos kaltinamojo naudai. Todėl T. S. dėl kaltinimo pagal LR BK 145 str. 1 d. išteisintinas, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomosios priemones – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nesilankyti Biržų r., Ripeikių k., bei nebendrauti su N. T., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti, metalinis strypas, saugomas Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas jo savininkui T. S..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307-308 str., teismas,

nusprendžia:

T. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimų požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą nesilankyti Biržų r. (duomenys neskelbtini) k., nebendrauti su N. T., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti, metalinį strypą, saugomą Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo savininkui T. S..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Edita Jusevičienė